Vidutinė metinė infliacija – didžiausia nuo 2011 m.

2016 m. vidutinė infliacija siekė 0,9%, o 2015 m. fiksuota defliacija – kainų sumažėjimas: pokytis buvo -0,9%. Paskutinį kartą tokio dydžio vidutinė infliacija buvo 2011 m., kai ji siekė 4,1%.
Vidutinė infliacija pernai augo kiekvieną mėnesį ir gruodžio rodiklis, apimantis visus 12 metų mėnesių, yra didžiausias. Vartojimo prekės vidutiniškai pabrango 3,4%, o paslaugos – 4,7%. Pastarasis rodiklis – didžiausias euro zonoje.
Kaip teigia Lietuvos bankas, šiemet tikimasi ne tokio spartaus kainų augimo.
„Pernai įsisiūbavusi infliacija šiemet turėtų atslūgti. Taip nutiks dėl to, kad nebebus tokio reikšmingo poveikio tų veiksnių, kurie kainas pakėlė 2017 m.“, – išplatintame pranešime rašo Ieva Skačkauskaitė, banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresnioji ekonomistė.
[infogram id="71b2102e-b159-4173-b224-9a13561794b8" prefix="lX3" format="interactive" title="Copy: Copy: Infliacija Lietuvoje 2017 m."]
Pasak jos, aukštesnę infliaciją lėmė maždaug 20% pabrangusi nafta, 12% paaugusios pasaulinės maisto produktų kainos. Prisidėjo ir lietuviški veiksniai – padidėję akcizai alkoholiui, panaikinta PVM lengvata šilumai. Paslaugas, anot Lietuvos banko, brangino darbo užmokesčio augimas.
Bankas prognozuoja, kad 2018 m. vidutinė infliacija sieks 2,6%.
„Turėtų priblėsti veiksnių, padidinusių infliaciją pernai, poveikis. Pavyzdžiui, nenumatoma didinti akcizų tarifų alkoholiniams gėrimams, o akcizai tabakui kils mažiau nei pernai. Be to, prognozuojama, kad pasaulinės naftos ir maisto žaliavų kainos šiemet augs gerokai mažiau, todėl ir tokios kainos vartotojams turėtų augti lėčiau. Galiausiai, nors darbo užmokestis turėtų didėti ir ateityje, negalima manyti, kad jis šiemet kils tiek daug, kiek pernai“, – teigia p. Skačkauskaitė.
[infogram id="f8f665a5-6482-492f-aa65-8ee6e2636d68" prefix="ACs" format="interactive" title="Copy: Infliacija Lietuvoje 2017 m."]