Karantinas baigėsi: kaip išlaikyti įgytą patirtį?

Mes, dirbdami versle, tik pagreitinome tuos pokyčius, kuriems seniai brendome. Karantinas leido aiškiai pamatyti, kas yra svarbu: pasikeitė mūsų darbuotojų požiūris, vadovavimo principai, ėmėmės spręsti naujus darbo būdo iššūkius ir ieškome atsakymų į naujus klausimus, kurie iškilo organizacijai šiame pokyčių periode.

Mūsų darbuotojai nebenori prarasti laisvės pasirinkti, kur jiems dirbti. Senoji darbo vietos paradigma yra susijusi su nuostata, kad tikrasis darbas vyksta tik biure, o darbas iš namų yra tarsi tam tikras palengvinimas ar privilegija. Šios paradigmos šalininkai laikosi nuomonės, kad karantinui pasibaigus mes sugrįšime į biurą ir dirbsime, kaip dirbome anksčiau.

Darbas karantino sąlygomis parodė, jog mūsų draudimo verslo modeliui svarbi klientų aptarnavimo vieta ir klientų aptarnavimas paslaugų teikimo, pardavimo taškuose. Tačiau ta darbuotojų dalis, kuri pagal savo darbo pobūdį nesusitinka su klientais, gali lanksčiai prisitaikyti prie fizinės darbo vietos pokyčių ir efektyviai dirbti nuotoliniu būdu. Tyrimai Lietuvoje rodo, kad iki 75% darbuotojų mielai derintų darbą iš namų ir darbą biure. Taigi kaip vadovams gyventi naujojoje realybėje, kai darbuotojai nori nuolat dirbti iš namų?

Darbo iš namų privalumų galime suskaičiuoti daug: žmonės sutaupo kelionės į darbą laiką ir išlaidas pietums mieste. Tie, kuriems labiau tinka nuotolinis darbas, būna produktyvesni, džiaugiasi geresniu darbo ir gyvenimo balansu. Neretas darbuotojas teigia, kad daugiau sportuoja gamtoje, rami aplinka leidžia geriau susikaupti.

Be to, karantinas ir bendravimas pasitelkiant vaizdo ryšį ištrynė sienas tarp šalių – mes iš tiesų daug labiau suartėjome su kolegomis Latvijoje, Estijoje ar Norvegijoje. Per karantiną sugebėjome įgyvendinti projektus, apimančius tris Baltijos šalis ir suvienijusius geriausius čia dirbusius specialistus. Taigi komandiškumo mūsų įmonėje padaugėjo.

Tačiau reikėtų nepamiršti, kad nuotolinis darbas (ypač ilgalaikis) turi ir neigiamų padarinių: darbuotojų vienišumas ir izoliacija, sunkumai mokytis nuotoliniu būdu, sunku išlaikyti dėmesį ir susikaupimą ilgą laiką, lengva prarasti komandinę dvasią. O kur dar darbo saugos, informacijos ir duomenų apsaugos klausimai.

Pasaulio įmonių, dirbančių vien nuotoliniu būdu (virtualios komandos), patirtis rodo, kad, norint efektyvios virtualios komandos, reikia specialių komandos lyderio įgūdžių, specifinės darbuotojų atrankos, aiškių gairių, rezultato matavimo sistemos ir nuolatinės komunikavimo rutinos.

Kur kas svarbiau keisti savo nuostatas, kas yra tikrasis darbas, todėl reikia formuoti naują požiūrį, kad mums svarbus rezultatas, kad mes tikime žmogumi, kad ir kur jis dirbtų. Svarbu ugdyti naujuosius įgūdžius ir naująsias kompetencijas: darbo vieta ten, kur yra žmogus, atsikratyti stereotipo, kad jeigu biure nematai žmogaus, reiškia, kad jis „nedirba“.

Darbas iš namų yra didesnis iššūkis ne darbuotojams, o jų vadovams, nes būtent vadovai turi įgyti naujų įgūdžių, kaip vertinti darbuotojo indėlį pagal nuveiktą darbą, rezultatą, o ne pagal biure praleistą laiką. Vadovams, kurie vadovauja žmonėms nutolusiose komandose, reikia toliau ugdyti įgūdžius, kaip tai tinkamai daryti. Vadovai turės imtis aktyvių veiksmų ir organizuoti naująją darbo rutiną.

Dar prieš keletą metų „Gjensidige“ grupėje pradėjome kalbėti apie konkurencinį pranašumą, pasitelkiant organizacijos dinaminius gebėjimus (angl. dynamic organisational capabilities). Tam reikia įmonės gebėjimo mokytis, tradicinius dalykus transformuoti į naujus ir diegti įmonėje nuolatinių greitų pokyčių kultūrą.

Dabar mūsų struktūra tapo judresnė, joje mažiau hierarchijos, sprendimų priėmimas deleguojamas platesniam žmonių ratui. Tiesa, šalia visada egzistuoja didesnė galimo neapibrėžtumo grėsmė, maksimalus produktyvumas yra pasiekiamas ties chaoso riba. Tvarkai itin svarbus komandos vadovo vaidmuo – būtent jis turi suburti žmones. Karantinas paskatino mus greitai persitvarkyti ir pradėti dirbti būtent pagal virtualių komandų principus.

Nuotolinio darbo būdo iššūkiai kol kas kelia ir daug klausimų, kuriuos tenka pakeliui spręsti. Pusiau virtualiose komandose glūdi ir minusų, kuriuos reikia turėti galvoje, tačiau šįkart su pandemija gyvenimas mus taip stumtelėjo, kad nuotolinis darbas tapo ne išimtimi, o realybe. Manau, kad gyvensime įdomioje kombinacijoje, kai reikės dirbti ir virtualiai, ir biure. Tai bus dar sunkiau, nes teks subalansuoti abi puses.

Technologijų srityje priėmėme sprendimą ilgainiui organizacijoje turėti tik mobilioms darbo vietoms reikalingą įrangą – nešiojamus kompiuterius, specialiai pritaikytus mobiliuosius telefonus ar kitus mobiliuosius įrenginius. Nuotolinio bendravimo platformos taps pagrindu mūsų versle - per karantiną labai greitai išmokome jais naudotis ir nuo šiol iš jų pasitelksime maksimalią naudą. Tačiau technologijos yra lengviausia dalis nutolusioms komandoms sukurti.

Transformuojant esamą, o ne naujai kuriamą organizaciją turėsime įveikti nemažai sunkumų ir pasipriešinimų. Tiesą sakant, dar ieškome, kaip tapti darniai veikiančia organizacija, kurioje darbuotojai dirba nuotoliniu būdu. Šiandien neturime kai kurių atsakymų, esame virsmo stadijoje, tačiau akivaizdu, kad mūsų verslas keičiasi ir kad turime pritaikyti per karantiną įgytą patirtį.

Komentaro auturius - Marius Jundulas, „Gjensidige“ generalinis direktorius