Klaipėdos uostas šiemet vėl grįžta prie krovos augimo
Augimas fiksuotas visų krovinių segmentuose, daugiausia krauta konteinerių, ro–ro krovinių, žemės ūkio produktų, statybinių medžiagų, pranešė Klaipėdos uosto direkcija.
Generalinių krovinių, kuriems priskiriami kroviniai konteineriuose, mediena, geležies ir plieno gaminiai bei metalo konstrukcijos, šaldyti bei ro–ro keltų kroviniai, krova augo 10% iki 2,7 mln. t.
Augo konteinerių, ro–ro, geležies ir plieno gaminių, metalo konstrukcijų, medienos produktų krova, šiek tiek mažiau krauta šaldytų krovinių.
Birių krovinių, kuriuos daugiausia sudarė žemės ūkio produkcija, statybinės medžiagos, krova augo 8% iki 1,8 mln. t. Augimą lėmė žemės ūkio produktų, metalo laužo, statybinių medžiagų krova. Nuosmukis fiksuotas birių trąšų krovoje.
Tuo metu skystų krovinių – naftos produktų, suskystintų gamtinių dujų, aliejų – krova augo 2% iki 1,2 mln. t. Teigiamos įtakos apyvartai darė augusi suskystintų gamtinių dujų ir skystų trąšų krova.
Palyginti su su aplinkiniais Baltijos šalių uostais Klaipėdos uoste šiemet krauta daugiausia krovinių.
Šių metų sausio–vasario mėnesiais Klaipėdos uoste fiksuota 820 laivų (sausakrūvių, tanklaivių, keltų, mažųjų), uosto paslaugomis pasinaudojo 24.800 keleivių.
Dėl tarptautinių sankcijų Baltarusijai ir Rusijos Klaipėdos uoste pastaraisiais metais sistemingai mažėjo tranzitinių šių šalių krovinių. 2023 m. krova traukėsi 9%, iki 32,7 mln. t, o atsigavimo tikėtasi tik 2025 m.
