Ir atsiliekant lyderius galima pralenkti

Vyriausybė trečiadienį pritarė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos siūlymui leisti trečiųjų šalių įmonėms, pirmiausia Baltarusijos, sąskaitas atsidaryti ne tik bankuose, bet ir elektroninių pinigų įstaigose. Jeigu Seimas pritartų, pakeitimai įsigaliotų jau nuo šių metų lapkričio. Jekaterina Govina, Lietuvos banko (LB) Priežiūros tarnybos direktorė, teigia, kad bankas iniciatyvą leisti įmonėms atsidaryti sąskaitas e. pinigų įstaigose vertina teigiamai – tai suteiks joms daugiau galimybių rinktis. Be to, teigiamai paveiktų mokėjimo paslaugų teikėjų konkurenciją. Pasak jos, kalbant apie rizikas, tiek bankai, tiek ir kitos finansų įstaigos privalo laikytis tam tikrų pinigų plovimo prevencijos reikalavimų. LB tikina, kad atidžiai stebi ir toliau stebės visų finansų rinkos dalyvių elgseną šiuo aspektu.

Mindaugo Ubarto, „Infobalt“ direktoriaus, nuomone, problema dėl sąskaitų trečiųjų šalių įmonėms atidarymo yra išspręsta, tačiau lieka esminių kliūčių, susijusių su migracijos ir įdarbinimo procedūromis. IT specialistams Lietuvoje vis dar sudėtinga įrodyti kvalifikaciją, nors darbuotojus samdančios įmonės tą kvalifikaciją patikrina. „Tačiau pavieniai specialistai yra palikti likimo valiai. Išlieka tas klausimas dėl būtinybės įrodyti, kad turės kur gyventi, pateikiant nuomos sutartį. Nors neaišku, kuo netinka viešbutis? Taip pat reikia ir elementarios, priimtinos komunikacijos tiems specialistams – ką atvykus į Lietuvą daryti, į ką kreiptis, kaip įsikurti, ką būtina žinoti gyvenant Lietuvoje, kur ir kaip ieškoti darbo“, – dėsto „Infobalt“ vadovas.

IT įmonių „medžioklėje“ Lietuva turi nemažai konkurentų: programuotojus bei IT bendroves iš Baltarusijos aktyviai vilioja kaimynai lenkai, ukrainiečiai ir net Kazachstanas. Lenkijos valdžia preliminarų pagalbos planą „Solidarūs su Baltarusija“ sudėliojo jau maždaug prieš 3 savaites. Rugsėjo viduryje šį 50 mln. PLN (beveik 11 mln. Eur) planą Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis pristatė parlamente ir artimiausiomis dienomis jis turėtų būti patvirtintas. Planas apima priemones, leisiančias baltarusiams, ypač startuoliams ir pavieniams IT specialistams, lengviau kirsti Lenkijos sieną. Jiems taip pat bus palengvintas karantino režimas, bus reikalaujama mažiau dokumentų, prašant leidimo gyventi Lenkijoje. Taip pat numatytos stipendijos Baltarusijos studentams ir mokslininkams.

VŽ kalbinti pašnekovai vienbalsiai teigia, kad Lietuva jau vėluoja, be to, pralaimi kaimynėms ir mokesčių fone: aukštas GPM tarifas virš „Sodros“ „lubų“ taip pat pastato mus į prastesnę konkurencinę situaciją, palyginti su, pavyzdžiui, Latvija. Prašymų nagrinėjimo ir vizų išdavimo terminai dar labai ilgi, gali užtrukti ir 3–4 mėnesius, todėl turi būti drastiškai trumpinami. Rolandas Valiūnas, advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ vadovaujantysis partneris ir „Investors’ Forum“ valdybos pirmininkas, skaičiuoja: Baltarusijoje yra 3.500 IT kompanijų, turinčių 70.000 specialistų. Šis sektorius sukuria 4,5% Baltarusijos BVP, kai Lietuvoje turime tik 2%. Lietuvos IT sektorius auga maždaug po 9% kasmet, kai šalyje kaimynėje – po 20%. „Matome didžiulį potencialą žmogiškųjų išteklių prasme. Vilnius turi daugiau pranašumų nei Ryga, tačiau efektą gali duoti Latvijos vyriausybės pastangos“, – komentuoja verslininkas.

VŽ nuomone, Lietuva, jau praleidusi į priekį konkuruojančius kaimynus, turėtų kuo skubiau imtis priemonių, kurios padėtų privilioti daugiau specialistų iš Baltarusijos, ypač IT srityje. Tokių bendrovių perkėlimas į Lietuvą pagyvintų ir išplėstų šalies IT sektorių, darytų jį dar įdomesnį pasauliui, be to, stiprintų konkurenciją, didintų programuotojų paklausą, o tai teigiamai atsilieptų aukštųjų mokyklų atitinkamų programų populiarumui, skatintų vartojimą ir miestų gyvybingumą. Galiausiai čia besikuriančios IT bendrovės suaktyvintų kitų sektorių verslus: biurų, būsto, restoranų ir kavinių, finansų. Ne mažiau svarbu ir tai, kad stiprintų Lietuvos kaip modernios, dinamiškos ir jaunatviškos šalies įvaizdį.