Kodėl Lietuvos biudžetas po rinkimų išliks deficitinis
Kita vertus, iki rekordinių aukštumų išaugus pasaulinei skolai, prognozuojamas Lietuvos valdžios sektoriaus tolesnis skolos mažėjimas.
Tokia Tarptautinio valiutos fondo (TVF) prognozė, pateikta naujausioje fondo ataskaitoje pasaulinėms skoloms įvertinti („Debt – use it wisely“).
Valstybės biudžetas, nors tam buvo ne viena proga ekonominio pakilimo metu, taip ir nebuvo subalansuotas nuo pat valstybės nepriklausomybės atgavimo 1990 m. Panašu, kad to per savo kadenciją dar nepasieks ir naujoji valdžia po sekmadienį įvyksiančių rinkimų, nesvarbu kokia susiformuos – centro dešinės ar centro kairės – valdančioji koalicija.
Prognozuojama, kad biudžeto deficitas šiemet sieks 0,3%, o kitąmet ir paskesniais 2018-2021 m. sieks po 0,5%, kai euro zonos rodiklio vidurkis 2021 m. sieks 0,6%.
TVF skaičiuoja, kad Lietuvos viešųjų finansų skola nuo 41,9% šiemet 2021 m. sumažės iki 35,2% , palyginti su euro zonai prognozuojamu 84,2% rodiklio vidurkiu periodo pabaigoje.
Išaugęs finansavimo poreikis nulemsiantis deficitinį biudžetą yra susijęs su strateginiais ir ilgalaikiais Lietuvos tikslais.
Pirma, deramu krašto apsaugos finansavimu atremiant potencialias grėsmes iš Rusijos, iškilusias po Krymo okupacijos, bei, antra, dėl senėjančios visuomenės, emigracijos išaugusiu poreikiu šalyje užtikrinti deramą „Sodros“ finansavimą pensijoms bei socialinėms išmokoms, kai mažėja darbingo amžiaus žmonių mokančiu fondo įmokas skaičius.
Deficitą nurašė socialiniam modeliui
Nors šiemet biudžetas surenkamas geriau nei planuota, Rasa Budbergytė, finansų ministrė, pristatydama 2017 m. biudžeto projekto gaires Seimo biudžeto ir finansų komitete, teigė, kad socialinis modelis nulems deficitinį 2017 m. biudžetą.
Šios bei kitos papildomos išlaidos krašto apsaugai, socialinei, sveikatos apsaugos bei švietimo sistemoms nulems tai, kad ir kitąmet biudžetas bus su suplanuotu viešojo sektoriaus deficitu, kuris gali siekti iki 0,6% bendrojo vidaus produkto (BVP).
Lietuvos Vyriausybė yra prisiėmusi įsipareigojimus 2017 m. siekti subalansuoto biudžeto. Bet nuo Naujųjų metų įgyvendinamas naujasis DK bei kiti socialinio modelio įstatymai koreguoja šiuos planus. Vyriausybė tikisi, kad Europos Komisija, su kuria kasmet derinami biudžeto projektai, padarys išimtį ir pripažins socialinio modelio įgyvendinimą struktūrine reforma, kuri leistų kitąmet nesilaikyti įsipareigojimo neturėti jokio viešojo sektoriaus deficito.
Tęsinys po grafikuinfogr.am::72cdded5-7f97-49a5-8fc9-2f7b02fc6fb2
„Sodra“ ir krašto apsauga
Darbo ir socialinio draudimo teisės reforma 2017 m., t.y. pirmais jos įgyvendinimo metais pareikalaus 254 mln. Eur. Kitąmet krašto apsaugos finansavimas taip pat didinamas 150 mln. Eur, siekiant, kad finansavimas iki 2020 m. pasiektų NATO standartą, t.y. 2% BVP nuo šiemet pasiekto 1,48% BVP lygio.
Siekiant sumažinti su darbo santykiais susijusią mokestinę naštą planuojama, kad per 12 metų „Sodros“ darbdavio įmokos dalis turėtų kasmet mažėti po 1 proc. punktą – nuo 31% iki 19%, tad per tą visą laikotarpį pareikalaus papildomo „Sodros“ deficito finansavimo.
Naujausioje TVF apžvalgoje skelbiama, kad Pasaulio ne finansų sektoriaus skola (valdžios, namų ūkių ir ne finansų įmonių) 2015 m. siekė 152 trln. USD, arba 225% pasaulio BVP. Apie du trečdalius šios skolos sudaro privataus sektoriaus įsiskolinimas.
Pasiektas rekordinis ne finansų sektoriaus įsiskolinimo lygis gali tapti papildomu rizikos veiksniu pasaulio finansų stabilumui ir stabdyti ūkio augimą.
