Strateginiai „Švyturys – Utenos alus“ tvarumo sprendimai: pelnytas išskirtinis statusas – tik kelio pradžia

„Švyturys-Utenos alus“ yra pirmoji alaus darykla šalyje ir antroji visoje pasaulinėje „Carslberg“ grupėje, gavusi „carbon neutral“ statusą. Nors siekiant jo įmonei teko nueiti ilgą kelią, o ir toks įvertinimas nebūtinai atneša greitą investicinę grąžą, pasak vadovo Rolando Viršilo, bendrovė jau šiuo metu yra užsibrėžusi dar ambicingesnių tikslų, tarp kurių – ir plastiko mažinimo, ir vandens išteklių taupymo klausimai.

„Kartu link nulio“ – į taip pavadintą strategiją su aiškiai pamatuojamais tikslais „Carlsberg“ grupė nuo 2017 m. sujungė pavienes veiklas, vykdomas tvarumo srityje. Programa apima daugybę rodiklių, iš kurių pagrindiniai – keturi: CO2 mažinimas visose grandyse, vandens resursų naudojimo efektyvinimas, neatsakingo vartojimo mažinimas ir prevencija, nelaimingų atsitikimų mažinimas ir visiškas išgyvendinimas pačioje įmonėje.

Šiemet bendrovei suteiktas „carbon neutral“ įvertinimas reikalauja ypatingo indėlio mažinant aplinkos taršą – įmonės gaminamai produkcijai turi būti naudojama CO2 požiūriu neutrali energija, t.y. tik išgaunama iš atsinaujinančių šaltinių. Šiandien įmonė sau kelia didelį uždavinį plėsti „carbon neutral“ statusą kitoms ciklo grandims – logistikai, pardavimų procesui, žaliavoms, kol visas gaminio ciklas taps neutralus anglies dvideginio emisijos atžvilgiu. „Tai – sunkūs uždaviniai, bet tikimės iki 2030 m. juos įgyvendinti“, – sako įmonės vadovas.

Keitė energijos šaltinius ir mažino sąnaudas

Siekdama „carbon neutral“ statuso, „Švyturio-Utenos alaus“ darykla turėjo įveikti dvi svarbiausias užduotis: smarkiai sumažinti elektros energijos poreikį visame gamybos cikle bei įsipareigoti įsigyti arba gaminti energiją – tiek elektros, tiek šilumos – išgaunamą tik iš atsinaujinančių šaltinių.

Ant „Utenos alaus“ daryklos stogo sumontuota viena didžiausių saulės elektrinių Lietuvoje.

„Buvome vieni pirmųjų šalyje, ant savo patalpų stogo įsirengę didesnės galios – 1 MW – saulės elektrinę. Šiuo metu ji mums tiekia apie 14 proc. reikalingos elektros energijos. Likusią dalį įsigyjame iš sertifikuotų gamintojų, o šilumai perkame ir gausiai naudojame garą, išgaunamą tik iš biokuro“, – pasakoja R. Viršilas.

Siekiant mažinti energijos suvartojimą, alaus darykloje izoliuoti karšti paviršiai – „apsiūti“ katilai ir vamzdžiai, kuriais keliauja garas. Tai per 9 šių metų mėnesius įmonei leido sutaupyti 335 MWH energijos. Šiuo metu įmonė investuoja į energijos grąžinimo sistemą, kuri leistų garo suvartojimą virimo skyriuje sumažinti apie 20 proc.

„Ženkliai taupyti energiją padeda ir gamybos cechuose įrengti nauji elektros varikliai, LED apšvietimas, leidžiantis elektros poreikį sumažinti iki 200 MWh. Prekyboje ėmėme naudoti šaldytuvus, skleidžiančius daug mažiau kenksmingų dujų ir suvartojančius 5 kartus mažiau energijos. Dar vienas nemažų investicijų – 850 tūkst. eurų – pareikalavęs sprendimas – angliarūgštės atgavimo sistema, leisianti CO2 kiekį per metus sumažinti 2500 tonų. Šį projektą tikimės įgyvendinti iki 2022-ųjų“, – įmonės žingsnius tvarumo link vardija R. Viršilas.

Atskiras dėmesys – pakuotėms ir vandens ištekliams

Elektros ir šilumos energijos sąnaudų mažinimu įmonė neapsiriboja. Jei anksčiau išvardinti sprendimai reikalauja daugiau laiko investicinei grąžai, plastiko kiekio mažinimas apsimoka jau nuo pirmos minutės, sako įmonės vadovas. 15 proc. mažiau plastiko turintys kamšteliai per metus leidžia suvartojamo plastiko kiekį sumažinti 18,5 tonos. 20-40 proc. lengvesni butelių ruošiniai plastiko kiekį per metus sumažina 9,6 tonos, o 15-25 proc. plonesnė plėvelė leidžia atsisakyti net 113,6 tonos plastiko per metus. Iki 2025 m. įmonė planuoja plastikinių butelių ruošinių gamybai naudoti 25 proc. antrinių žaliavų.

Atsižvelgiant į CO2 intensyvumą pagal pakuotės tipą, daugiausiai angliarūgštės sunaudojama vienkartiniam stiklo buteliui (intensyvumo santykis 5:1), toliau rikiuojasi skardinė (2,5:1), plastikinis butelis (2:1), o grąžinamas stiklo butelis yra pats geriausias variantas tvarumo atžvilgiu (1:1) – jis gali būti išplaunamas ir naudojamas iki 10 ciklų.

Spręsti pakuočių taršos problemą itin svariai padeda ir vienkartinių gėrimų taros depozito sistema. „Buvome vieni iš užstato sistemos, kuri veikia sėkmingai ir jau atkreipė kitų pasaulio šalių dėmesį, iniciatorių. Ši sistema sukurta ne valstybės, o aludarių lėšomis, finansinėmis garantijomis. Tiesa, labai nustebau, kad kuriant depozito sistemą viena iš tarptautinių kompanijų aršiai kovojo prieš tokį sprendimą. Žinoma, pats pigiausias būdas – panaudotą tarą tiesiog išmesti, o pakelti ir perdirbti reikalauja lėšų. Bet mums, kaip įmonei, buvo labai svarbu įgyvendinti šį žingsnį“, – tvirtina bendrovės vadovas.

Taupant energiją, teko „aprengti“ net varinius virimo katilus.

Dar vienas įmonės užsibrėžtas tikslas – sumažinti vandens sąnaudas. Anot R. Viršilo, vienam litrui alaus pagaminti šiuo metu reikia maždaug 4 litrų vandens. Siekiama, kad ateityje šiam kiekiui produkcijos pagaminti sunaudojamo vandens kiekis būtų kuo artimesnis 1 litrui. Šio ištekliaus poreikį stipriai mažinti padeda ir pakartotinis vandens panaudojimas: šiuo metu įmonė apie 40 tūkst. kubinių metrų vandens naudoja kelissyk. Vien butelių skalavimo vandens panaudojimas dėžėms, grąžinamoms iš prekybos vietų, plauti sąnaudas per metus sumažina 2 tūkst. kubinių metrų.

Reikalauja investicijų, bet verta

„Tvarūs sprendimai ne visada apsimoka tiesiogine prasme, teigiama investicijų grąža. Bet apsimoka jaustis gerai, būti socialiai atsakingu, nes kuriame švaresnį pasaulį. Bendrovei siekiant tokių didelių tikslų, labai svarbu, kad sutaptų visos įmonių grupės požiūris į tvarumą ir verslo vykdymą. Sakyčiau, kad man labai pasisekė, nes tai, ką daro „Carslberg“, visiškai atitinka mūsų įmonės ir mano asmeninį požiūrį. Tiek įmonės, tiek akcininko tikslai yra sutelkti ne tik į pelno ir efektyvumo didinimą – žinoma, tai taip pat yra svarbūs ir pamatiniai kiekvienos įmonės dalykai, – bet ir į atsakingus bei ilgalaikius pokyčius: naujas investicijas, gamybos procesų tobulinimą, kuris užtikrintų sėkmingą aplinkosauginių idėjų įgyvendinimą“, – pabrėžia R. Viršilas.

Anot vadovo, siekti tokių tikslų nepavyktų, jei jais netikėtų darbuotojai, o pastaruosius įtraukti galima nedideliais žingsneliais, paprasčiausiai pradedant nuo atliekų rūšiavimo dėžių įrengimo įmonės koridoriuose. Be to, apie tvarumo strategiją visai komandai primenama kiekvieno susirinkimo ar konferencijos metu.

„Kartu link nulio“ yra pirmoji kiekvienos mūsų prezentacijos darbuotojams skaidrė, demonstruojama įmonės viduje. Nuosekliai aiškinant tikslus atsiranda tikėjimas ir užsidegimas visose grandyse. Jei kolegoms kyla minčių, kaip pagerinti vieną ar kitą procesą, jį paversti „žalesniu“, už tokias iniciatyvas juos skatiname ir finansiškai“, – patirtimi dalijasi generalinis direktorius.

Įmones diegti tvaresnius sprendimus skatina ir vartotojai. „Nielsen“ pasaulio šalių tyrimai rodo, kad net 41 proc. vartotojų sutinka mokėti daugiau už „švarios“ sudėties produktus. Tvaraus prekės ženklo indekso tyrimas rodo, kad 6 iš 10 Baltijos šalių gyventojų diskutuoja apie tvarumą, o net 71 proc. lietuvių teigia, jog tvarumas daro įtaką pirkimo sprendimams.

„Iš esmės matome aiškią tendenciją, kad žmonės linksta link tvaresniu būdu pagamintų produktų, tad atsakingos įmonės turėtų sukti šiuo keliu. Tvarumo siekis yra nesibaigianti kelionė – net ir sumažinus CO2 kiekį iki nulio, yra begalė procesų, kuriuos galima gerinti – pavyzdžiui, galiausiai mažinti net ir žaliosios energijos suvartojimą“, – įsitikinęs R. Viršilas.

Komentarai