Ekspertai: valstybė vis labiau kišasi ten, kur tarpsta laisva rinka

Viena dažniausiai pasikartojančių savivaldybių valdomų įmonių veikla yra autotransporto ir technikos nuoma. Taip pat populiaru užsiimti apželdinimu, teritorijų ir kapinių priežiūra, remontuoti, atlikti tyrimus, kurie niekaip nesusiję su specialiaisiais įpareigojimais ar viešosiomis gėrybėmis, kurios bent teoriškai lemia valstybės dalyvavimą versle.

Ingrida Šimonytė, Seimo Audito komiteto pirmininkė, įsitikinusi, kad nei bankai, nei alkoholio parduotuvės ar vaistinės nėra tie verslai, kuriais turėtų užsiimti valstybė. Dalyvaudama Konkurencijos tarybos konferencijoje „Valstybė versle: kur ir kaip brėžiame ribą?“, ji sakė, kad noras turėti valstybinių įmonių kyla iš nesupratimo, kas yra alternatyvūs kaštai. Šios kadencijos Seime daug kartų diskutuojant apie svarbius konkurencijai aspektus, tokius kaip valstybės ar savivaldos institucijų teisė steigti įmones, kurios teiktų paslaugas, kurias galima nupirkti rinkoje, dažnai sakoma, kad valstybė gali padaryti pigiau. Iš tikrųjų didelė dalis kaštų visuomenei tiesiog neatskleidžiama. Tai gerai parodo Valstybės kontrolės ataskaitos.

„Daugelis įmonių nekaupia amortizacinių atskaitymų savo turtui atkurti ir tik laiko klausimas, kada tas pigumas virs priešingybe. Mane neramina tai, kad anksčiau konkurencingos ir laisvos rinkos idėja buvo absoliutinama, ignoruojant rinkos netobulumus, o dabar bandoma įpiršti idėją, kad valstybė ūkį gali tvarkyti ne blogiau nei privatus akcininkas“, – nurodo p. Šimonytė.