Europa bites gelbės mažindama pesticidų naudojimą

Europos Parlamentas (EP) kitos savaitės pradžioje svarstys komisijos inicijuotą Apdulkintojų apsaugos iniciatyvą, kuri skirta apsaugoti žiedadulkes išnešiojančius vabzdžius – bites bei drugelius. Dėl rezoliucijos EP balsuos trečiadienį. Rezoliucijoje turėtų būti nurodyta, kad Europos komisijos (EK) siūlomos apsaugos priemonės nepakankamai apsaugo žiedadulkes išnešiojančių vabzdžių nuo masinio nykimo.

Parlamentas siūlo, kad pesticidų naudojimo mažinimas taptų esmine būsimos bendrosios žemės ūkio politikos dalimi ir pagrindiniu rodikliu vertinant, kaip ES valstybėms sekasi apsaugoti bites ir kitus žiedadulkes išnešiojančius vabzdžius.

Gruodžio 3 d. EP Aplinkos komitetas pritarė rezoliucijos projektui, kuriame pernai birželį EK pristatyta iniciatyva dėl žiedadulkes išnešiojančių vabzdžių apsaugos įvertinta kaip nepakankama.

Parlamentinis komitetas taip pat siūlo skirti daugiau lėšų tyrimams, kurie nustatytų bičių populiacijos mažėjimo priežastis. Jis pasisako ir dėl bičių kolonijų stebėjimo mechanizmų sukūrimo, kad būtų galima įvertinti įgyvendinamų priemonių sėkmę.

Skaičiuojama, kad apie 15 mlrd. Eur vertės ES žemės ūkio produkcijos yra tiesiogiai susijusi su tuo bičių veikla, nurodo Europos Komisija. Vien Europos Sąjungoje yra apie 84% kultūrinių augalų rūšių ir 78% laukinių gėlių rūšių, kurios bent iš dalies yra nuo jų priklausomos – tai obuoliai, apelsinai, žemuogės, abrikosai, vyšnios, pupos, agurkai, moliūgai, prieskoniniai ir vaistiniai augalai, pomidorai, pipirai ir kt.

Nors išsamių mokslinių duomenų trūksta, yra įrodymų, kad žiedadulkes išnešiojančių vabzdžių mažėja, pirmiausia dėl žmogaus veiklos, nurodoma EP pranešime. Esama duomenų, kad viena iš dešimties bičių ir drugelių rūšių yra ties išnykimo riba. Šio nykimo priežastys –  žemės paskirties pasikeitimas, urbanizacija, buveinių praradimas, intensyvus ūkininkavimas, pesticidų naudojimas, invazinių rūšių plitimas ir klimato kaitos poveikis.

Skaičiuojama, kad Europos Sąjungos šalyse yra apie 600.000 bičių ūkių ir 17 mln. avilių, o per metus pagaminama apie 250.000 t medaus. Europos bendrija yra antra pagal dydį po Kinijos medaus gamintoja pasaulyje, o daugiausiai medaus surenkama Rumunijoje, Ispanijoje ir Vengrijoje. Lietuvos bitininkai skaičiuoja, kad šalyje laikoma apie 198.000 bičių šeimų.

ES yra nustačiusi griežtus medaus sudėties kriterijus, tačiau į Europos rinką patenka ir netikro medaus – produktų, pagamintų iš gliukozės sirupo ar cukraus, kurie siūlomi kaip medus: apie 20% prie ES išorės sienų ir importuotojų patalpose paimtų mėginių buvo medaus klastotės. Medus yra trečias dažniausiai klastojamas produktas pasaulyje.

Todėl EP taip pat ragina tobulinti tikrinimo procedūras, atidžiau kontroliuoti medaus importą ir nustatyti didesnes baudas klastotojams. Siūloma nustatyti ir aiškesnį kilmės valstybės ženklinimą, pavyzdžiui, kad aprašomoji frazė „EB ir ne EB medaus mišinys“ būtų pakeista tikslia nuoroda į šalį arba šalis, kurių medus buvo naudojamas gaminant galutinius produktus.

Remdamasis Europos žiniasklaida „Mano ūkis“ neseniai rašė, kad Vakarų ir Pietų Europos šalių bitininkams 2019 m. buvo itin nesėkmingi, ypač Prancūzijoje ir Italijoje, kur dėl nenuspėjamų orų, turėjusių neigiamos įtakos augalų žydėjimui, medaus surinkta mažiausiai per pastarąjį dešimtmetį. Be to, pastaraisiais metais bičių mirtingumas didesnis dėl parazitų išplitimo bei intensyvaus pesticidų naudojimo žemės ūkyje.