Didžiausio vėjo jėgainių parko Lietuvoje statybas valdys „Be Constructive“

Vystytojas parką planuoja pastatyti per tris etapus, kurie iš viso truks kiek ilgiau nei trejus metus. Pirmuoju etapu bus statoma 14 vėjo jėgainių, kurių bendra galia sieks ketvirtadalį numatytos visame projekte – 80 MW. Pirmajame etape yra suplanuotos apie 145 mln. Eur investicijos, o iš viso – apie 450 mln. Eur. Parke bus statomos 230 m aukščio ir 163 m sparnų diametro vėjo jėgainės. Palyginimui, Vilniaus TV bokšto „lėkštė” yra 165 m aukštyje.
Vystytojas šio projekto statyboms valdyti pasirinko modelį, kuomet visi statybos procesai patikimi vienai bendrovei. Pasak Dariaus Kvedaro, kompleksinio statybų konsultavimo bendrovės „Be Live“ direktoriaus, toks statybų valdymo būdas pasaulyje išpopuliarėjo siekiant atliepti megaprojektų statybos iššūkius ir šiuo metu sparčiai populiarėja vystant įvairaus dydžio projektus.
„Projekto dydis ir sudėtingumas įpareigoja statybas valdyti inovatyviausiais būdais. Priėjome išvados, kad racionaliau kiekvienai iš pagrindinių projektų dalių – nuo kelių tiesimo, pamatų įrengimo iki jėgainės bokštų statybos – pasitelkti atitinkamų sričių rangovus, o visą statybų proceso valdymą patikėti vienai bendrovei“, – sako Mindaugas Januševičius, bendrovės „Enefit Green“ atsinaujinančios energijos plėtros projektų vadovas.
Būtent tokį kontraktą visapusiškai valdyti statybos procesus konkurse laimėjo statybų valdymo UAB „Be Constructive“. Sutartis pasirašyta su UAB „Energijos Žara“, kuri priklauso „Eesti Energia“ įmonių grupės UAB „Enefit Green“. Iki šiol „Enefit Green“ statyti vėjų parkams samdydavo generalinį rangovą. Šį statybų valdymo modelį „iš vienų rankų“ ji renkasi pirmą kartą.
Šarūnas Survila, „Be Constructive“ Plėtros skyriaus vadovas, naujojo vėjo jėgainių parko statybų valdymą iš kitų išskiria ne tik dydžiu, bet ir tarptautiškumo aspektu.
„Vėjo jėgainių parkų projektų vystymas ir jų statybos valdymas jau, kaip taisyklė, peržengia valstybių ribas. Šį parką kuria penkių ES šalių rangovai“, – sako Š. Survila.
Pasak jo, užsakovas yra Estijos kapitalo įmonė „Energijos žara“, pamatus lies ir kabelius klos Lenkijos įmonė „Onde“, kelius ties bendra Latvijos ir Lietuvos įmonė „AS A.C.B. drauge su UAB „Transporto infrastuktūros statyba“, pastočių statybos darbus atliks visose Baltijos šalyse veikianti UAB „Merko statyba“, o paskutinė projekto dedamoji – turbinos „Nordex N163/5.X“ su visa jų montavimo komanda – atkeliaus iš Vokietijos.
Lietuvoje mažai žinoma, bet Lenkijoje garsi įmonė „Onde“ per 15 veiklos metų yra tapusi atsinaujinančios energetikos objektų statybos lyderiu. Ji turi sukaupusi 3,8 GW galios vėjo ir saulės elektrinių statybų patirtį.
Apie „Be Live“ ir „Be Constructive“
Su prekės ženklais „Be Constructive“ ir „Be Live“ veikiančios įmonės yra išaugusios iš daugiau kaip 20 m. veikiančios UAB „Baltic Engineers“. „Be Live“ teikia kompleksines statybos konsultacijas, o „Be Constructive“ specializuojasi statybų valdyme. Giminingos bendrovės turi dešimties metų vėjo jėgainių statybos patirtį.
Šios bendrovės konsultavo bei valdė „Continental Automotive Lithuania“, „Dovistos“ Marijampolės LEZ, IKEA Vilniuje ir Rygoje bei daugelį kitų pramoninių, švietimo įstaigų ir kitų projektų statybas. „Be Constructive“ yra sukaupusi penkių vėjo jėgainių parkų, kuriuose iš viso veikia 41 jėgainė, statybos valdymo patirtį.
Apie „Eesti Energia“ ir vėjo energetiką Lietuvoje
Mūsų šalyje gaminti elektrą jau pradėjo „Eesti Energia“ įmonių grupei priklausantis 43 MW vėjo jėgainių parkas „Šilalė II“. Pavymui jau statomas dar vienas šiai Estijos valstybės įmonei priklausantis 75 MW galios Akmenės vėjo jėgainių parkas.
Lietuvoje iki 2031 m. planuojama pasiekti bendrą 5.000 MW vėjo jėgainių galią. Iš jų du parkai po 700 MW elektrą turėtų gaminti Baltijos jūroje. Daugiausiai vėjo elektrinių numatyta pastatyti Kelmės rajone. Čia jų galia beveik prilygs Baltijos jūroje planuojamo vėjo parko galingumui.
Lietuvoje vėjo energetika sparčiai plečiasi. Šiandien sukasi 0,7 GW, o statoma bei vystoma dar kelis kartus daugiau – 1,8 GW bendros galios vėjo elektrinių. „Spinter tyrimų“ apklausa, atlikta Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos užsakymu, parodė, kad 79% Lietuvos gyventojų palankiai vertina vėjo energetiką, o 34% mano, kad Lietuva turėtų pati visiškai apsirūpinti elektros energija iš atsinaujinančių šaltinių bei ją net eksportuoti.