Vilniuje – dvinarė rinkliava už atliekas, nelieka konkurencijos tarp vežėjų

Sostinėje taikomą rinkliavą už mišrių atliekų tvarkymą, kurią mokės NT savininkai arba nuomininkai, nuo gegužės sudarys pastovioji ir kintamoji dalis.

Pastovioji dalis, kuri yra skirta miesto atliekų tvarkymo infrastruktūrai išlaikyti, bus mokama atsižvelgiant į patalpų plotą ir sieks 0,18 Eur už kv. metrą per metus.

Kintamoji dalis nuo 2019 m. bus mokama atsižvelgiant į konkretų sukauptų atliekų kiekį per praėjusį ketvirtį.

Iki 2018 m. pabaigos ji bus mokama pagal visame mieste apskaičiuotą atliekų susikaupimo vidurkį, tačiau bus skirtinga įvairioms atliekų turėtojų grupėms.

Iš viso sostinėje įvedama 14 skirtingų rinkliavos dydžių: daugiabučiams, individualiems namams, viešbučiams, gydymo, maitinimo įstaigoms, sodininkams ir kt. grupėms.

Skirtingi įkainiai

Daugiausiai apmokestintos prekybos paskirties patalpos degalinių teritorijose – joms už atliekų tvarkymą per metus reikės mokėti 4,63 Eur už kv. metrą. Už NT, kuriame teikiamos maitinimo paslaugos – 0,8 Eur, prekybos paslaugos – 0,46 Eur, už viešbučiams – 0,28 Eur. Mažiausiai apmokestintas sodininkų bendrijose esantis NT (0,1 Eur už kv. metrą) bei garažai (0,08 Eur).

Kintamoji dalis daugiabučių gyventojams sieks nuo 0,47 Eur kv. metrą (jei namas turi atliekų surinkimo šachtą) iki 0,39 Eur. Individualių namų gyventojams – 0,19 Eur už kv. metrą.

Vilniaus m. savivaldybė skaičiavo, kad gyventojams mokėjimai už atliekas po reformos turėtų mažėti: pagal dabar galiojančius maksimalius tarifus, 60 kv. metrų ploto buto savininkas už atliekų sutvarkymą moka apie 6,48 Eur per mėnesį (per metus – 77,76 Eur), o nuo gegužės tokio buto savininkas mokės apie 33 Eur per metus.

Rinkliavą administruos naujai įsteigta savivaldybės įmonė „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ (VASA), o lėšos bus renkamos į savivaldybės biudžetą. Atliekų turėtojai mokėjimo pranešimus gaus jau ne iš pastato administratoriaus, bendrijos ar atliekų vežėjo, o tiesiai iš VASA.

Pasak savivaldybės, dvinarė rinkliava keičia iki šiol taikytą ydingą sistemą, kai vilniečiai mokėjo tiesiai vežėjams arba per pastatų administratorius, o neretai vieno daugiabučio namo gyventojai už atliekų tvarkymą mokėdavo kelis kartus daugiau nei greta esantis kitas daugiabutis. Skaičiuojama, kad apie 30% miestiečių, gyvenančių nuosavuose namuose ir sodų bendrijose, už atliekų tvarkymą išvis nemokėjo, nebuvo sudarę sutarčių su atliekų tvarkytojais, neturėjo atliekoms skirtų konteinerių.

„Įsivaizduokite, didžiausiame šalies mieste beveik kas trečias gyventojas iki šiol nemokėdavo už atliekų tvarkymą. Tokiu būdu sąžiningai už atliekų tvarkymą mokantys gyventojai turėdavo dengti ir nemokančiųjų atliekų tvarkymo kaštus, todėl paslaugos įkainis buvo santykinai didelis. Tačiau nuo gegužės 1 d. situacija pradės keistis iš esmės: tiek infrastruktūra, tiek ir pakeista mokėjimo tvarka už atliekas leis užtikrinti švarą ir tvarką mieste“, – pranešime spaudai cituojamas Rimantas Juknevičius, VASA vadovas.

Mokėtojas galės pasirinkti, ar rinkliavą mokėti už metų ketvirtį ar iš karto už visą mokestinį laikotarpį – metus. Pirmuosiuose pranešimuose, kuriuos iš VASA netrukus gaus atliekų turėtojai, vietinės rinkliavos dydis bus apskaičiuotas už 8 šių metų mėnesius.

Tęsinys po grafiku:

[infogram id=“9b196e3f-0f76-4076-b4f3-e80a2723153f“ prefix=“hDo“ format=“interactive“ title=“Rinkliavos už atliekų tvarkymo dydis Vilniuje „]

Įsigaliojus rinkliavai visų atliekų turėtojų turimos sutartys dėl komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo su atliekų vežėjais neteks teisinės galios. Naujų sutarčių sudaryti nereikės, VASA rinkliavos administravimą perims automatiškai.

Tik vienas vežėjas

Dar viena naujovė – atliekų surinkimu kiekvienoje miesto zonoje užsiims ne keletas, kaip buvo iki šiol, o vienas konkurso būdu penkeriems metams išrinktas atliekų vežėjas.

Vilnius suskirstytas į penkias atliekų surinkimo ir vežimo zonas. UAB „Ecoservice“ aptarnaus šiaurinę miesto dalį (Verkių, Fabijoniškių seniūnijos, šiaurinės Žirmūnų ir Šnipiškių seniūnijų dalys), rytinę dalį (Antakalnio, Naujosios Vilnios seniūnijos ir šiaurinė Rasų seniūnijos dalis) bei vakarinę dalį (Pašilaičių, Justiniškių, Šeškinės, Viršuliškių, Karoliniškių, Pilaitės ir Lazdynų seniūnijos).

UAB „Ekonovus“ – pietinę miesto dalį (Naujininkų, Panerių, Grigiškių seniūnijos, pietinė Rasų seniūnijos dalis ir pietinė Vilkpėdės seniūnijos dalis).

UAB „VSA Vilnius“ – centrinę dalį (Senamiesčio, Naujamiesčio, Žvėryno seniūnijos, pietinės Šnipiškių ir Žirmūnų seniūnijų dalys ir šiaurinė Vilkpėdės seniūnijos dalis)

Kad būtų galima identifikuoti atliekų turėtojus ir apskaičiuoti jų kiekį, konteineriai mieste bus paženklinti, o kiekvieną kartą išvežant atliekas – pasveriami, taip pat fiksuojamas konteinerių pakėlimo skaičius.

„Siekiant fiksuoti konkretaus konteinerio ir jame esančių atliekų svorį, konteineriai yra specialiai ženklinami bei identifikuojami. Taip pat ypatingas dėmesys bus skiriamas atliekų tvarkymo paslaugų kokybei užtikrinti: mieste patruliuos net septyni atliekų kontrolierių ekipažai. Jie prižiūrės ir vertins situaciją, kaip atliekas šalina gyventojai ir įmonės, taip pat prižiūrės vežėjų darbą“, – pokyčius vardija VASA vadovas.

VASA taip pat nurodo, kad sostinėje 2018–2019 m. numatyta įrengti 755 požemines ir pusiau požemines konteinerių aikšteles, kuriose bus įrengti ne tik komunalinių atliekų, bet ir plastiko, popieriaus, stiklo atliekų, biologiškai skaidžių (maisto) atliekų konteineriai.

Nuo 2019 m. planuojamas atskiras maisto ir virtuvės atliekų surinkimas, o tai taip pat turėtų atpiginti atliekų tvarkymą.

Kaip ir įpareigoja įstatymai, dvinarę rinkliavą jau taiko didžioji dalis Lietuvos savivaldybių. Vilnius vėlavo atlikti atliekų sistemos reformą dėl teismuose strigusių atliekų vežėjų konkursų.