Y karta pakeis darbo pasaulį. Jeigu netingės

Boguslavas Gruževskis, Darbo rinkos tyrimų instituto vadovas: „Jaunimo dalis tarp darbingo amžiaus žmonių menksta. Taigi jaunų, išprususių darbuotojų paklausa didelė, o pasiūla menka.“ Aušros Barysienės nuotr.

Pastaruoju metu nestinga tyrimų ir apklausų, kurių išvadose vardijamos Y kartos darbuotojų savybės, nuostatos, o darbdaviams pažeriama patarimų, kaip taikytis prie jaunųjų darbuotojų. Tik ar tikrai patirties nesukaupę, dėl darbo vietos konkuruojantys jaunuoliai gali diktuoti sąlygas darbdaviams?

Peržvelgus statistiką matyti, kad jaunimo nedarbas visose Europos šalyse didesnis už bendrą nedarbo lygį, nestinga šalių, kuriose vidutinės dirbančiųjų pajamos per pastarąjį dešimtmetį dar vis neperkopė prieškrizinio lygio. Tačiau kalbant apie Y kartą dažnai minima, kad šie žmonės, t. y. 35 metų ir jaunesni, palyginti su vyresniais kolegomis, yra linkę ieškoti didesnės darbo ir laisvalaikio pusiausvyros, jie mažiau lojalūs darbovietei, darbe ieško prasmės, o darbo, kuris jiems neatrodo prasmingas, apskritai nelinkę dirbti ir t. t. Tačiau ar jų norai suderinami su ekonomine tikrove, teiraujamės prof. dr. Boguslavo Gruževskio, Darbo rinkos tyrimų instituto vadovo.

„Taip, – sako jis. – Ir tai lemia pora priežasčių: darbuotojų Lietuvoje mažėja, o Y karta jau yra darbo rinkoje. Be to, jie jauni, o jaunimo dalis tarp darbingo amžiaus žmonių menksta. Taigi jaunų, išprususių darbuotojų paklausa didelė, o pasiūla menka.“