„CGTrader“ įkūrėjas M. Kalytis: realizmas – tik stabdis

Publikuota: 2021-02-24
2021 m. Marius Kalytis, „CGTrader“. Bendrovės nuotr.
svg svg
2021 m. Marius Kalytis, „CGTrader“. Bendrovės nuotr.

Lietuvių įkurta trimačių (3D) modelių prekybos bendrovė „CGTrader“ pritraukė 9,5 mln. USD investiciją. O koks įmonės kelias buvo iki tol, kol ja patikėjo toks investuotojas kaip Mikaelis Hedas, vienas „Angry Birds“ kūrėjų? VŽ ir „Verslo klasė“ Mariaus Kalyčio ir Dalios Lašaitės, „CGTrader“ įkūrėjų, istoriją sekė veik nuo pradžių.

Pateikiame 2014-ųjų spalio „Verslo klasės“ viršelio istoriją – interviu su M. Kalyčiu. Apie naujausią investiciją skaitykite čia.

Su M. Kalyčiu  susitikome Vokiečių gatvėje prie fontano. Nei kaklaraiščio, nei kostiumo nematyti – nuo suoliuko pakyla paprastas pilku megztuku ir plona rudenine striuke apsirengęs 35-erių vyras, kurio įmonės sąskaitoje solidi „Intel Capital“ investicija, o kišenėje – kiek panešiotas „iPhone“.

Mintyse nevalingai iškyla Marko Zuckerbergo vaizdas – jis esą irgi vaikščiojo su džemperiu, kol komanda ir investuotojai privertė apsivilkti kostiumą prieš lipant į sceną po to, kai buvo paskelbtas „Facebooko“ pirminis viešas siūlymas NASDAQ biržoje 2012 m. gegužę.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Palyginimas gal ir netikslus, bet ką gali žinoti – gal kitu Zuckerbergu taps lietuvis. Pradedančiųjų verslų, varomų rizikos kapitalo pinigais, banga jau prieš keletą metų atsirito iki mūsų. Ekosistema kasmet stiprėja, mūsų pradedančiuosius pastebi užsienio investuotojai, tokie kaip „Intel Capital“ fondas, kuris investavo į „CGTrader“.

Matyti, kad M. Kalytis yra charizmatiška asmenybė, mėgsta savo darbą ir gyvenimą greitai augančių jaunų verslų sūkuryje. Vos spėjame prisėsti kavinėje, pirmas pradeda kalbėti – apie rizikos kapitalą, nesenai nupirktus pradedančiuosius verslus ir savo aistrą – trimatę kompiuterinę grafiką.

„Stiprėjanti rizikos kapitalo ir pradedančiųjų verslų ekosistema yra geras ženklas visai šalies ekonomikai. Žinau, kad yra nemažai žmonių, kurie greitą sėkmę vertina skeptiškai. Aš jų nesuprantu. Norėčiau išgirsti skeptikų argumentus, kuo rizikos kapitalo investicijos blogos. Aš matau vien tik pliusus: kuriamos darbo vietos, mokami mokesčiai, galbūt net pavyks sukurti ką nors, kas sulauks tokios sėkmės kaip estų „Skype“ ar Kembridžo (JAV) „GrabCAD“ (priemonė, skirta inžinierių komandoms tvarkyti CAD failus ir jais dalytis). Beje, „GrabCAD“ neseniai nupirko trimačių spausdintuvų gamintoja „Stratasys“. Mums tai labai svarbi ir gera žinia, nes stambių įmonių susidomėjimas tokiais projektais reiškia, kad 3D rinka yra ir auga“, – pasakoja verslininkas.

nuotrauka::1nocrop

Kokia buvo jūsų pirmoji pažintis su verslu?

„CGTrader“ istorija prasidėjo maždaug prieš ketverius metus, nuo įmonės AGA CAD ir vieno jos vadovų, Donato Aksomito, kuris pirmasis suprato mano idėją ir ja patikėjo. Pati „CGTrader“ svetainė buvo paleista prieš trejus metus. Bet pažintis su verslu prasidėjo gerokai anksčiau.

Universitete baigiau finansų ir draudimo matematiką. Po studijų pradėjau dirbti programuotoju. Dirbau su 3D modeliavimu, nes tai visuomet buvo mano aistra. Tai mus ir suvedė su D. Aksomitu.

Beje, šiuodu dalykai man gyvenime daug padėjo. Matematika yra labai kūrybiška sritis, lavinanti analitinį mąstymą, o programuotojo darbas suteikė bendrą supratimą apie kompiuterines sistemas.

Paskui ėmiau gaminti trimates nekilnojamojo turto (NT) projektų vizualizacijas, nes atsirado nemaža jų paklausa. Apie 2005 m. įkūriau skaitmeninių 3D modelių gamybos įmonę. Kelerius metus dirbome pagal užsakymus, daugiausia NT projektų plėtotojams, kad jie galėtų reklamose pateikti, kaip atrodo dar nepastatytas pastatas ar kvartalas. Rinkoje buvome pirmieji, tad iš esmės neturėjome konkurentų.

Be to, pūtėsi NT burbulas, tad užsakymus vos spėjome vykdyti. 2008 m. planavome 1 mln. litų apyvartą. Tačiau prasidėjo krizė ir viskas sustojo. Dar kurį laiką bandžiau tempti, bet persidirbau ir spjoviau į tą reikalą. Supratau, kad projektinė veikla – ne man. Lyg ir turi savo verslą, bet reikia ir visada reikės stipriai lenkti nugarą, nes dirbi užsakovams, nuo projekto iki projekto ir kaskart viską pridedi iš naujo. Tai mane vargino.

Kaip ir kada įvyko lūžis, kai nusprendėte mesti turėtą verslą ir imtis ko nors nauja?

Tai įvyko per ilgą laiką ir kančias. Tiek per darbo, tiek gyvenimo krizę. Buvo labai sunkus laikotarpis. Pradėjus strigti įmonės veiklai buvo daug nerimo, įtampos, labai daug dirbau, norėjau išgelbėti verslą. Manau, lūžis įvyko dėl to, kad persidirbau ir nuo visko labai pavargau. Pasiekiau tašką, kai pasakiau sau: reikia gyvenime ką nors keisti.

Tuo metu nei aš, nei Donatas apie sparčiai augančius jaunus verslus (angl. startup) nedaug teišmanėme. Nors tuo metu jau buvau skaitęs Paulo Grahamo – startuolių dievo – darbų. Iš jo knygų ir supratau, kad rizikos kapitalo finansuojamų sparčiai augančių verslų modelis yra durys į sėkmę ir kad turint idėjų, drąsos bei atkaklumo galima daug pasiekti.

P. Grahamas mane įkvėpė. Ir dar filmas „Socialinis tinklas“. (Juokiasi.) Ši istorija ir kiti to meto įvykiai Silicio slėnyje sudarė įspūdį, kad turint gerą idėją reikia įkurti įmonę, ir tik spėk pirkti serverius. Tiesa, dar vienas labai svarbus dalykas jauniems verslams yra naivumas. Pažiūrėjęs tą filmą, naiviai ėmiau tikėti, kad gali pavykti. Ir pavyko. Realizmas pradedančiajam yra tik stabdis.

Ar iš karto žinojote, kad kursite 3D modelių prekyvietę?

Keletas minčių buvo. Iš karto maniau, kad reikia kurti ką nors, kas taptų mano aktyvu. Geriausia – interneto platformą, nes žinojau, kad tai yra ateitis, internetas yra ta vieta, kur persikels visas pasaulis. Viskas ir visi galiausiai bus jame.

Taip pat domėjausi ir toliau domiuosi paieškos sistemomis, jų algoritmais, informacijos paieška, rūšiavimu ir pateikimu. Bet aš ne programuotojas kaip Larry Page’as ar Sergejus Brinas. Aš labiau dizaineris, 10 metų dirbu su 3D grafika.

Be to, ankstesniame darbe dažnai naudodavausi 3D modelių interneto parduotuvių paslaugomis. Esu ten ir pirkęs, ir pardavęs. Tai tikriausiai turėjo nemažai įtakos mano sprendimui.

Tokios parduotuvės labai naudingos, nes dizaineriai gali parduoti savo sukurtus modelius, kurie kitu atveju tiesiog gulėtų nukišti kur nors kompiuteryje. O tuos modelius perkantys dizaineriai taip gerokai paspartina savo darbą. Geras modelis kainuoja apie 100–200 USD, tad net gyvenant Lietuvoje ir gaunant lietuvišką atlyginimą apsimoka juos pirkti. Nes, užuot 2 savaites kūrus vieną modelį, galima tokį nusipirkti ir sutaupytą laiką skirti naujiems užsakymams.

Tačiau tos svetainės, tiksliau – viena svetainė monopolininkė, plėšė 50 proc. dydžio komisinius mokesčius nuo kiekvieno pardavimo. Galbūt jaunatviško entuziazmo, naivumo arba noro pakeisti pasaulį vedamas nusprendžiau kurti prekyvietę, kuri kūrėjams atiduotų 90 proc. pardavimo sumos. Teko paplušėti dizaineriams skirtuose interneto forumuose, bet pavyko nemažai jų persivilioti.

„CGTrader“ yra ir trimačių modelių, skirtų buitiniams vartotojams. Ar jie populiarūs? Kodėl nesikoncentruojate į veiklą profesionalų sektoriuje?

Kai kūrėme svetainę, žinojome, kad trimačiai spausdintuvai ateis į plataus vartojimo rinką. Juk jie egzistuoja jau beveik 30 metų. Tikiu, kad netolimoje ateityje tai bus toks produktas, kurį kiekviena šeimininkė turės ant savo stalo. O tada 3D modeliai taps labai reikalingi. Tačiau dabar ši rinka dar nėra susiformavusi. Kita vertus, jeigu ji jau būtų susiformavusi, žengti į ją būtų per vėlu. O dabar čia esame vieni pirmųjų.

Daugiausia klientų turime ir pajamų gauname iš profesionalų rinkos. Ši seniai susikūrusi ir gerokai platesnė – reklamos, vizualizacijos, filmų, animacijos specialieji efektai ir visa kompiuterinių žaidimų pramonė.

Ar pats turite 3D spausdintuvą?

Namie ne. O biure turime „MakerBot“.

Kaip susipažinote su „Practica Capital“?

Rasti rizikos kapitalo investuotojų mus padėjo „Verslo žinios“. Po pirmojo interviu laikraštyje 2012 m. pradžioje su mumis susisiekė „Practica Capital“. Jie tada dar tik kūrė rizikos kapitalo fondą. Teko apie metus palaukti.

Per tą laiką padarėme nemažai klaidų. Bene didžiausia buvo ta, kad, užuot kūrę savo komandą, samdėme žmonių iš išorės. Dėl to pradėjo sparčiai sekti pinigai. Bet laiku susigriebėme ir išgyvenome – sulaukėme „Practicos“ skambučio.

Ar tuo metu jau turėjote komandą?

Iš pat pradžių su manimi buvo vienas programuotojas. Po pirmo „Practicos“ skambučio dar du pažįstamus programuotojus įkalbėjau kokius 4 ar 5 mėnesius dirbti nemokamai. O kai su „Practica“ jau derėjomės dėl investicijų, komanda buvo suformuota.

Iš tiesų, maždaug pirmus dvejus metus buvo tikrai sunku. Padėjo tai, kad esu labai užsispyręs.

nuotrauka::2right

Sakoma: kol neturi pinigų sąskaitoje, į tave dar neinvestavo. Bet reikia tikėti – tuo laikotarpiu komandai kartoji, kad yra nereali galimybė, kad mumis domisi investuotojai, kad reikėtų padirbėti veltui dėl didesnių dalykų, o investuotojams sakai, jog turi nerealią komandą ir stiprų projektą. Ir taip viskas važiuoja iki pirmosios rimtos investicijos, kuri leidžia atsikvėpti ir pradėti plėtrą. Su „Practicos“ ir „Startup.lt“ pagalba nuo 4 žmonių išsiplėtėme iki 8, o atėjus „Intel“ – iki 15. Su pirmaisiais komandos nariais buvo susitarta dėl opcionų.

Kuriant tokį didelėmis investicijomis remiamą ir itin greito augimo siekiantį verslą, visą dėmesį reikia skirti jam. Negalima dirbti puse etato. Geriausia apskritai neturėti kitų darbų, merginos ir laisvalaikio, nes reikia dirbti po 16 valandų per dieną.

Ar atėjus investuotojams vis dar jautėtės šeimininkas savo įmonėje?

Žinoma. Suprantu, sklando šiek tiek nerimo, kad į įmonę atėjęs rizikos kapitalas pradės diriguoti. Iš tikrųjų taip nėra. Be abejo, juntamas tam tikras įsikišimas ir dėmesys, ypač pirmaisiais mėnesiais, jie teikia rekomendacijų ir patarimų, nes patys yra labai suinteresuoti sėkme.

Be to, investuotojams neatiduodamas kontrolinis akcijų paketas, todėl iš esmės gali nieko neklausyti ir daryti tai, kas pačiam atrodo tinkama. Bet patarimai padeda. Rizikos kapitalo fondai yra sukūrę gudrias schemas, skirtas pradedantiesiems prižiūrėti, kad šie neišleistų visų pinigų ir nukreiptų juos ten, kur reikia.

Pripažinsiu, buvo ir reikalavimų. Tačiau visa tai labai gerai. Daug iš to išmokome ir subrendome.

Kaip reagavote į žinią, kad jumis domisi „Intel Capital“?

Iš pradžių nepatikėjome. Jie pamatė mus 2013 m. konferencijoje „Login“. O po poros mėnesių susisiekė ir paprašė surengti jiems pristatymą. „Intel“ atstovai man paliko labai stiprų įspūdį. O Klausas Konradas („Intel Capital“ investicijų direktorius – red. past.) buvo tiesiog profesionalumo etalonas.

Tačiau į kvietimą susitikti sureagavome gana skeptiškai. Pirma mintis buvo ta, kad jie tikriausiai nori ištirti rinką, nes, žinia, „Intel“ pastaruoju metu žvalgosi ir nemažai investuoja 3D spausdinimo rinkoje. Žodžiu, nepatikėjome. Nors ir buvome daug pasiekę – per metus modelių mūsų parduotuvėje padaugėjo 5 kartus (iki 68.000), o vartotojų – apie 13–15 kartų (iki 85.000) – mums taip neatrodė. Esame labai savikritiški.

Beje, manau, kad tai lietuvių bruožas, mes labai daug iš savęs reikalaujame. Esame tikrai darbštūs, netgi tampame darboholikais. Tik mūsų požiūris kiek šlubuoja, esame šiek tiek uždari, perfekcionistai, nepatenkinti gyvenimu ir savimi. Daug padarome, daug pasiekiame, bet jaučiamės nelaimingi. Jaučiu tai savyje ir matau kituose.

Aišku, sutartis su „Intel“ mums įkvėpė pasitikėjimo savimi. Juoba kad jie, palyginti su „Practica“, į veiklą beveik nesikišo.

Minėjote, kad įmonė gauna pajamų. O sąskaitas apmokate iš jų ar iš „Intel Capital“ lėšų?

Be abejo, iš investuotojų lėšų. Nors tam tikrų pajamų yra ir jos auga. Yra labai geras posakis: jeigu pradedančioji įmonė, turinti rizikos kapitalo investiciją, generuoja pelną, ji ką nors daro negerai, galbūt per lėtai auga. Tokia įmonė turi deginti pinigus.

Be to, „Intel“ lėšos leido ne tik pasamdyti daugiau žmonių ir didinti apsukas. Tai suteikė mums galimybę mokėti konkurencingus atlyginimus ir samdyti gerokai aukštesnio lygio specialistus. Anksčiau turėjome darbuotojų, kuriuos reikėjo prižiūrėti, – jaunesniųjų vadybininkų, programuotojų ir t. t., o dabar turime patyrusių specialistų, kurie patys žino, ką reikia daryti, ir dar prižiūri jaunesniuosius. Dabar bendrovėje dirba 5 asmenys, kurie gali vadovauti kitiems. Vadinasi, jau formuojasi įmonės vadovybė, t. y. žmonės, kurie mąsto ne tik kaip specialistai, bet gali pažvelgti į įvairius dalykus ir iš verslo perspektyvos.

Jiems jau svarbūs ir opcionai, ir kiti dalykai. Šiuo atveju pasirinkome standartinį modelį. Po „Practicos“ investicijos sudarėme pasirinkimo sandorių (opcionų) fondą, kuris iki kitos investicijos turėjo būti išdalytas. Po „Intel“ investicijos padarėme tą patį.

Į ką lygiuojatės? Kas yra jūsų autoritetas?

Kalbant apie verslą, tam tikru metu man imponavo Steve’as Jobsas, nes jis buvo perfekcionistas, genijus. Jis daug aukojosi ir pasauliui daug davė. Tačiau manau, kad nenorėčiau būti toks kaip jis. Autoritetai, į kuriuos norėčiau lygiuotis, gal labiau būtų Richardas Bransonas ir Elonas Muskas. O iš artimesnės aplinkos, be abejo, – Ilja Laursas, nes jis yra aštraus proto ir demonstruoja vidinę ramybę.

Iš dvasinių autoritetų galėčiau paminėti vokiečių rašytoją Eckhartą Tolle. Man imponuoja tokie žmonės, kurie sugeba būti čia ir dabar, kurie moka džiaugtis šia akimirka, neatmeta materialaus pasaulio, bet neskuba ir negyvena praeitimi arba ateitimi, kaip daro daugelis. Aš apskritai nemažai apie tai galvoju, domiuosi budizmu ir panašiai, nes savo kailiu ne kartą patyriau, ką reiškia didelis nerimas ir įtampa.

Kaip, jūsų nuomone, po 20 metų atrodys pasaulis ir kokią vietą jame užims „CGTrader“?

Trimačių spausdintuvų bus kiekviename namų ūkyje ir įmonėje. Niekas neis į parduotuvę nusipirkti paprastų daiktų. Puodukai, lėkštės, stalo įrankiai, kompiuteriai arba jų detalės, mašinų ir dviračių detalės, telefonai, interjero elementai, buities rakandai, žaislai, papuošalai, net batai ir drabužiai bus siunčiami iš katalogų ir spausdinami namuose. Sudėtingesnius daiktus, kaip antai automobiliai, bus galima atsispausdinti specialiose spausdinimo stotelėse, kur bus įrengti pramoniniai spausdintuvai.

O „CGTrader“ yra ateities „Walmartas“. Manau, spausdinsime net namus ir daugiabučius, nes toks gamybos būdas beveik iki nulio sumažins atliekų kiekį ir gerokai sutrumpins visą procesą. Ir savaime atpigins pačius projektus. Esu skeptiškas tik dėl maisto ir organų spausdinimo galimybių.

Nesu tikras, kad tai įvyks per 20 metų, bet tikiu, kad ši vizija gali tapti realybe.

Interviu buvo spausdintas 2014 m. spalio „Verslo klasės“ numeryje

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Atstatyta Migracijos departamento informacinių sistemų veikla 3

Pašalinus informacinių sistemų trikdžius pirmadienio pavakarę atstatyta pasų išdavimo veikla, informavo...

Rusijos programišiai prisipažįsta atakuojantys Lietuvą dėl Kaliningrado tranzito 6

Dėl su Rusija siejamos programišių grupuotės tebesitęsiančios kibernetinės atakos pirmadienį stringa dalies...

Inovacijos
14:37
VMI patiria DDoS ataką – atjungtos sistemos 6

Užfiksavus neįprastai didelį prisijungimų srautą prie Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) sistemų, dėl...

Finansai
11:49
Švedų tyliai nupirkta Kauno žaidimų kūrėja „Tutotoons“ pelną augino 15 kartų Premium 1

Kauno mobiliųjų žaidimų kūrėjai „Tutotoons“ karantinas leido pasiekti rekordinį pelną ir apyvartą. Be to,...

Inovacijos
10:04
Tiksliosios technologijos tvariai užaugintam kokybiškam maistui – Lietuvos ūkių dabartis Verslo tribūna

Neįtikėtinu greičiu tobulėjančios šiuolaikinės technologijos ir inovatyvūs sprendimai keičia Lietuvos...

Saulę įkinkiusi „Krekenavos agrofirma“ jau dirsčioja ir į vėją Verslo tribūna 1

Vien žalią elektros energiją naudojanti mėsos perdirbimo įmonė „Krekenavos agrofirma“ dar šiais metais...

Pramonė
05:00
Robotai, „atimsiantys jūsų darbą“ – ne toks jau ir baubas Premium

Robotizacija ir, kalbant plačiau, DI, tebėra daugybės mitų gaubiamos technologijos ir tendencijos. Galima...

Inovacijos
2022.06.26
„Solana Labs“ pristatė kriptovaliutų mėgėjams skirtą telefoną „Saga“

Ukrainiečių įkurta bendrovė „Solana Labs“, sukūrusi ir vystanti blokų grandinės platformą bei kriptovaliutą...

Inovacijos
2022.06.26
R. Paulas. Lietuvos IT – „amazing“. Bet ar nepritrūks talentų? 8

Lietuva JAV tebeturi žinomumo problemą – tiek apskritai kaip šalis, tiek, juo labiau, kaip investavimo...

Nuomonės
2022.06.26
„Amazon“ planas: „Alexa“ galės atkartoti bet kieno balsą

Technologijų bendrovė „Amazon“ teigia, kad jos kuriamas balsu valdomas skaitmeninis asistentas „Alexa“ galės...

Inovacijos
2022.06.25
VŽ infografika: kur Europoje nepageidaujamas „Huawei“ Premium

Kinijos telekomunikacijų milžinė „Huawei“ praėjusio dešimtmečio pradžioje tapo pasauliniu savo sektoriaus...

Inovacijos
2022.06.25
Vokietijoje pradėtas tyrimas dėl „Google Maps“ antikonkurencinės praktikos

Vokietijos Konkurencijos priežiūros tarnyba antradienį pranešė pradėjusi tyrimą „Google Maps“ atžvilgiu dėl...

Inovacijos
2022.06.24
Dėl kibernetinių atakų galimi „Lietuvos geležinkelių“ svetainių sutrikimai

„Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupė susiduria su grupės bendrovių interneto svetainių sutrikimais. Bendrovės...

Logistika
2022.06.23
Startuolio „DappRadar“ įkūrėjas: užsitęsus kriptovaliutų kainų kilimui, pradedi laukti ir kriptožiemos Premium 1

Nuo metų pradžios kriptorinkoje besitęsiantis smukimas yra geras metas susitelkti į darbus ir patikrinti...

Inovacijos
2022.06.23
P. Kuisys: ruošiamės blogiausiam, o tikimės geresnio Premium

Nors ekonominės krizės – galbūt pageidaujamas reiškinys, į jas reikėtų žiūrėti kaip į savotišką gydymą – per...

Inovacijos
2022.06.23
50 mln. Eur investicija Klaipėdoje – galimybė pramonei nebemindžikuoti ties inovacijų slenksčiu Premium 1

Jau šį rudenį planuojama baigti statyti 21.000 kv. m ploto pramonės inovacijų parką „VMG Technics R&D Park“,...

Vadyba
2022.06.23
„Telia Lietuvos“ komandą papildė trys naujos vadovės 4

„Telia Lietuvos“ valdyba patvirtino naują bendrovės struktūrą ir iš įmonės vidaus paskyrė privačių klientų,...

Vadyba
2022.06.23
Teks augti iš nuosavo kapitalo

Pasibaigus pigių pinigų vakarėliui, pasaulio technologijų įmonės praneša stabdančios plėtros planus, o...

Nuomonės
2022.06.23
„Google“ sutiko mokėti už Vikipedijos turinį

„Google“ sutiko mokėti Vikipedijai už jos paieškos sistemoje rodomą turinį – tais pačiais principais kaip...

Inovacijos
2022.06.22
„Vinted“ pristato siuntimo paslaugų verslą, M. Mikuckas atsitraukia nuo kasdienės veiklos įmonėje 12

„Vinted“ grupė, valdanti didžiausią Europoje internetinę naudotų mados prekių tarpusavio prekybos platformą...

Inovacijos
2022.06.22

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku