V. Janulevičius: Lietuva sugrįžo į Kinijos muitinės sistemas

Tačiau išryškėjo naujų Kinijos spaudimo priemonių Lietuvos verslui, portalui „15min“ sakė Vidmantas Janulevičius. 

Pasak jo, pastebima, kad ribojamas kiniškų prekių eksportas iš Kinijos uostų į Lietuvą. Viena įmonė, laukusi krovinio mėnesį, išgirdo, kad dėl politinių priežasčių jos krovinys perkeliamas į eilės galą. Be to, Kinija bando spausti Lietuvą per kitų šalių įmones. 

R. Sartatavičius: kinai naudoja spaudimo priemones Lietuvos partnerėms užsienyje

Lietuvos įmonės antradienį sugrąžintos į Kinijos muitinės sistemas, tačiau neaišku, ar ilgam, sako Lietuvos pramonininkų konfederacijos vadovas Ričardas Sartatavičius. 

„Taip yra, tik kuriam laikui tai įvyko, neaišku, ir ar nepakeis nieko, mes nežinome. Čia informacija iš mūsų įmonių“, – sakė R. Sartatavičius. 

Pasak R. Sartatavičiaus, tikėtina, kad tam įtakos turėjo Europos Komisijos pastangos. Tačiau jis sako iš įmonių girdintis, jog kinai naudoja spaudimo priemones Lietuvos partnerėms užsienyje, taip pat stabdo importuojančių Lietuvos įmonių užsakymus. 

Pavyzdžiui, viena siuvimo įmonė, siuvanti drabužius prancūzams, pranešė, jog kinai nusprendė nebepirkti produkcijos iš Prancūzijos bendrovės, nes ji gaminama Lietuvoje. 

„Prancūzai sako, tvarkykite šitą klausimą, nes kitaip ieškosime kitų siuvėjų. Tai gali paliesti nemažai aprangos ir tekstilės asociacijos narių“, – teigė jis. 

„Kitas atvejis vakar įvyko – viena įmonių iš chemijos pramonės, ji ne vienerius metus dirba ir užsiperka iš Kinijos elektronikos dalykų. Vienas iš tiekėjų parašė, kad mes jums jau tų užsakymų daugiau nebevykdysime“, – kalbėjo R. Sartatavičius. 

Jis tikisi, kad sugrąžinus Lietuvą į muitinės sistemas, vienos didelės Lietuvos įmonės į Kiniją išplukdytas 400 konteinerių krovinys bus priimtas, nes kitu atveju jo grąžinimas kainuotų daugiau nei 6 mln. USD. 

„Juos buvo pasiekęs gandas, kad jie gali būti neišmuitinti, arba kad labai kimbama prie jų dokumentų ir jei neišmuitins, nes dar jie plaukia, tai įmonei gresia dideli finansiniai nuostoliai. (...) Pagal tą informaciją, kuri šiai dienai yra, turėtų būti viskas gerai, bet kas bus rytoj, negaliu pasakyti“, – kalbėjo Pramonininkų konfederacijos vadovas.

VŽ jau rašė, kad pirmadienį Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis kreipėsi į Europos Komisiją padėti išspręsti prekybos ginčą su Kinija. 

G. Landsbergis į ES diplomatijos vadovą Josepą Borrelį ir už prekybą atsakingą komisijos vicepirmininką Valdį Dombrovskį kreipėsi Lietuvos verslininkams pranešus, kad jie negali išmuitinti į Kiniją išsiųstų prekių.

„Prašau jūsų Lietuvos vardu įsitraukti į diskusijas su Kinijos valdžios institucijomis, siekiant išspręsti esamą situaciją, – teigiama ministro laiške, kurį turi BNS. – Būsiu dėkingas už jūsų nuolatinę paramą užtikrinant, kad tarptautinė prekyba būtų vykdoma pagal visame pasaulyje pripažįstamas prekybos taisykles ir gerą praktiką, o muitinės bei kitos procedūros nebūtų naudojamos kaip politinio spaudimo prieš ES valstybę narę priemonė.“

„Norėčiau pabrėžti ES vienybės ir solidarumo svarbą, taip pat tvirtą ir principingą poziciją ES, vystant bendradarbiavimą su Kinijos Liaudies Respublika. Būtina ryžtinga reakcija ES lygmeniu, siekiant pasiųsti Kinijai signalą, kad politiškai motyvuotas ekonominis spaudimas yra nepriimtinas ir nebus toleruojamas“, – teigia jis.

Lietuvą ir Kiniją yra ištikusi dvišalių santykių krizė, Pekinui protestuojant dėl Vilniaus sprendimo megzti ryšius su Taivanu.

Lietuvos pramonininkų konfederacija praėjusią savaitę pranešė, kad Lietuva buvo išbraukta iš Kinijos elektroninės muitinės deklaravimo sistemos, o tai užkerta kelią eksportui į šalį
.