Ko iš darbdavių nori studentai

Žinodama, kad užsitarnautos pensijos gali neturėti, jaunoji darbuotojų karta siekia subalansuoti darbą ir gyvenimą taip, kad galėtų pasimėgauti kokybišku gyvenimo balansu jau dabar. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Darbo rinkoje stokojant darbo jėgos, į ją vis labiau įsilieja besimokantis jaunimas. Nors ir neturėdami reikiamų profesinių įgūdžių, jaunosios kartos atstovai vis drąsiau diktuoja savo sąlygas darbdaviams.

Pasaulinės tendencijos rodo, kad renkantis darbą studentams vis svarbesnė galimybė suderinti visus savo gyvenimo poreikius. Būtent šį punktą, kaip aktualiausią, išskyrė verslo ir IT studentai naujausiame „Universum“ talentų tyrime (išskyrus Indiją, kurios studentams svarbiausia tarptautinė karjera, ir Rusiją, kur labiausiai rūpi darbo saugumas).

Ir nors šiame tyrime, apėmusiame 12 didžiausių pasaulio ekonomikų, Lietuvos studentai nebuvo apklausti, mūsų regione atliekamos apklausos rodo, kad suderinti įvairius gyvenimo poreikius darosi vis svarbiau ir mūsų studentams.

Subalansuoti savo gyvenimo būdą

Agnė Ignotienė, profesinių paslaugų bendrovės „EY“ personalo vadovė Baltijos šalims, sako, kad pakartotinai „EY“ Baltijos šalyse daromas studentų tyrimas rodo, kad jų kriterijai renkantis darbą keičiasi. „Anksčiau studentams buvo itin svarbus asmeninis augimas, tobulėjimas darbe bei atlyginimas, ir, nors šie punktai vis dar pirmauja studentų interesų lentelėje, dabar jau yra atsiradę žymiai daugiau svarbių faktorių. Vienas jų – subalansuoti savo gyvenimo būdą“, - sako p. Ignotienė.

Anot jos, „EY“ savo darbuotojų pradeda ieškoti jau tarp studentų, ir Y kartai priklauso net 6 iš 10 „EY“ darbuotojų, tad tyrime identifikuotas tendencijas sako pastebintys ir realybėje.

„Šiandien studentai reiklesni savo darbdaviui negu buvo prieš 10 metų. Jiems svarbu, kiek valandų per dieną dirbs, koks darbo krūvis, kiek jie turės laisvo laiko. Priimant į darbą visuomet kalbame apie galimybę suderinti įvairius gyvenimo poreikius – ir darbą, ir studijas, ir šeimą bei laisvalaikį“, – sako p. p. Ignotienė.

Ponios Ignotienės vertinimu, patraukliausi darbdaviai siūlo lankstų grafiką, galimybę dirbti iš namų, darbą ne pilnu etatu, galimybę dirbti naudojant video konferencijas ir pan.

Galvoja apie ateitį

Poreikį subalansuoti savo gyvenimo būdą į aukštą vietą iškelia šiuo metu visiškai pasikeitęs socialinis kontekstas, sako dr. Raimonda Alonderienė, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto docentė.

„Prieš 40–50 metų buvo natūralu, kad baigę mokyklą žmonės stojo į universitetą ar profesinę mokyklą, nuo maždaug 23 metų imdavo dirbti, kartais toje pačioje vietoje iki pensijos. Ieškoti prasmės, mėgautis gyvenimu ar ilsėtis jie planuodavo išėję į pensiją. Dabar mes suprantame, kad nei pensijos, nei poilsio galime ir nebeturėti. Studijos, mokymasis taip pat niekada nesibaigia. Vadinasi, pradedame suvokti, kad mums tą poilsį reikia įterpti kažkur viduryje. Darbas ėmė persipinti su laiku, kuomet darau, ką noriu. Dažnai žmonės ima metų atostogas ir, pavyzdžiui, išvažiuoja pakeliauti“, – sako p. Alonderienė.

Ji pastebi, kad iš čia ir didesnis prasmės paieškų poreikis: „Jaunas žmogus suvokia pasąmonėje, kad neturės laiko pensijoje, todėl jam reikia smagumo ir prasmės darbe jau dabar. Nuo įmonės priklauso, kokią prasmę žmogui sugebės suteikti“.

Kitą vertus, poreikis suderinti savo skirtingus gyvenimo poreikius visada buvo, tik įmonės mažiau tuo rūpinosi, nes darbuotojų pasirinkimas buvo didelis. Anot p. Alonderienės, dabar situacija visiškai kitokia: „Kaip tik šiuo metu baigiame tyrimą, kuriame apklausėme 20 įmonių. Tendencija ryški – visoms įmonėms sunku rasti darbuotojų ne tik vadovaujančioms, bet ir mažiau kvalifikuotoms pozicijoms. Kai įmonei sunku rasti tinkamų žmonių, jos ima labiau atsižvelgti į jų poreikius, tame tarpe ir galimybę subalansuoti darbą, mokymąsi ir poilsį“.

Naujoms tendencijoms įtakos turi Tūkstantmečio, ar kitaip Y, kartos bruožai. „Dabartiniai studentai yra pakankamai drąsūs, nebijo pasakyti, ko nori, ar paprašyti. Darbdavys turi reaguoti, jei nori pritraukti bei išlaikyti gerus darbuotojus“, – pažymi p. Alonderienė.

Kartų skirtumai – iššūkis darbdaviams

Emigracija, darbuotojų kaita, motyvacijos skatinimas ir skirtingų darbuotojų kartų interesų derinimas – tik keletas esminių iššūkių, kurie iš esmės formuoja ir pačią personalo valdymo profesionalų darbo specifiką.

„Nuolatinis motyvacijos skatinimas yra labai svarbu. Pastaruoju metu Lietuvos darbo rinkoje darbuotojų trūkumas jaučiamas labai stipriai, nes didėja iš Lietuvos išvykstančių darbingo amžiaus žmonių skaičius. Tai palietė ir mūsų įmonių grupę bei padarė įtaką darbuotojų kaitos rodikliams. Vis dėlto į situaciją žiūrime strategiškai, atitinkamai reaguojame į besikeičiančią darbo rinką ir stengiamės išlaikyti, motyvuoti savo turimus darbuotojus bei pritraukti naujus“, – sako Danguolė Armanavičiūtė, „Ecoservice“ personalo vadovė.

Anot p. Armanavičiūtės, nors finansinė motyvacija išlieka vienas svarbiausių faktorių, tačiau pastebima, kad vis dažniau atėjusieji į darbo pokalbį, prioritetą teikia savirealizacijos galimybėms ir tarpusavio bendravimo atmosferai įmonės viduje.

„Vyresnioji karta orientuojasi į procesų analizę, procedūrų aprašymus, jiems svarbi autoriteto nuomonė, o jaunosios kartos atstovai siekia greitų rezultatų ir nori staigaus pripažinimo bei su tuo susijusio įvertinimo. Jie vertina darbdavius, kurie gali suteikti galimybę greitai kilti karjeros laiptais. Įvertinus šiuos kriterijus, personalo specialistai turi atlikti savo „namų darbus“ ir pasiūlyti tam tikrus vidinius pokyčius, nes kitu atveju rezultatas gali būti tiesiog prarastas geras darbuotojas ar net visa komanda“, – pastebi p. Armanavičiūtė.

Anot jos, naujosios kartos atstovas ypač svarbu sudaryti sąlygas tobulėti ir įgauti darbui reikalingų kompetencijų, motyvuoti galimybėmis augti įmonės viduje.

Komentarai