G. Nausėda sako, kad kainų reguliavimas problemų neišspręs 

Nuotolinėje spaudos konferencijoje pirmadienį G. Nausėda pats savo iniciatyva pasisakė dėl reiškiamų pasiūlymų Vyriausybei reguliuoti kai kurių būtiniausių produktų kainas. „Man įdomu, kiek kartų dar lipsime ant to grėblio, ant kurio lipo jau ne viena pasaulio valstybė. O šito grėblio esmė yra labai paprasta – jeigu imamės įšaldyti kainas arba jas reguliuoti, tuomet lauk, kad tie produktai, kurių kainos bus reguliuojamos, dings iš lentynų“, – sakė G. Nausėda. 

Anot jo, siekiant nedidinti kainų, svarbiausia užtikrinti, kad tiekimo grandinė nestrigtų, pasienyje nebūtų eilių. 

„Šiandien mes turime visas prielaidas užtikrinti, kad kainos neaugtų. Tam reikia sutvarkyti tiekimo grandines, kad nebūtų 60 km vilkikų eilės prie pasienio. Nėra jokių fundamentalių priežasčių didėti maisto kainoms, kaip ir kitų produktų, kadangi žmonių pajamos pastaruoju metu augo sparčiai, bet įvertinus tas grėsmes, kurios kyla ekonomikai, ateityje jos tokiu tempu augti negalės. Paklausos veiksnys formuoja tai, kad kainų augimui esminių priežasčių nėra“, – teigė prezidentas.

„Turime dirbti neieškodami naujos stebuklų lazdelės ir galvodami, kad kainų reguliavimas savaime sprendžia problemą, o šalinti priežastis, kurios lemia kainų didėjimą. Jos dažniausiai susijusios su tam tikrais trikdžiais tiekimo grandinėje“, – pridūrė jis.

Apie tai, kad tam tikrų būtiniausių produktų kainos gali būti pradėtos reguliuoti, praėjusią savaitę užsiminė premjeras Saulius Skvernelis. Teisingumo ministras Elvinas Jankevičius tuo tarpu informavo, kad ministerijoje rengiamas įstatymų projektų paketas, kuriuo Seimui bus siūloma suteikti Vyriausybei įgaliojimus reguliuoti gyvybiškai svarbių maisto produktų, medicinos prekių ir saugos priemonių kainas. Bet, anot ministro, kainų reguliavimo priemonė būtų naudojama tik kraštutiniu atveju, nors ir tikisi, kad jos neprireiks.

Finansų ministras Vilius Šapoka taip pat yra kalbėjęs, kad jei situacija dėl kainų taptų nekontroliuojama, jų reguliavimas būtų įmanomas kai kuriuose segmentuose.

Tuo tarpu G. Nausėda, pirmadienį spaudos konferencijoje VŽ paklaustas dėl Lietuvos ekonomikos skatinimo plane numatytų pasiskolinimo galimybių ir būtinųjų apimčių, atsakė, kad yra gauti visi Europos Sąjungos institucijų leidimai laikinai nesilaikyti fiskalinės drausmės įstatymų ir tokiu būdu pasiskolinti iki 5 mlrd. Eur šalies ekonomikai palaikyti ir amortizuoti krizės pasekmes.

Be to, anot prezidento, ES yra pritarusi, kad valstybės galėtų naudotis įvairiomis galimybėmis gauti daugiau lengvatinių paskolų ir papildomų finansų savo ekonomikoms palaikyti. Tarp tokių galimų kanalų yra ir po 2008-2009 m. krizės atsiradęs Ekonominio stabilumo mechanizmas.

Valstybės vadovo nuomone, Lietuvai, prieš savaitę priėmusiai vyriausybinį ekonomikos skatinimo paketą, bent dabartiniame etape turėtų pakakti numatytųjų priemonių ir lėšų. Tačiau prezidentas pakartojo, kad situacijai su koronavirusu vystantis galimos korekcijos plane, įskaitant ir dar labiau išplėstas pasiskolinimo galimybes.