Vilnius praranda pozicijas: karjeros perspektyvas žmonės atranda regionuose
Sostinė nusibodo, grįžo į Uteną
„Turiu tokį planą – iki pensijos dirbti savo dabartinėje darbovietėje. Neturiu minčių kažkur išeiti. Sekmadienį aš jau laukiu pirmadienio, kad galėčiau vykti į darbą, nes jame jaučiuosi kaip namuose. Man gera dirbti”, – visiškai rimtai sako Emilis, dirbantis pakavimo skyriaus proceso inžinieriumi bendrovei „Švyturys-Utenos alus“ priklausančioje „Utenos alaus” darykloje.
Vyro istorija išties neeilinė, mat jis visąlaik labai aiškiai žinojo, kokioje įmonėje nori dirbti ir tos progos laukė ne vienerius metus. Gimęs ir augęs Utenoje, į sostinę jis išvyko studijuoti. Baigęs studijas, kurį laiką dirbo Bendrajame pagalbos centre. Galiausiai Emilis nusprendė, kad laimingesnį gyvenimą jis gali turėti gimtojoje Utenoje. Todėl metęs darbą grįžo namo.
„Vilniuje smagu gyventi, kai esi studentas, gali vaikščioti į renginius, išnaudoti sostines galimybes. Tačiau dirbant valstybinėje įstaigoje, atlyginimai nėra tokie, kurie leistų man Vilniuje gyventi kaip norėčiau. Todėl kai atsirado planai kurti šeimą, pradėjau galvoti apie būsto kainas, apie darželius, nusprendžiau grįžti į Uteną”, – pasakoja vyras.
Darbą alaus darykloje medžiojo
Jis pabrėžia, kad tokioje organizacijoje kaip „Švyturys–Utenos alus” sukuriamos labai didelės galimybės augti ir tobulėti bei tikina, kad Utenos darykloje jam pasiūlytos ne prastesnės perspektyvos nei Vilniuje. Galima sakyti, kad Emilis darbo vietą šioje darykloje tiesiog medžiojo. Mat grįžęs į Uteną iš pradžių dirbo kitą darbą, tačiau vis laukė, kada atsiras koks nors pasiūlymas darykloje.
„Mane labai vedė noras dirbti tokioje didelėje, tobulėjančioje įmonėje, kuri priklauso „Carlsberg Group”. Grįžęs į Uteną visąlaik žiūrėdavau skelbimus, laukiau, kol įmonėje atsiras vieta, kurioje galėčiau dirbti ir augti”, – atskleidžia uteniškis.
Galiausiai tokia vieta atsirado ir prieš maždaug metus Emilis pradėjo dirbti pakavimo skyriaus proceso inžinieriumi. Vyras prisimena, kad gauti darbą jam padėjo ir tai, jog buvo pasidomėjęs visos įmonės vertybėmis ir prioritetais: „Aš žinojau, kokie įmonės aplinkosauginiai tikslai, pats esu pabaigęs aplinkosauginių įrenginių inžineriją. Įmonės tikslas tausoti gamtą, čia naudojama atsinaujinanti energetika, man tai – pliusas. O per darbo pokalbį darbdaviams irgi patiko, kad esu įsigilinęs į įmonės planus”.
Rekomenduoja keltis į regionus
Dabar jau tapęs šios įmonės dalimi Emilis džiaugsmo nepraranda ir toliau. Jis sako, kad jį žavi kolektyvo komandiškumas, tolerantiškumas, taip pat įmonės požiūris į darbuotojus. „Čia niekada neliksi vienas. Jei atsiras kokia nors problema, visas kolektyvas dirbs kaip komanda. Tai – stipriausia savybė. Mes visi kartu sprendžiame problemas ir jas įveikiame”, – sako vyras.
E. Panelis šilčiausiais žodžiais atsiliepia ne tik apie pačią įmonę, bet ir visą Uteną. Mieste, kuriame gyvena apie 25 tūkstančius gyventojų, jis randantis viską, ko jam reikia. „Tai labai geras miestas kurti šeimą, auginti vaikus. Čia saugu, žmonės labai tolerantiški. Net Vilniuje apie uteniškius sakydavo, kad mes tokie „nuo dūšios”. Kažkas į Uteną traukia. Kažkas čia yra tokio, kas nenori žmonių paleisti iš šio miesto”, – tvirtina Emilis.
Inžinieriumi dirbantis vyras taip pat sako manantis, kad dabar yra puikus metas šeimoms iš didmiesčių keltis gyventi į regionus. Pasak jo, vis daugiau įmonių atsidaro provincijose, taip mažesniems miestams ar miesteliams suteikiant daugiau gyvybės, o gyvenimą palengvina ir įvairios lengvatos, pavyzdžiui, būstui įsigyti.
