Vaikščiojimas plonu ledu: inžinerijos ir technologijos mokslų studentų pavojingai mažėja

Publikuota: 2018-08-26
Atnaujinta 2018-08-26 12:51
Universiteto nuotr.
Universiteto nuotr.
KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto docentė

Bendrojo priėmimo į Lietuvos aukštąsias mokyklas tendencijos turėtų dominti ne tik universitetus ir kolegijas, su nerimu skaičiuojančius „viščiukus“, ne tik būsimuosius studentus ir jų tėvus, bet ir visus tuos, kuriems rūpi Lietuvos darbo rinkos situacija ir tolesnė ekonominė plėtra. Jau porą metų džiūgaujame, kad mūsų šalyje kuriasi užsienio investuotojai, auga aukštosiomis technologijomis grindžiami verslai, randasi naujos kvalifikuoto darbo vietos. Svajojame, kad plėtra nesustotų. Tuo tarpu bendrojo priėmimo statistika verčia nerimauti.

Pirma nerimą kelianti tendencija – norinčiųjų bei galinčiųjų studijuoti inžinerijos ir technologijos mokslus mažėja. Nors 2018 m. universitetinėms studijoms inžinerijos ir technologijų mokslų studijų krypčių grupėse skirta 2,3% daugiau valstybės finansuojamų studijų vietų (iš viso 1 716), aukščiausiu prioritetu norą studijuoti šiose kryptyse pareiškė 17% mažiau stojančiųjų nei pernai (į valstybės finansuojamas vietas mažiau net 17%), o priimtųjų į šių krypčių studijų programas sumažėjo net 24%.

LAMA BPO duomenimis, į koleginių studijų inžinerijos ir technologijos mokslų studijų krypčių programas šiemet priimta beveik 25% mažiau studentų negu pernai. Inžinerinei pramonei tai gana rimtas signalas. Priėmimo duomenimis, stojantieji į inžinerijos ir technologijų mokslų studijų krypčių programas su didele konkurencija nesusidūrė – į vieną valstybės finansuojamą studijų vietą čia pretendavo tik 0,86 stojančiojo. Palyginimui, verslo ir viešosios vadybos studijų krypčių programose į vieną vietą pretendavo 6,49 stojančiojo.

Kolegijose situacija dar rimtesnė: inžinerijos, technologijų, informatikos ir fizinių mokslų studijų krypčių programose konkursas buvo vos 0,55 į vieną vietą (o po pirmojo etapo liko net 3.722 laisvos vietos!). Kitaip tariant, valstybės finansuojamas studijų vietas gavo kone visi norintys, net ir tie, kurie vos perlipo minimalaus konkursinio balo kartelę.

Skaičiai atskleidžia įdomią situaciją: valstybės skirti krepšeliai, investuotojų poreikiai signalizuoja, kad rinkai šių sričių specialistų reikia, ir valstybė yra pasirengusi prisidėti prie jų rengimo, tačiau stojančiųjų nepakanka poreikiui išpildyti. Kodėl?

Vienas iš pagrindinių veiksnių, lemiančių stojančiųjų galimybes rinktis studijuoti inžinerijos ir technologijų mokslus – valstybinių egzaminų rezultatai. Dalyvaujant konkurse į inžinerijos ir technologijų mokslų studijų krypčių programas, konkursiniam balui didžiausią įtaką daro matematikos brandos egzamino įvertinimas.

Šiemet valstybinį matematikos egzaminą laikė 17.056 abiturientai – maždaug 1% mažiau nei 2017 m. Vis dėlto, 2018 m. šio egzamino neišlaikiusių buvo bene 7% daugiau nei pernai.

Procentas nedidelis, tačiau pažvelkime kitaip: valstybinio matematikos brandos egzamino neišlaikė ir į universitetines inžinerijos ir technologijų (bei matematikos, informatikos ir fizinių mokslų) studijas pretenduoti nebegalėjo 2.180 Lietuvos moksleivių, t. y., 1.194 moksleiviais daugiau nei praėjusiais metais.

Negana to, šiais metais nuo 16 iki 25 balų kilstelėtas matematikos valstybinio brandos egzamino minimalus įvertinimas pretenduojantiesiems į valstybės finansuojamą vietą aukštosiose mokyklose (išskyrus humanitarinių mokslų studijų krypčių grupės, meno pedagogikos ir dalyko pedagogikos studijų programas, kurių dalykas priskiriamas humanitarinių mokslų studijų krypčių grupei). Deja, informacijos, kiek matematikos egzaminą išlaikiusiųjų surinko mažiau negu 25 balus, neturime, bet, manau, tai sudarys antra tiek, nes žemiausius (16–35 balų) įvertinimus gavusiųjų skaičius 2018 m. padidėjo beveik 13%.

Matematika – ne vienintelis egzaminas, užkertantis kelią į inžinerines ar technologijų studijas. Pretenduojant į fizikos ir chemijos studijų krypčių programas, konkursinio balo dydžiui didžiausią svorį atitinkamai turi fizikos ir chemijos brandos egzaminų balai.

Tai – tikslieji mokslai, kurių egzaminus moksleiviai paprastai išlaiko vidutiniškai žemesniu balu, o dėl didelės šių dalykų vertės konkursinio balo struktūroje, šis sumažėja. Valstybinį chemijos brandos egzaminą laikiusiųjų skaičius smuktelėjo beveik 16%, palyginti su 2017 m. Išlaikiusiųjų egzaminą skaičius sumažėjo maždaug 273 asmenimis. Kiek geresnė situacija tarp laikančiųjų fizikos, informacinių technologijų egzaminus – juos laikė ir išlaikė labai panašus abiturientų skaičius kaip ir 2017 m.

Be to, šiais metais stojantiesiems į Lietuvos universitetus konkursinio balo minimumas paaugo nuo 3 iki 3,6 balų. Keliant minimalaus konkursinio balo kartelę, dėl mano aukščiau minėtų priežasčių pirmiausia mažėja galinčių stoti į inžinerijos ir technologijos mokslų studijų krypčių programas.

Reikalavimų stojantiesiems didinimas tikrai teisingas kelias – einame prie trumpesnių, intensyvesnių studijų, paremtų projektiniu mokymu, tad jaunuoliai turi būti stiprūs ir pasirengę savarankiškoms studijoms. Vis dėlto akivaizdu, kad reikia atidžiau paanalizuoti krypčių reikalavimus ir jų įtaką stojimo rezultatams, o kartu su priėmimo reikalavimais turi keistis iki-universitetinio ugdymo kokybė ir turinys.

Netenkinantys bei duris į aukštąsias mokyklas užkertantys brandos egzaminų rezultatai verčia pažvelgti į mokyklas, vertinti ir lyginti, kas ir kaip moko moksleivius, ieškoti priežasčių, kodėl jie savo gebėjimais nusileidžia bendraamžiams iš kitų Europos šalių. (Primenu, kad šių metų pabaigoje pasirodys naujas PISA – moksleivių bendrųjų gebėjimų testo – leidimas. Pagal 2015-ųjų duomenis, nuo estų atsiliekame 1,5 metų; nedrąsu pagalvoti, kokioje vietoje būsime 2018-ųjų leidime.)

Kas lemia, kad Lietuvos moksleivių skaitymo, matematikos ir gamtos mokslų gebėjimai – prasčiausi Baltijos šalyse? PISA testo organizatoriai teigia, jog pagrindinė to priežastis – prastas mokytojų pasirengimas. Pasaulyje populiarus vadinamasis STEM mokymas, jungiantis mokslą, technologijas, inžineriją, matematiką, dalyje Lietuvos mokyklų praktiškai neegzistuoja. STEM mokymas turi garantuoti prieigą prie naujausių mokslo žinių, šiuolaikine mokslo įranga aprūpintų laboratorijų, mokytojai turi būti ne tik pedagogai, bet ir dalyko entuziastai, tyrėjai, gebantys sudominti moksleivius tiksliųjų mokslų suteikiamomis galimybėmis. Kokia dalis Lietuvos moksleivių tokį mokymą gauna? Ir kiek jų nusivilia tiksliaisiais mokslais dar mokykloje, sakydami, kad jie – sausi, sunkiai įkandami ir neturi praktinio pritaikymo?

Panašu, kad ateitis irgi nieko gero nežada: nepakankamas STEM mokytojų rengimas tęsis ir toliau. Pvz., šiemet būsimus STEM pedagogus studijuoti lygiagrečiuoju būdu priėmė tik Vytauto Didžiojo universitetas Kaune. Į naują programą „Mokomojo dalyko pedagogika“, kurioje rengiami STEM krypties mokytojai, po antrojo priėmimo etapo priimti 9 studentai.

Jeigu visi programos absolventai pasuks šiuo keliu, tai po kelerių metų visoje Lietuvoje turėsime parengtą vieną naują fizikos pedagogą, 1 matematikos pedagogą, 3 biologijos pedagogus ir 4 chemijos pedagogus. Nesiimu spręsti, ar tai pakankama inovatyvių idėjų banga daugiau kaip tūkstančiui Lietuvos mokyklų.

Jau nekalbu apie tai, kad 2022 m., kai šie studentai baigs pedagogikos studijas, Lietuvoje jau trūks 265 fizikos ir 150 chemijos mokytojų.

Skaičių kalba iškalbinga – šių metų rugpjūčio 1 d. liko neužpildytos 505 valstybės finansuojamos studijų vietos inžinerijos ir technologijų mokslų studijų krypčių grupėse. Dar didesnė dalis liko neužpildyta Lietuvos kolegijose – čia įstojusiųjų nesulaukė net 3.722 valstybės finansuojamos studijų vietos iš informatikos, inžinerijos, technologijų ir fizinių mokslų studijų krypčių grupių.

Investuotojams dalinamus pažadus išpildyti bus sunku.Problema – kompleksinė. Savo vaidmenį atlieka pedagogų rengimo trūkumai, tiksliųjų mokslų ugdymo programos tiek bendrojo lavinimo, tiek aukštosiose mokyklose, kurioms trūksta ir tinkamos technologinės bazės, ir sąlyčio su šiandienos aktualijomis, ir, kai kuriais atvejais, praktinio pritaikomumo.

Akivaizdu, kad atskirų institucijų ribose to neišspręsime – neverskime visos atsakomybės gimnazijoms, universitetams, pedagogams arba emigracijai. Tai – valstybės lygio sprendimas. Veiksmų programa STEM vystymui, veikianti valstybiniu mastu, verta atsirasti tarp svarbiausių Vyriausybės prioritetų. Tam reikia Vyriausybės lygmens projekto su stipria komanda ir pakankamu finansavimu.

Ši programa turėtų apimti STEM mokytojų rengimą, rengiant juos universitetuose, kurie turi geriausius materialiuosius ir žmogiškuosius išteklius techniniuose ir inžinerijos krypties moksluose, ugdymo turinio peržiūrą ir sustiprinimą, STEM centrų regionuose kūrimą, investicijas į inžinerijos ir technologijos mokslų laboratorijas mokyklose ir aukštojo mokslo institucijose, aukščiausio lygio mokslininkų bei dėstytojų pritraukimą bei kita.

Taigi dar kartą keliu tą patį klausimą: ar Lietuvai reikia aukštą pridėtinę vertę kuriančių, savarankiškai mąstančių ir dirbančių inžinierių – inovatorių? Tokių, kurie geba ne tik varžtelius sukioti, tačiau projektuoti ir kurti ateities technologijas?

Jei taip, veiksmų imtis reikia jau šiandien.

Komentaro autorė - Jurgita Šiugždinienė, Kauno technologijos universiteto (KTU) Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto docentė

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Teks atsakyti už „aitvarų“ lobius

Neteisėtai pralobę valdininkai ir verslininkai tokio turto gali ir netekti – valdžia kloja tam kelius. Seime...

Kinijos ir JAV prekybos derybos – vis dar migloje Premium

Nors pastarąsias savaites įtampa dėl Kinijos ir JAV prekybos karo slūgsta ir pranešama apie teigiama linkme...

Inovatyviausios Baltijos šalies poziciją „Bloomberg“ reitinge Lietuva užleido Estijai

„Bloomberg“ Inovatyviausių pasaulio šalių indekse 2019 m. pirmąją vietą, kaip ir pernai, užima Pietų Korėja.

Technologijos
2019.01.23
Tirs buvusio RC Sertifikatų centro vadovo elgesį

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) pradėjo tyrimą, ar buvęs Registrų centro Sertifikatų centro...

Vadyba
2019.01.23
V. Pranckietis sieks tapti „valstiečių“ kandidatų prezidento rinkimuose 8

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis sieks tapti valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos...

Verslo aplinka
2019.01.23
Verslas su kinais: „ne“ sakyti nemoka, bet „taip“ gali tekti palaukti Premium

Į elektroninius laiškus kinai neatsakinėja, angliškai kalbėti, net mokėdami, nelabai nori, o išpešti iš jų...

Pramonė
2019.01.23
NMA vadovas: D. Gudelio įmonių pasiūlymai buvo pigiausi 3

Dariaus Gudelio valdomos ryšių su visuomene agentūros pernai laimėjo tris Nacionalinės mokėjimo agentūros...

Rinkodara
2019.01.23
Viešieji pirkimai: charakteringo neprofesionalaus atvejo analizė Premium 2

Viešieji pirkimai Lietuvoje neretai vyksta neefektyviai dėl perteklinio reguliavimo, biurokratijos,...

Verslo aplinka
2019.01.23
109 dienas trukusi krizė baigta: Latvija turi naują vyriausybę

Po beveik keturis mėnesius užtrukusios nežinios ir politinio nestabilumo Latvija pagaliau suformavo naują...

Verslo aplinka
2019.01.23
Sporto rėmimo fondui skirta dvigubai daugiau lėšų nei pernai

Pertvarkomam Sporto rėmimo fondui šiemet numatyta skirti 13,6 mln. Eur – dvigubai daugiau nei 2018-aisiais.

Verslo aplinka
2019.01.23
D. Grybauskaitė: klausimai apie moteris Lietuvos Vyriausybėje Davose nebus malonūs 13

Davoso ekonomikos forume apie moterų lyderystę diskutuosianti prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad...

Verslo aplinka
2019.01.23
Ar užteks parako iššūkiams nugalėti? 1

Pasaulyje, ypač – Europoje, 2018 m. senkant tiesioginėms užsienio investicijoms (TUI), Lietuva šiame...

Verslo aplinka
2019.01.23
Senkant investicijų srautui Lietuva neįstrigo seklumoje Premium

Apetitas investuoti pasaulyje pernai pagal vienus rodiklius augo, pagal kitus mažėjo. O investicinė...

Finansai
2019.01.23
Atsistatydina vyriausiasis JAV diplomatas Europos reikalams W. Mitchellas

JAV valstybės sekretoriaus pavaduotojas Europos ir Eurazijos reikalams Wessas Mitchellas ateinantį mėnesį...

Verslo aplinka
2019.01.22
Seimo nariai 2018-aisiais parlamentinei veiklai išleido daugiau kaip 1,3 mln. Eur 5

Per 2018 metus Seimo nariai parlamentinei veiklai išleido beveik 1 mln. 317.000 Eur.

Verslo aplinka
2019.01.22
Siūloma mažinti didžiausią leistiną kvapo koncentraciją

Siūloma sumažinti didžiausią leistiną kvapo koncentracijos ribinę vertę, antradienį pranešė Sveikatos...

Verslo aplinka
2019.01.22
SEB sumažino Lietuvos BVP prognozę 2019-2020 metams 3

SEB grupės ekonomistai sumažino Lietuvos BVP augimo 2019 metais prognozę nuo 3 iki 2,9% ir nuo 2,6 iki 2,4%...

Verslo aplinka
2019.01.22
Vokietija ir Prancūzija pasirašė naują draugystės sutartį 1

Angela Merkel, Vokietijos kanclerė, ir Emmanuelis Macronas, Prancūzijos prezidentas, antradienį pasirašė...

Verslo aplinka
2019.01.22
M. Jurgilas: nežlugdykime investuotojų pasitikėjimo Lietuva Premium 23

Į viešumą iškilus faktams apie „Revolut“ įkūrėjo tėvo lojalumą Kremliaus įmonėms, Lietuvos banko valdybos...

Rinkos
2019.01.22
Nori įteisinti prievolę darbo skelbimuose įvardyti siūlomą atlygį 26

Keturi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų frakcijos nariai siūlo įteisinti įstatymo projektą, kuriuo nori, kad...

Vadyba
2019.01.22

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau