Vaikščiojimas plonu ledu: inžinerijos ir technologijos mokslų studentų pavojingai mažėja

Publikuota: 2018-08-26
Atnaujinta 2018-08-26 12:51
Universiteto nuotr.
Universiteto nuotr.
KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto docentė

Bendrojo priėmimo į Lietuvos aukštąsias mokyklas tendencijos turėtų dominti ne tik universitetus ir kolegijas, su nerimu skaičiuojančius „viščiukus“, ne tik būsimuosius studentus ir jų tėvus, bet ir visus tuos, kuriems rūpi Lietuvos darbo rinkos situacija ir tolesnė ekonominė plėtra. Jau porą metų džiūgaujame, kad mūsų šalyje kuriasi užsienio investuotojai, auga aukštosiomis technologijomis grindžiami verslai, randasi naujos kvalifikuoto darbo vietos. Svajojame, kad plėtra nesustotų. Tuo tarpu bendrojo priėmimo statistika verčia nerimauti.

Pirma nerimą kelianti tendencija – norinčiųjų bei galinčiųjų studijuoti inžinerijos ir technologijos mokslus mažėja. Nors 2018 m. universitetinėms studijoms inžinerijos ir technologijų mokslų studijų krypčių grupėse skirta 2,3% daugiau valstybės finansuojamų studijų vietų (iš viso 1 716), aukščiausiu prioritetu norą studijuoti šiose kryptyse pareiškė 17% mažiau stojančiųjų nei pernai (į valstybės finansuojamas vietas mažiau net 17%), o priimtųjų į šių krypčių studijų programas sumažėjo net 24%.

LAMA BPO duomenimis, į koleginių studijų inžinerijos ir technologijos mokslų studijų krypčių programas šiemet priimta beveik 25% mažiau studentų negu pernai. Inžinerinei pramonei tai gana rimtas signalas. Priėmimo duomenimis, stojantieji į inžinerijos ir technologijų mokslų studijų krypčių programas su didele konkurencija nesusidūrė – į vieną valstybės finansuojamą studijų vietą čia pretendavo tik 0,86 stojančiojo. Palyginimui, verslo ir viešosios vadybos studijų krypčių programose į vieną vietą pretendavo 6,49 stojančiojo.

Kolegijose situacija dar rimtesnė: inžinerijos, technologijų, informatikos ir fizinių mokslų studijų krypčių programose konkursas buvo vos 0,55 į vieną vietą (o po pirmojo etapo liko net 3.722 laisvos vietos!). Kitaip tariant, valstybės finansuojamas studijų vietas gavo kone visi norintys, net ir tie, kurie vos perlipo minimalaus konkursinio balo kartelę.

Skaičiai atskleidžia įdomią situaciją: valstybės skirti krepšeliai, investuotojų poreikiai signalizuoja, kad rinkai šių sričių specialistų reikia, ir valstybė yra pasirengusi prisidėti prie jų rengimo, tačiau stojančiųjų nepakanka poreikiui išpildyti. Kodėl?

Vienas iš pagrindinių veiksnių, lemiančių stojančiųjų galimybes rinktis studijuoti inžinerijos ir technologijų mokslus – valstybinių egzaminų rezultatai. Dalyvaujant konkurse į inžinerijos ir technologijų mokslų studijų krypčių programas, konkursiniam balui didžiausią įtaką daro matematikos brandos egzamino įvertinimas.

Šiemet valstybinį matematikos egzaminą laikė 17.056 abiturientai – maždaug 1% mažiau nei 2017 m. Vis dėlto, 2018 m. šio egzamino neišlaikiusių buvo bene 7% daugiau nei pernai.

Procentas nedidelis, tačiau pažvelkime kitaip: valstybinio matematikos brandos egzamino neišlaikė ir į universitetines inžinerijos ir technologijų (bei matematikos, informatikos ir fizinių mokslų) studijas pretenduoti nebegalėjo 2.180 Lietuvos moksleivių, t. y., 1.194 moksleiviais daugiau nei praėjusiais metais.

Negana to, šiais metais nuo 16 iki 25 balų kilstelėtas matematikos valstybinio brandos egzamino minimalus įvertinimas pretenduojantiesiems į valstybės finansuojamą vietą aukštosiose mokyklose (išskyrus humanitarinių mokslų studijų krypčių grupės, meno pedagogikos ir dalyko pedagogikos studijų programas, kurių dalykas priskiriamas humanitarinių mokslų studijų krypčių grupei). Deja, informacijos, kiek matematikos egzaminą išlaikiusiųjų surinko mažiau negu 25 balus, neturime, bet, manau, tai sudarys antra tiek, nes žemiausius (16–35 balų) įvertinimus gavusiųjų skaičius 2018 m. padidėjo beveik 13%.

Matematika – ne vienintelis egzaminas, užkertantis kelią į inžinerines ar technologijų studijas. Pretenduojant į fizikos ir chemijos studijų krypčių programas, konkursinio balo dydžiui didžiausią svorį atitinkamai turi fizikos ir chemijos brandos egzaminų balai.

Tai – tikslieji mokslai, kurių egzaminus moksleiviai paprastai išlaiko vidutiniškai žemesniu balu, o dėl didelės šių dalykų vertės konkursinio balo struktūroje, šis sumažėja. Valstybinį chemijos brandos egzaminą laikiusiųjų skaičius smuktelėjo beveik 16%, palyginti su 2017 m. Išlaikiusiųjų egzaminą skaičius sumažėjo maždaug 273 asmenimis. Kiek geresnė situacija tarp laikančiųjų fizikos, informacinių technologijų egzaminus – juos laikė ir išlaikė labai panašus abiturientų skaičius kaip ir 2017 m.

Be to, šiais metais stojantiesiems į Lietuvos universitetus konkursinio balo minimumas paaugo nuo 3 iki 3,6 balų. Keliant minimalaus konkursinio balo kartelę, dėl mano aukščiau minėtų priežasčių pirmiausia mažėja galinčių stoti į inžinerijos ir technologijos mokslų studijų krypčių programas.

Reikalavimų stojantiesiems didinimas tikrai teisingas kelias – einame prie trumpesnių, intensyvesnių studijų, paremtų projektiniu mokymu, tad jaunuoliai turi būti stiprūs ir pasirengę savarankiškoms studijoms. Vis dėlto akivaizdu, kad reikia atidžiau paanalizuoti krypčių reikalavimus ir jų įtaką stojimo rezultatams, o kartu su priėmimo reikalavimais turi keistis iki-universitetinio ugdymo kokybė ir turinys.

Netenkinantys bei duris į aukštąsias mokyklas užkertantys brandos egzaminų rezultatai verčia pažvelgti į mokyklas, vertinti ir lyginti, kas ir kaip moko moksleivius, ieškoti priežasčių, kodėl jie savo gebėjimais nusileidžia bendraamžiams iš kitų Europos šalių. (Primenu, kad šių metų pabaigoje pasirodys naujas PISA – moksleivių bendrųjų gebėjimų testo – leidimas. Pagal 2015-ųjų duomenis, nuo estų atsiliekame 1,5 metų; nedrąsu pagalvoti, kokioje vietoje būsime 2018-ųjų leidime.)

Kas lemia, kad Lietuvos moksleivių skaitymo, matematikos ir gamtos mokslų gebėjimai – prasčiausi Baltijos šalyse? PISA testo organizatoriai teigia, jog pagrindinė to priežastis – prastas mokytojų pasirengimas. Pasaulyje populiarus vadinamasis STEM mokymas, jungiantis mokslą, technologijas, inžineriją, matematiką, dalyje Lietuvos mokyklų praktiškai neegzistuoja. STEM mokymas turi garantuoti prieigą prie naujausių mokslo žinių, šiuolaikine mokslo įranga aprūpintų laboratorijų, mokytojai turi būti ne tik pedagogai, bet ir dalyko entuziastai, tyrėjai, gebantys sudominti moksleivius tiksliųjų mokslų suteikiamomis galimybėmis. Kokia dalis Lietuvos moksleivių tokį mokymą gauna? Ir kiek jų nusivilia tiksliaisiais mokslais dar mokykloje, sakydami, kad jie – sausi, sunkiai įkandami ir neturi praktinio pritaikymo?

Panašu, kad ateitis irgi nieko gero nežada: nepakankamas STEM mokytojų rengimas tęsis ir toliau. Pvz., šiemet būsimus STEM pedagogus studijuoti lygiagrečiuoju būdu priėmė tik Vytauto Didžiojo universitetas Kaune. Į naują programą „Mokomojo dalyko pedagogika“, kurioje rengiami STEM krypties mokytojai, po antrojo priėmimo etapo priimti 9 studentai.

Jeigu visi programos absolventai pasuks šiuo keliu, tai po kelerių metų visoje Lietuvoje turėsime parengtą vieną naują fizikos pedagogą, 1 matematikos pedagogą, 3 biologijos pedagogus ir 4 chemijos pedagogus. Nesiimu spręsti, ar tai pakankama inovatyvių idėjų banga daugiau kaip tūkstančiui Lietuvos mokyklų.

Jau nekalbu apie tai, kad 2022 m., kai šie studentai baigs pedagogikos studijas, Lietuvoje jau trūks 265 fizikos ir 150 chemijos mokytojų.

Skaičių kalba iškalbinga – šių metų rugpjūčio 1 d. liko neužpildytos 505 valstybės finansuojamos studijų vietos inžinerijos ir technologijų mokslų studijų krypčių grupėse. Dar didesnė dalis liko neužpildyta Lietuvos kolegijose – čia įstojusiųjų nesulaukė net 3.722 valstybės finansuojamos studijų vietos iš informatikos, inžinerijos, technologijų ir fizinių mokslų studijų krypčių grupių.

Investuotojams dalinamus pažadus išpildyti bus sunku.Problema – kompleksinė. Savo vaidmenį atlieka pedagogų rengimo trūkumai, tiksliųjų mokslų ugdymo programos tiek bendrojo lavinimo, tiek aukštosiose mokyklose, kurioms trūksta ir tinkamos technologinės bazės, ir sąlyčio su šiandienos aktualijomis, ir, kai kuriais atvejais, praktinio pritaikomumo.

Akivaizdu, kad atskirų institucijų ribose to neišspręsime – neverskime visos atsakomybės gimnazijoms, universitetams, pedagogams arba emigracijai. Tai – valstybės lygio sprendimas. Veiksmų programa STEM vystymui, veikianti valstybiniu mastu, verta atsirasti tarp svarbiausių Vyriausybės prioritetų. Tam reikia Vyriausybės lygmens projekto su stipria komanda ir pakankamu finansavimu.

Ši programa turėtų apimti STEM mokytojų rengimą, rengiant juos universitetuose, kurie turi geriausius materialiuosius ir žmogiškuosius išteklius techniniuose ir inžinerijos krypties moksluose, ugdymo turinio peržiūrą ir sustiprinimą, STEM centrų regionuose kūrimą, investicijas į inžinerijos ir technologijos mokslų laboratorijas mokyklose ir aukštojo mokslo institucijose, aukščiausio lygio mokslininkų bei dėstytojų pritraukimą bei kita.

Taigi dar kartą keliu tą patį klausimą: ar Lietuvai reikia aukštą pridėtinę vertę kuriančių, savarankiškai mąstančių ir dirbančių inžinierių – inovatorių? Tokių, kurie geba ne tik varžtelius sukioti, tačiau projektuoti ir kurti ateities technologijas?

Jei taip, veiksmų imtis reikia jau šiandien.

Komentaro autorė - Jurgita Šiugždinienė, Kauno technologijos universiteto (KTU) Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto docentė

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
EK imsis priemonių prieš Italijos biudžeto planus 4

Europos Komisija (EK) pradės drausminančią procedūrą prieš Italiją dėl jos 2019 m. biudžeto plano, po to, kai...

Verslo aplinka
2018.11.16
Dėl Saudo Arabijos žurnalisto nužudymo penkiems asmenims gresia mirties bausmė 7

Saudo Arabija ketvirtadienį paskelbė, kad sieks mirties bausmės 5 žmonėms, kurie buvo apkaltinti įgyvendinę...

Verslo aplinka
2018.11.16
Buvęs Šiaulių oro uosto vadovas R. Mikšys įtariamas karininko papirkimu 1

BNS žiniomis, teisėsauga bandymu papirkti Lietuvos karininką įtaria buvusį ilgametį Šiaulių oro uosto...

Verslo aplinka
2018.11.16
Dramatiškai išaugo per gaisrus Kalifornijoje dingusių žmonių skaičius  1

Jungtinių Amerikos Valstijų Kalifornijos valstijoje siaučiantys gaisrai pareikalavo jau per 60 žmonių aukų, o...

Verslo aplinka
2018.11.16
Nauja socialinė reklama kreipsis į darbdavius ir bandys sklaidyti jų baimes Premium 4

Tautinių, religinių, seksualinių ir kitų mažumų atstovai yra geriausias būdas praturtinti bet kurios įmonės...

Rinkodara
2018.11.16
Pristabdytas beveik 300 mln. Eur vertės „Nelja Energia“ įsigijimo sandoris

Talino administracinis teismas iki gruodžio 10 d. pristabdė „Eesti Energia“ grupei priklausančios „Enefit...

Energetika
2018.11.16
I. Šimonytė apklausose aplenkė S. Skvernelį 21

Potencialių kandidatų prezidento rinkimuose reitingų trejetuke Ingrida Šimonytė šoktelėjo į antrąją vietą ir...

Verslo aplinka
2018.11.16
Interviu su EBPO generalinio sekretoriaus pavaduotoju: jei didės prekybos barjerai, pralaimės visi Premium

Kol realioji ekonomika auga sveikai, neturėtume baimintis trumpalaikių svyravimų akcijų rinkose, o jas dar...

Rinkos
2018.11.16
Už emigrantų skatinimą sugrįžti apdovanota Tauragės savivaldybė, „Nasdaq Vilnius“ 1

Ketvirtadienio vakarą Nacionalinėje filharmonijoje Vilniuje apdovanotos iniciatyvos, skatinančios užsienyje...

Verslo aplinka
2018.11.15
T. May ministrų kabinete – atsistatydinimų vajus 26

Iš Jungtinės Karalystės (JK) vyriausybės po vakar dienos ministrų kabineto sprendimo paremti JK ir Europos...

Verslo aplinka
2018.11.15
Japonijos kibernetinio saugumo ministras niekada nesinaudojo kompiuteriu 5

Naujasis Japonijos kibernetinio saugumo ministras teigia, kad niekada nėra naudojęsis kompiuteriu.

Technologijos
2018.11.15
Eurostatas: eksportas šiemet augo visose Baltijos šalyse 4

Trijų Baltijos šalių eksportas per devynis šių metų mėnesius augo, skelbia Eurostatas.

Verslo aplinka
2018.11.15
Spalį Lietuvoje perspėta apie 360 darbuotojų grupinius atleidimus

Užimtumo tarnyba spalio mėnesį gavo 11 pranešimų apie 360 darbuotojų grupinius atleidimus. Pernai spalį...

Vadyba
2018.11.15
Prognozė: iki metų pabaigos bankrotas gali būti pradėtas 2.000 įmonių 5

Per pirmus devynis šių metų mėnesius bankroto procedūros pradėtos 1.623 Lietuvos įmonėms, beveik trečdaliu...

Verslo aplinka
2018.11.15
EP pirmininkas apie „Brexit“ susitarimą: tai tik pirmasis žingsnis

„Brexit“ procese svarbiausia yra užtikrinti mūsų piliečių teises, taip pat išsaugoti trapią taiką Šiaurės...

Verslo aplinka
2018.11.15
Miškingose savivaldybėse leista kirsti medžius ir statyti namus 10

Kelios didesnio miškingumo Lietuvos savivaldybės bus atleistos nuo didesnių kompensacijų valstybei už...

Verslo aplinka
2018.11.15
Seimas imasi Konstitucijos pataisos dėl LRT valdymo

Maždaug po pusmečio Seimas žada pirmą kartą balsuoti dėl valdančiųjų valstiečių-žaliųjų lyderio pasiūlytos...

Verslo aplinka
2018.11.15
Nuspręsta atverti „Infostatybos“ duomenis 3

Nuo 2019 m. visuomenei bus atverta daugiau duomenų apie planuojamas ar jau vykstančias statybas.

Statyba ir NT
2018.11.15
ESET: Lietuvoje plinta agresyvus virusas, vagiantis e. bankininkystės duomenis 5

Pastarosiomis dienomis internete plinta kompiuterinis „Trojan“ tipo virusas „Emotet“. Šis virusas nuo...

Technologijos
2018.11.15
Valstybės šimtmečio ir popiežiaus vizito proga paskelbta amnestija 1

Kitąmet bemaž pora šimtų nuteistųjų bus išleisti iš laisvės atėmimo vietų, dar daugiau kaip dviem...

Verslo aplinka
2018.11.15

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau