Kas tai? Eksperto įžvalgos

Pasėlių laukuose –  technologijos, inovacijos ir sudėtingi algoritmai

Publikuota: 2020-03-18
„AUGA group“ veiklos pagrindinis principas: tvaru nuo dirvos iki galutinio vartotojo.
svg svg
„AUGA group“ veiklos pagrindinis principas: tvaru nuo dirvos iki galutinio vartotojo.

„AUGA group“, didžiausia Europoje vertikaliai integruota ekologiško maisto bendrovė, tvaraus verslo sampratą apibrėžia dviem pagrindiniais vektoriais. Pirma, tvari veikla atitinka verslo logiką, leidžia dirbti efektyviai ir didina įmonių grupės konkurencingumą. Antrasis vektorius kiek sunkiau apibrėžiamas, bet įtikina kompaniją siekti dar didesnių tikslų: dirbti tausojant aplinką ir užtikrinti, kad žmonės gausiai turėtų tvariai užauginto maisto. Visa tai įkvepia. Ypač šiomis dienomis.

Tadas Baliutavičius, „AUGA group“ vykdantysis direktorius, sako, kad tvarus įmonių grupės verslas  turi kelias pagrindines atramas – žiedinės ekonomikos ir tvarios sinergijos modelis visame versle, švarus ūkininkavimas be chemijos ir žalioji energija. Visa tai įgyvendinama, taikant naujausias žemės ūkio technologijas ir inovacijas. „Akivaizdu, kad kelerius metus eidami ekologinės žemdirbystės keliu, pasiekėme visai gerų rezultatų“, – pažymi T. Baliutavičius.

Kaip vieną iš tvaraus verslo atramų įvardijate žiedinės ekonomikos modelį, sinergiją tarp keleto šakų. Kaip tai veikia jūsų įmonių grupėje?

Mūsų įmonių grupė plėtoja keletą ūkio šakų – užsiimame augalininkyste, gyvulininkyste ir grybų auginimu. Gyvuliai – daugiausia pieninės karvės, taip pat šiek tiek vištų dedeklių. Auginame įvairius grūdus, daržoves. Viena iš mūsų grupės įmonių yra didžiausia grybų augintoja Lietuvoje. Mes pasiekėme, kad visa tai susilietų į vieną darnų modelį.

Kaip tai veikia praktiškai? Ekologinėje augalininkystėje kaip trąša naudojamas mėšlas – taigi, mums ją tiekia mūsų karvės. Karvėms patys ruošiame ekologišką pašarą. Grybams reikalingas kompostas – mėšlas ir šiaudai, visa tai didžiąja dalimi pagaminame patys. O po grybų auginimo likęs kompostas vėl tampa puikia trąša. Tai nėra nei dideli išradimai, nei naujovės, panašiai dirba daugelis ūkių, taip pat ir neekologinių. Esminis akcentas yra tai, kad mes visas žaliavas sukuriame savo veiklos cikle. Tai – ne tik efektyvu verslo atžvilgiu, bet ir leidžia lengvai kontroliuoti procesus, taupyti sąnaudas. Galime užtikrinti visišką ekologinės gamybos atsekamumą, nuo dirvos iki galutinio vartotojui skirto produkto.

Ekologinis ūkininkavimas dideliu mastu – esate unikalūs šiuo atžvilgiu Lietuvoje. Kaip tai praktiškai atrodo jūsų pasėlių laukuose?

Visų pirma derėtų paminėti, kad tokie dalykai nenutinka per vieną dieną. Šį modelį aktyviai plėtojome kelerius metus, dabar jau esame taške, kai galime sakyti –  viskas veikia taip, kaip tikėjomės.

Apie 99 proc. mūsų žemės šiuo metu yra dirbama neariminiu būdu. Lietuvoje nuo seniausių laikų įsivaizduojama – dirbti žemę, vadinasi, ją reikia arti. Mes to nebedarome. Dirbame tik paviršinį savo laukų sluoksnį, kultivuojame kelių centimetrų gylio akėčiomis, kad mažiau pažeistume gyvybingą dirvožemį. Ariant žemę, giluminiai sluoksniai išverčiami į viršų, sunaikinama bioįvairovė, nukenčia svarbūs mikroorganizmai, vabzdžiai, sliekai, kurie gamina augalams svarbų humusą. Galiausiai, nuolat vartant dirvožemį, jis plonėja, kadangi paviršinius sluoksnius tiesiog išsklaido vėjas.

Mes siekiame išsaugoti dirvožemio kokybę, jo nenualinti. Neariminės žemdirbystės būdu dabar dirbame beveik visus savo laukus, išskyrus nedidelę dalį daržovių laukų – iš visų mūsų dirbamų 38 tūkst. hektarų pasėlių apie 150 hektarų užima daržovės.

Savo veikloje taikome sprendimus, kurių iki šiol Lietuvoje nebuvo – tarkime, ekologinė žemdirbystė buvo labiau įprasta nederlingose žemėse. Mes dirbame pačiose derlingiausiose žemėse ir mūsų tikslas – tą derlingumą išsaugoti.

Iš kur į jūsų verslą atkeliauja technologijos ir pažanga? Iš ko mokotės?

Iš tų, kurie sėkmingai jau taip dirba. Ekologinė žemdirbystė – mokslas ir menas vienu metu. Ir patys aktyviai dirbame su vietos mokslininkais.

Mes užsibrėžėme eiti šiuo keliu, nusistatėme prioritetus – tvarumas ir inovacijos. Pavyko pasiekti puikių rezultatų, kurie prieš kelerius metus atrodė neįtikėtini.

Labai svarbu, kad ūkininkaudami taip, kaip dabar, prisidedame ir prie klimato kaitos tikslų. Jei akėčias ir kitus padargus traukiame negiliai, paviršiumi, naudojame mažiau energijos. Kasmet taip dirbant žemę, ji tampa vis „minkštesnė“, dar lengviau traukti tas akėčias. Tokie dalykai plika akimi nematomi, bet tai – technologijos, kurios leidžia mažinti taršos emisijas.

Stengiamės būti žemės ūkio technologijų vėliavnešiai. Kad ir cukrinių runkelių precizinio sėjimo technologijos, kuomet padargai su palydovinėmis kameromis padeda itin tiksliai susodinti, kultivuoti. „High tech“ yra mūsų kasdienybė.

Jūsų veiklai reikia nemenkų energijos išteklių. Kokią energiją naudojate?

Visų savo įmonių veikloje naudojame tik sertifikuotą žaliąją energiją, įsigyjame ją konkurso būdu. Užtikriname nulines emisijas iš savo veiklos ir sumažiname bendrą poveikį aplinkai. Tiesa, turime ir vieną savo saulės jėgainę, ji energija aprūpina mūsų vištų ūkį.

Tvarumas – tai ir globalūs tikslai, bet būtent šį indėlį sunkiausia apibrėžti. Kaip tai atsispindi jūsų veikloje?

Galbūt nuskambės pretenzingai, bet mes norime prisidėti prie tvaraus pasaulio išmaitinimo. Ekologiniam ūkininkavimui šiuo atžvilgiu tenka daugiau kritikos nei konvenciniam – esą, tradiciniuose ūkiuose, kur naudojamos cheminės medžiagos, išgaunama daugiau derliaus iš žemės ploto vieneto, taigi jie esą efektyvesni.

Mes pasišovėme paneigti šią „aksiomą“. Mūsų pasiekiamas derlingumas jau yra aukštesnis nei Lietuvos ekologinių ūkių vidurkis, o skirtumas nuo konvencinių ūkių mažėja.

Prie to prisideda, pavyzdžiui, mūsų sėjomainos planai, kuriuos sudarinėjame 7-iems metams. Mūsų sėjomainos planai yra sudėtingi, turime gerai apskaičiuoti, ką ir kur sėti, kaip prižiūrėti, kad dirva išliktų derlinga, kad būtų kuo mažesnis poveikis aplinkai emisijų atžvilgiu. Atsižvelgiame į klimato kaitos iššūkius – Lietuvoje tai neįprastai lietingi sezonai, tai karšta vasara, tai šilta žiema, kaip šiemet. Per sėjomainą, per kelerius metus atsirenkame, kurios kultūros labiausiai tinka. Apskritai, siekiame verslą padaryti mažiau priklausomą nuo nenuspėjamų klimato sąlygų, o vienintelis kelias į tai – per augalų rūšis, sėjomainą, teisingą kultūrų paskirstymą. Jei, tarkime, ankštiniai pelningi ir mes užsėsime jais didžiąją dalį pasėlių – galime nudegti ir tiesiogine, ir perkeltine prasme, todėl taip nesielgiame.

Tai sudėtingi algoritmai, bet juos pritaikę išgauname vis geresnį derlingumą ir užtikriname augalų apsaugą. Privalome būti akyli, tikslūs, sekti naujoves. Tvarumas – tai ir verslo logika. Negalime sau leisti daryti klaidų nei kaip listinguojama biržoje bendrovė, nei kaip atsakingi žemdirbiai. Toks mūsų verslas – sudėtingas ir įdomus.

[infogram id="29cb88f3-8cd8-4eee-a98e-4dfa19de31c3" prefix="cuK" format="interactive" title="TR:auga"]

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Tvarus verslas netvarioje aplinkoje: svarbus kiekvienas žingsnis Verslo tribūna

Tvarus verslas, kurio misija – kuo mažesnis neigiamas ar potencialiai teigiamas poveikis pasauliui ir...

Tvarus verslas
2020.03.26
Pasėlių laukuose –  technologijos, inovacijos ir sudėtingi algoritmai Verslo tribūna

„AUGA group“, didžiausia Europoje vertikaliai integruota ekologiško maisto bendrovė, tvaraus verslo sampratą...

Tvarus verslas
2020.03.18

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Valdyti slapukus