M. Skuodis piktinasi vėluojančiais darbais statant „Rail Baltica“
„Vieną kartą reikia baigti šnekėti ir pridenginėti vieni kitus. Ir Valstybės kontrolė net aiškiai neparodo, kas yra atsakingi. Atsakinga yra bendra Baltijos šalių įmonė („RB Rail“ – VŽ), kuri dvejus metus mums nepateikė projektų“, – žurnalistams Jonavoje trečiadienį sakė M. Skuodis.
„Ir jeigu „Lietuvos geležinkeliai“, valdyba nesiims atsakomybės surasti kaltus, ir kad jie atsakytų, tai šitoje vietoje Susisiekimo ministerija suras. Aš kalbu ir apie žmones, kurie jau nedirba tų darbų, tai jie neturėtų jaustis saugiai“, – kalbėjo ministras.
M. Skuodis antradienį viešai paragino LTG spartinti „Rail Baltica“ statybą.
„2022 m. mes „Lietuvos geležinkeliams“ lūkesčių laiške valdybai esame parašę, kad 2024 m. turi būti pabaigti esminiai darbai iki Panevėžio. Šiandien, nors ir darbai stipriai įsibėgėję – to negalima paneigti, vis dėlto apie pabaigą mes dar nešnekame“, – teigė M. Skuodis.
Ministras pabrėžė, kad „Rail Baltica“ projektą privaloma baigti 2030 m., Lietuvos ir Lenkijos vėžes sujungti jau 2028 m., o Lietuvos ir Latvijos linijas – 2030 m.
„Iki Panevėžio mes padarysime. Bet jeigu aš nematysiu progreso iš Latvijos pusės, ėjimo su vėže į Lietuvos pusę, mums kils klausimų dėl mūsų tolesnių darbų“, – sakė M. Skuodis.
Ministras kritikavo Latviją ir Estiją dėl, jo teigimu, mažesnių nei Lietuvoje „Rail Baltica“ statybos mastų, taip pat dėl to, jog ten pirma statomos stotys, o ne bėgiai.
„Ko aš nenorėčiau, tai nenorėčiau daryti taip, kaip daro kai kurie mūsų kaimynai – trūkstamas lėšas naudoti stočių statyboms. Mums reikia bėgių. Džiaugiuosi, kad Lietuvoje mes statome ne stotis, o bėgius. O stotis pastatys privatus sektorius“, – sakė M. Skuodis.
„Čia, šalia Jonavos, galite pamatyti tą statybų mastą, kokio nėra pas mūsų kaimynus Latvijoje ir Estijoje. Aš noriu ir pas juos pamatyti tą“, – pridūrė ministras.
Kaip skelbia „RB Rail“, Lietuvoje šiuo metu tiesiama 29 km linija, iki metų pabaigos planuojama ją išplėsti iki 70 km ilgio atkarpos.
Estijoje jau pradėta statyti 21 km sankasa, o Latvijoje pirmuosius 13 sankasos km planuojama pradėti tiesti artimiausiais mėnesiais.
Privalome užbaigti 2030–aisiais
Susisiekimo ministras tikisi, kad Lietuvos ir Lenkijos vėžės bus sujungtos jau 2028 m.
„Mes privalome tą padaryti, čia nėra jokių kalbų. Klausimas, kiek tas projektas per visas Baltijos šalis bus išplėtotas. Mūsų kertinė jungtis – su Lenkija ir taškas“, – teigė M. Skuodis.
„Čia nėra jokių šnekų, čia negali būti jokių kalbų. Visi susitelkę, tą turi padaryti“, – kalbėjo ministras.
Ministras nemano, kad dėl stringančių „Rail Baltica“ terminų kyla grėsmė laiku neužbaigti elektros jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos „Harmony Link“, kurios dalis būtų tiesiama šalia „Rail Baltica“.
„Kaip tik sakyčiau, tai gali paskatinti visas puses koncentruoti savo dėmesį ir judėti dar greičiau. Aš labai tikiuosi, kad ir Lenkijos pusė nemažins tempo“, – sakė M. Skuodis.
„2017 ir 2024 m. kainas lyginti nekorektiška“
Naujausiai „Rail Baltica“ kaštų ir naudos analizei rodant, kad jis per 6 metus pabrango 2,6 karto iki 15,3 mlrd. Eur, M. Skuodis sako, kad lyginti 2017 m. ir 2024 m. skaičius yra nekorektiška.
„Tuomet (2017 metais – VŽ) mes nežinojome, kaip eis vėžė nuo Kauno iki Lenkijos, per kur ji eis nuo Kauno iki Vilniaus, nebuvo įtrauktos stotys ir visa kita. Natūralu, projekto kaina buvo visiškai kitokia“, – teigė M. Skuodis.
„Per tą laiką pasikeitė reikalavimai, pavyzdžiui, karinio mobilumo svoris ir taip toliau. Pasikeitė parametrai. Trečias dalykas, natūralu, kad yra infliacija“, – pridūrė jis.
„Rail Baltica“ sujungs Taliną, Pernu, Rygą, Panevėžį, Kauną, Vilnių ir Varšuvą, Lietuvoje šis ruožas tęsis 392 km.
