„Verslas juda. Darni patirtis“: kaip Vilnius, verslas ir didieji duomenys skatina darnų judumą

FOTOGALERIJA web_„Verslas juda. Darni patirtis“: kaip Vilnius, verslas ir didieji duomen (5 nuotr.)

Renginio pranešėjai pristatys, su kokiais darnaus judumo iššūkiais susiduria savo įmonėse ir kokias priemones taiko jiems įveikti, pvz., strategiškas biurų išdėstymas mieste, permainos ir įgyvendinti sprendimai biuruose, padedantys skatinti darnų judumą ir iš automobilio persėsti į viešąjį transportą ar rinktis dviratį, paspirtuką, ėjimą pėsčiomis.

Įmonių atstovams verta bus sužinoti verslo kolegų gerąją praktiką, išgirsti apie jų patirtį ir įgyvendintus projektus, kuriuos galėtų išbandyti ir kitos įmonės, siekiančios įgyvendinti socialinės atsakomybės tikslus ir kurti draugiškos gamtai įmonės įvaizdį bei pasitelkti paveikias motyvacines priemones darbuotojams. Taip pat bus pasidalinta savivaldybės ir miesto bendradarbiavimo su verslu galimybėmis, supažindinta su nauju Vilniaus gatvių standartu.

Sprendimai paspirtukams, dviračiams ir vaikštomiems miestams

Vytautė Jonaitė, UAB „Technopolis Lietuva“ paslaugų vadovė, renginyje kalbės tema „Darnaus judumo priemonės nuo autobuso iki riedlentės – kaip įmonės skatina darbuotojus judėti?“.

„Iki Vilniaus „Technopolio“ biurų driekiasi kokybiški dviračių takai, o tai mūsų ir čia įsikūrusių įmonių darbuotojus taip pat skatina rinktis paspirtukus, dviračius ar net riedlentes. Per 8 metus, nuo biurų parko veiklos pradžios, pasikeitė ir pačių biurų infrastruktūra: įrengtos dviračių ir paspirtukų saugojimo aikštelės, bendro naudojimo dušai, persirengimo patalpos. Susisiekimui tarp „Technopolio“ pastatų taip pat naudojame paprastus paspirtukus, kad judėjimas būtų kuo sveikesnis, – pasakoja V. Jonaitė. – Kolektyve organizavome ne vieną judėjimo iššūkį, pvz., sujungus visų darbuotojų žingsnius jų per savaitę buvo suskaičiuota per milijoną. Ateityje planuojame skaičiuoti laiptus. Sveika gyvensena – vienas ne tik mūso kolektyvo narių, bet ir „Technopolyje“ įsikūrusių įmonių prioritetas.“

Laura Norvaišytė-Kostogrizienė, Vilniaus šilumos tinklų Biuro administravimo skyriaus vadybininkė ir Biuro transformacijos projekto vadovė, kalbėdama tema „Arčiau darbuotojų namų išsidėsčiusios modernios darbo zonos – misija įmanoma?“ atskleis, kaip nauja biuro strategija padeda optimizuoti darbuotojų judumą, o taip pat transporto panaudojimą.

„Mes atsisakėme priskirtų tarnybinių automobilių ir dalinamės bendrais elektromobiliais, kuriuos su programėle rezervuojame, kai reikia vykti darbo reikalais. Kad darbuotojams būtų patogiau pasiekti darbo vietą iš skirtingų Vilniaus vietų, vietoje didelio biuro vienoje vietoje turime tris mažus skirtingose miesto vietose. Be to, darbuotojai skatinami pusę darbo laiko dirbti iš namų, o norėdami dirbti biure su programėle rezervuojasi darbo vietą viename iš pasirinktų biurų, į kurį patogiausia atvykti“, – pasakoja L. Norvaišytė-Kostogrizienė.

Matas Olendra, startuolio, padedančio panaudoti duomenis geresniems verslo sprendimams ir tvaresniems miestams kurti, „Datahood“ operacijų vadovas ir bendraįkūrėjas, renginyje konstatuos: „Verslas gali padėti kurti vaikštomus miestus“.

„Mūsų miestų naudotas planavimas žmones daro priklausomus nuo automobilio. Tai galima pakeisti pasitelkus didžiuosius teritorijų duomenis, su kuriais mes ir dirbame. Juos išanalizavę padedame verslams atsirasti ten, kur juos potencialūs klientai pasieks patogiai pėsčiomis. Dirbame su restoranais, vaistinėmis, prekybos ir paslaugų bei nekilnojamojo turto įmonėmis, kuriems padedame suprasti, kur mieste yra neišnaudotas potencialas jų verslo plėtrai. Suprantama, kad be verslui teikiamos naudos mes padedame ir tvariai plėtoti miestą, nes kai verslas atsiranda ten, kur yra jo klientas, jo judumas tampa žymiai tvaresnis ir žalesnis, nes jis nepriklauso nuo automobilio“, – pasakoja M. Olendra.

Renginyje „Verslas juda. Darni patirtis“ M. Olendra taip pat pasidalins sprendimais, kurie, paremti įmonės „Datahood“  apdorotais duomenimis, ir mažoms, ir didelėms įmonėms padėjo atrasti naujų jo plėtros perspektyvų ir atsirasti ten, kur yra jo klientai, savivaldybei išsiaiškinti, kaip reikėtų plėtoti ar koreguoti viešojo transporto sistemą, o taip pat įveiklinti miesto žaliąsias erdves pagal prioritetus.

Vilniaus pokyčiai, skatinantys darnų judumą

Renginį „Verslas Juda. Darni patirtis“ moderuosiantis Jonas Damidavičius, „Susisiekimo paslaugos“ Judumo transformacijos vadovas, atkreipia dėmesį, kad pandemija pakeitė vilniečių judėjimo įpročius. Trečius metus „Susisiekimo paslaugų“ atliekamas Vilniaus įmonių darbuotojų keliavimo įpročių tyrimas atskleidė, kad apie penktadalis viešojo transporto keleivių pakeitė savo keliavimo įpročius, kurių pusė grįžo į nuosavus automobilius.

„Kaip šiuos žmones sugrąžinti į viešąjį transportą? Tai iššūkis mums, Apklausos duomenys taip pat padeda išsiaiškinti keleivių srautus, planuoti viešojo transporto ir dviračių takų tikslingą plėtrą“, – pasakoja J. Damidavičius.

Pagal Vilniaus miesto savivaldybės inicijuotus pokyčius miesto infrastruktūroje iki metų pabaigos sostinėje bus nutiesta 125 km kokybiškų dviračių takų, kuriais taip pat gali važiuoti ir elektriniai paspirtukai. Beje, per pastaruosius 4 metus Vilniuje nutiesta ir atnaujinta daugiau kaip 70 km dviračių takų, o iš viso mieste jų – per 120 km. Iki 2023 m. pabaigos planuojama nutiesti likusias trūkstamas jungtis ir turėti nenutrūkstamą pagrindinių dviračių takų tinklą mieste, kad kuo didesnei daliai vilniečių iš namų iki darbo ir kitur galima būtų nuvažiuoti dviračiu. Šiuo metu dviračių trasos jungia net labiausiai nutolusius miesto rajonus.

Skaičiuojama, kad dabar apie pusę kelionių Vilniuje sudaro judėjimas automobiliu, maždaug po 24% – viešasis transportas ir kelionės pėsčiomis, dar apie 1,5% – dviračiai. Vilniaus tikslas, kad iki 2030 m. maždaug po trečdalį keliavimo būdų sudarytų kelionės pėsčiomis, viešuoju transportu ir automobiliu, o dar apie 7,5% – dviračiais.

Šiam tikslui paskatinti jau įrengtos ir dvi multimodalinės aikštelės Antakalnyje ir Senamiestyje. Čia galima saugiai palikti ar net įkrauti savo dviratį ar paspirtuką, o toliau keliauti pėsčiomis ar viešuoju transportu, kurio stotelės yra šalia. Vilniuje vis populiarėja aikštelės „Statyk ir važiuok“, kuriose Vilniaus gyventojai ar svečiai gali palikti savo automobilį ir toliau keliauti viešuoju transportu vos už 0,5 Eur iki dienos pabaigos. Tokių aikštelių Vilniuje įrengta jau penkios.

Dar vienas Vilniaus savivaldybės tikslas – gatvių humanizavimas. Pavyzdžiui, Algirdo g. Pietinės miesto dalies gyventojams tai taps pagrindine kokybiška susisiekimo su miesto centru arterija dviračiu. Nepertraukiamas 2 kilometrų dviračių takas buvo pradėtas tiesti šiemet, vykdant visą gatvės humanizavimo projektą. Algirdo g. projektas planuojamas baigti kitų metų pavasarį. Tuomet Naujamiestis turės patogią ir saugią jungtį su Dariaus ir Girėno bei Geležinkelio g., kuriose darbai jau prasidėjo. Įrengus šias atkarpas pietinė sostinės dalis bus prijungta prie pagrindinio dviračių trasų tinklo.

Nemokamas nuotolinis renginys „Verslas juda. Darni patirtis“ vyks gruodžio 8 d. Vilniečiai ir įmonės kviečiami registruotis tinklapyje Verslasjuda.lt

Savo patirtimi skatinant darnų judumą gruodžio 8 d. renginyje dalinsis „Technopolis Lietuva“, „Datahood“, „DPD Lietuva“, „Cargobike.lt“, „Demokratinė mokykla“, „Susisiekimo paslaugos“, Vilniaus šilumos tinklai, Vilniaus miesto savivaldybės, Susisiekimo ministerijos atstovai.

Medžiaga parengta pagal įmonės „Susisiekimo paslaugos“ užsakymą. Turinys apmokėtas.