2020-ųjų proga – kiekvienam mokesčiui po pakeitimą?

Senaties terminai

Nuo sausio 1 d. vietoj 5 metų bus taikomas 3 metų senaties terminas. Tačiau nustatyta ir daug išimčių. Pavyzdžiui sandorių kainodarą ir gyventojų pajamų mokestį (išskyrus individualią veiklą) mokesčių administratorius galės tikrinti 5 metus. Taip pat 5 metų terminas lieka galioti investicinių projektų lengvatos, skolų beviltiškumo įrodymų bei pirkimo PVM atskaitos nuo ilgalaikio turto patikrinimams. O pirkimo PVM atskaita nuo nekilnojamo turto galės būti tikrinama net 10 metų. Nuo sausio 1 d. senaties terminas įsigalioja ir permokų gražinimui. Tad nesuskubus patikslinti, pavyzdžiui, pelno mokesčio deklaracijos už 2015 ar 2016 metus iki šio gruodžio pabaigos, vėliau to padaryti nebebus galima.

PVM

Papildytas ir PVM įstatymas – prasidėjus 2020-iesiems bus įgyvendinti „greitieji pataisymai“. Pavyzdžiui, nuo sausio mėn. kitoje ES šalyje PVM mokėtojas galės turėti prekių sandėlį, skirtą patiekti prekes pagal pareikalavimą nuolatiniams pirkėjams, ir išvengs prievolės registruotis PVM mokėtoju toje šalyje, jei prekės bus sandėliuojamos ne ilgiau nei 12 mėnesių. Kitas supaprastinimas – grandininių sandorių srityje. Naujai apibrėžta tarpinio veiklos vykdytojo sąvoka ir nustatyta, kokiais atvejais ir kokius dokumentus turėdamas tarpinis veiklos vykdytojas turės teisę neskaičiuoti PVM nuo prekių tiekimo. Nuolat tiekiantiems prekes į kitas ES šalis patartina su minėtais PVM įstatymo pakeitimais susipažinti detaliau.

Dvigubas apmokestinimas

Įsigalios ir naujas Dvigubo apmokestinimo ginčų sprendimo įstatymas. Jis bus taikomas, kai Lietuvos ir kitos susitariančios šalies mokesčių administratoriai skirtingai aiškins dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarties nuostatas ir dėl to mokesčių mokėtojas patirs dvigubą apmokestinimą. Suinteresuoti asmenys (tiek Lietuvos, tiek užsienio), išskyrus mažas įmones, privalės kreiptis ne tik į savo šalies, bet į abiejų šalių mokesčių administratorius. Tokiu atveju svarbu žinoti, kad nuo įprastų mokestinių ginčų, skirsis tiek skundų pateikimo terminai, tiek jų nagrinėjimo tvarka, tiek senaties terminai.

Mokesčių administravimas

Įdomus yra Mokesčių administravimo įstatymo pakeitimas, kuriuo perkeliama ES direktyva dėl praneštinų tarpvalstybinių sandorių. Tarpininkai (konsultantai, teisininkai, bankininkai ir pan.), o jų nesant – patys mokesčių mokėtojai privalės pranešti mokesčių administratoriui apie tam tikrus požymius atitinkančius tarpvalstybinius sandorius. Pagrindinis požymis – mokestinė nauda iš sandorio įgyvendinimo. Tarp kitų požymių yra standartinių sandorių įgyvendinimas, konfidencialumo susitarimai dėl mokestinės naudos, sėkmės mokestis mokamas tarpininkui, perleidžiamas sunkiai įvertinamas nematerialus turtas, mokėjimo suma neadekvati perleidžiamo turto vertei, sandoryje dalyvauja neskaidri struktūra arba, įterpiant dalyvius iš nebendradarbiaujančių jurisdikcijų, siekiama išvengti pranešimo prievolės, vykdomi žiediniai sandoriai, tam pačiam turtui skaičiuojamas nusidėvėjimas ne vienoje šalyje ir kiti. Valstybės narės automatiškai keisis gauta informacija tarpusavyje. Beje, verslas pirmą kartą pranešti apie tokius sandorius, įvykusius nuo 2018 m. birželio 25 d., turės jau iki 2020 m. rugpjūčio pabaigos, taigi laikrodis jau tiksi.

Gyventojų pajamų mokestis

Yra ir gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įstatymo pakeitimų. Nuo ateinančių metų vasario 1 d. atsiranda lengvata, kuria turėtų susidomėti tiek „startuoliai“, tiek didelės bendrovės, skatinančios darbuotojus akcijų planais. Jau nuo 2017 m. akcijų planams, kai akcijų nuosavybė darbuotojui suteikiama ne anksčiau kaip po 3 metų, galioja lengvata: nuo darbuotojo gautos naudos neskaičiuojamos įmokos Sodrai. Dabar tokiems akcijų planams nebereikės skaičiuoti ir GPM, tačiau skirtingai nuo Sodros lengvatos, GPM lengvata taikoma tik po 2020 m. vasario 1 d. sudarytiems susitarimams.

Pajamų deklaravimas

Taip pat ateinančiais metais pildysime naujos formos metines pajamų deklaracijas. Kaip tik šią savaitę įsigaliojo nauja taisyklių redakcija, o pati forma pasirodys 2020 m. pradžioje. Ji bus kitokia, veikianti vedlio principu. Atsakius į klausimus ir pažymėjus parinktis, bus automatiškai apskaičiuotas mokėtinas pajamų mokestis.

Sodros įmokų lubos

Nuo ateinančių metų mažėja Sodros įmokų lubos darbo pajamoms iki 84 vidutinių darbo užmokesčių (VDU). Seimas nesenai padidino Sodros įmokų lubas iki 60 VDU individualiai veiklai, tačiau netikėtai sumažino Sodros įmokų bazę nuo 90 proc. iki 60 proc. apmokestinamųjų pajamų, nukrypdamas nuo 2018 m. pradėtos reformos.

Progresinis GPM, MMA ir NPD

Lygiai taip, nukrypstant nuo minėtos reformos, Seimas vietoje 27 proc. įvedė 32 proc. gyventojų pajamų mokesčio tarifą 84 VDU viršijančioms pajamoms. Tokiu būdu praktiškai tiek, kiek darbuotojas sutaupys įmokų Sodrai, jis sumokės GPM į valstybės biudžetą. Didėja neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD), tačiau tik iki 350 EUR/mėn., o ne iki 400 EUR/mėn. kaip buvo žadėta anksčiau, be to didėjimą dar amortizuoja nuo 555 EUR/mėn. iki 607 EUR/mėn. išaugusi minimalioji mėnesinė alga (MMA), kuri naudojama NPD formulėje.

NT mokestis

Jei 2019 m. nemokėjote nekilnojamo turto mokesčio, 2020 m. gali tekti mokėti. Įstatymo pakeitimais neapmokestinama NT vertė sumažinta nuo 220 000 iki 150 000 eurų. Daugiavaikėms šeimoms – iki 200 000 eurų. Be to, nuo 0,3 iki 0,5 proc. padidintas minimalus NT mokesčio tarifas ir juridiniams asmenims.

Pelno mokestis

Savo eilės laukia pelno mokesčio įstatymo pakeitimas. Jam įsigaliojus, į šalies įstatymų bazę bus perkelta ES direktyva, nukreipta prieš mokesčių vengimą. Tais atvejais, kai iš Lietuvos bus iškeliamas (ar iš kitos šalies į Lietuvą perkeliamas) veikloje naudotas turtas (verslas), toks perkėlimas galės būti apmokestinamas. Taip pat tais atvejais, kai egzistuos mokestinės tvarkos neatitikimas (skirtingi mokesčių įstatymai, dėl kurių, pavyzdžiui, pajamos vienoje šalyje neapmokestinamos, o kitoje būtų leidžiami atskaitymai ar pan.), jis bus naikinamas uždraudžiant leidžiamus atskaitymus arba dvigubą neapmokestinimą.

Pokyčiai, neišvydę dienos šviesos

Yra ir svarstytų mokesčių įstatymų, kurie dienos šviesos taip ir neišvys. Vienas jų – žemės mokesčio įstatymo pakeitimas, kuriuo lengvatinis koeficientas žemės ūkio paskirties žemei turėjo būti padidintas nuo 0,35 iki 0,5.

Taršos mokestis lengviesiems automobiliams kažkokiu būdu transformavosi į registracijos mokestį. Tik neaišku, ar liks vienkartinės registracijos mokesčio įstatymas, ar bus grįžta prie pradinės, daugkartinės versijos. Jei taip, įdomu, ar bus pasivarginta bent jau numatyti išimtis išperkamosios nuomos, reorganizavimo ir panašiems atvejams, ar ne.

Panašu, kad nesusisekusį „bankų“ mokestį pakeis progresinis pelno mokestis. Finansų įstaigoms, ko gero, teks mokėti 20 proc. pelno mokestį nuo 2 mln. Eur viršijančio pelno. Sunku prognozuoti, kuo pasibaigs stambios prekybos mokesčio epopėja. Net VMI atstovai yra pasakę viešai, kad projektą reikia perrašyti nuo A iki Z, nes tokio, koks jis šiuo metu yra, administruoti neįmanoma. Gal jis nuguls į šiukšlyną, o gal pasikartos progresinio pelno mokesčio scenarijus?

Pagyvensim, pamatysim.