Verslumo tyrimas: darbo rinka perkaitusi, bet yra ir gerų žinių
Darbuotojų stygius ir spaudimas mokėti didesnį atlyginimą yra viena iš aštriausių problemų, su kuria susiduria daugelis Lietuvos įmonių.
„Nuo perkaitusios darbo rinkos nenukentės tik tie, kurie turi galimybių investuoti į naujus įrengimus, jų atnaujinimą, kompetencijų stiprinimą, t. y. savo konkurencingumo didinimą“, sako Vadimas Ivanovas, „Versli Lietuva“ Tyrimų ir analizės skyriaus vadovas, ketvirtadienį pristatydamas naujausią verslumo tendencijų apžvalgą.
Deja, pirmaisiais veiklos metais, kurie versle yra patys sunkiausi, stipriai investuoti bei sukurti teisingą verslo planą gali ne visi.
Vis daugiau naujai įkurtų įmonių nesugeba išgyventi net vienerių metų. „Verslios Lietuvos“ skaičiavimais, 2018 m. pirmąjį pusmetį daugiau nei 1 metus išgyvenusių įmonių dalis šalies ūkyje buvo 57,4%, o 2017 m. atitinkamu laikotarpiu – 62,6%.
„Lietuvoje įsteigti įmonę nėra sudėtinga ir džiugina faktas, kad lietuviai vis drąsiau imasi verslo, tačiau nerimą kelia tai, kad vis daugiau žmonių nėra pasirengę būti verslininkais, t. y. neturi reikiamų žinių, savo būsimos veiklos verslo plano, tiksliai nežino, ką nori daryti“, – apžvalgos duomenis komentuoja Gytis Morkūnas, „Versli Lietuva“ Verslumo departamento vadovas.
Kelia nerimą, bet ne paniką
Ekspertai atkreipia dėmesį, kad mažėja savarankiškai dirbančiųjų skaičius. Šiuo metu jų yra 149.700 – per pirmąjį pusmetį 1.900 gyventojai atsisakė savarankiškos veiklos.
„Savarankiškai dirbantiems atsiranda papildomi motyvai įsidarbinti, nes algos kyla, darbuotojų poreikis didėja. Ypač, jei savarankiška veikla nėra labai sėkminga. Tuomet kaip alternatyva atsiranda samdomas darbas“, – nurodo p. Ivanovas.
Mažėja ir kai kurie kiti rodikliai. Pavyzdžiu, jau pradėjo lėtėti BVP augimas, kai kuriuose sektoriuose atlyginimai auga kur kas greičiau negu našumas, tad didėja įmonių sąnaudos, mąžta pelningumo rodiklis.
„Nors kai kurie signalai yra panašūs į tuos, kurie buvo 2007 m., prieš prasidedant ekonominei krizei, tačiau šiandieniniai rodikliai neidentifikuoja krizės, galinčios atsirasti dėl vidinių priežasčių. Tačiau nereikia pamiršti, kad ir praėjusį sunkmetį labiausiai sukėlė išorinės priežastys. Vis dėlto Lietuva dabar yra visai kitoje būsenoje, išmokusi tam tikras pamokas, todėl jei ateis krizė – o anksčiau ar vėliau ji bus, tik klausimas – kada, – ją įveikti bus paprasčiau“, – į VŽ klausimą, ar naujausi duomenys nesignalizuoja apie artėjantį ekonominį sunkmetį, atsako p. Ivanovas.
„Visi žinome, kad ekonomika juda ciklais, o dabar mes esame kažkurioje to ciklo vietoje. Milijono verstas klausimas – kurioje, – antrindamas šypteli p. Morkūnas. – Įprastai joks ekonomikos atsigavimas netrunka daugiau nei 10 metų. O nuo praėjusios krizės būtent tiek jau praėjo. Tačiau šis atsigavimas buvo pats lėčiausias, tad jis ir tęstis gali gerokai ilgiau. Manau, blogiausiems scenarijams ruoštis neverta, bet ir būti pernelyg optimistiškiems nereikėtų.“
Lietuvos verslumo tendencijų apžvalgą „Versli Lietuva“ atlieka du kartus per metus ir pristato rudenį ir pavasarį. Joje apžvelgiami praėjusių ir einamųjų metų pradžios verslumo rodikliai, kaita, naujo verslo kūrimosi tendencijos, verslo finansavimo šaltinių prieinamumas bei verslo plėtrą ribojantys veiksniai.
„Išskiriame tris pagrindinius institucinius veiksnius, kurie riboja verslumą šalyje. Tai administracinė našta, mokestinė aplinka ir verslumo ugdymas. Pagal nesenai atliktą Biurokratijos indekso tyrimą, perteklinis reguliavimas smulkioms Lietuvos įmonėms papildomai kainuoja 20 mln. eurų. Mokestinė aplinka taip pat nėra patraukli verslui, ypač startuoliams“, – atkreipia dėmesį p. Morkūnas.
Prie teigiamų tendencijų priskiriamas rinkos augimo potencialas, pelningumas, verslo prieinamumas prie finansinių šaltinių.
