Kūno kalba verslo komunikacijoje – tokia pat svarbi kaip ir etiketas

Taip renginyje „Tele2 Verslo Akseleratorius: Lyderio komunikacija“ teigė mokslų daktaras, buvęs profesionalus karys, operacijų Afganistane ir Irake dalyvis Kęstutis Kilinskas.

„Kūno kalba yra mūsų socializacijos rezultatas, elgiamės taip, kaip esame įpratę konkrečioje situacijoje. Jeigu ji nepažįstama – kūno kalba, tikėtina, į išorę siųs nepasitikėjimo signalus. Be to, dėl retesnio bendravimo gyvai, menkėja sugebėjimai ne tik naudoti savo, bet ir suprasti kito kūno kalbą“, – sakė Kęstutis Kilinskas.

Anot mokslininko, svarbiausias pranašumas, kurį įgyja gebantys suprasti kūno kalbą – galimybė pastebėti neatitikimus tarp verbalinės ir neverbalinės kalbos, patikti kitiems bei suvaldyti konfliktus.

„Bendraujant virtualiai, emocinį kontekstą perteikti yra sudėtingiau – kūno kalbos ženklus kompensuoti tenka skiriant daugiau dėmesio kalbėjimo manierai, ritmui, na ir, žinoma, žodžių pasirinkimui, kuriais reiškiamos mintys“, – sakė K. Kilinskas.

Tačiau technologijos, pastebi mokslininkas, gali ypač praversti dar tik mokantis suprasti kūno kalbą.

„Šiais laikais neverbalinės komunikacijos pavyzdžius analizuoti daug lengviau, tai daryti galima žiūrint filmus, televizijos naujienas ar įrašus internete. Tačiau norint išmokti valdyti būtent savo kūno kalbą – gyvo bendravimo praktika būtina“, – sakė K. Kilinskas.

Skirtingose kultūrose – kitos taisyklės

Didelę savo karjeros laiko dalį dirbęs kariuomenėje, taip pat taikos įvedimo ir palaikymo misijose Afganistane bei Irake dalyvavęs mokslininkas teigia, kad kūno kalbos taisyklės įvairiose kultūrose skiriasi.

„Misijų metu teko bendrauti su arabais ir afganistaniečiais, padėti jiems spręsti problemas bei vesti derybas. Nemokėjau vietinių kalbų, bendrauti tekdavo per vertėją, todėl neretai būtent pašnekovo gestai, mimika, kūno poza ar kalbėjimo maniera suteikdavo papildomos informacijos apie jo emocijas ir požiūrį. Tačiau ją suprasti buvo galima tik išmanant europiečių ir Artimųjų Rytų bei Centrinės Azijos gyventojų mentaliteto ir kultūrinius skirtumus“, – pasakojo K. Kilinskas.

Anot buvusio derybininko, verslui, siekiančiam savo vietinę veiklą plėsti į kitas rinkas arba prieš susitinkant su užsienio partneriais ar investuostojais, pasidomėti kitų kultūrų kūno kalbos tradicijomis yra taip svarbu, kaip ir išmanyti etiketo taisykles.

„Šios informacijos turėjimas leidžia įvertinti pokalbio atmosferą ir neatsidurti nepatogiose situacijose. Pavyzdžiui, švelniai sugniaužtų, ištiestų ir į viršų nukreiptų pirštų ženklas arabų kultūroje reiškia pasiūlymą nurimti, juo pašnekovas yra perspėjamas, kad derybos vyksta per greitai. Tokio sandorio rezultatus galinčio nulemti judesio nenaudojantis europietis jį suprasti gali tik apie jį žinodamas iš anksto“, – pasakoja K. Kilinskas.

Be to, anot mokslininko, tas pats kūno kalbos ženklas skirtingose šalyse gali turėti visiškai kitokią reikšmę.

„Tarkime, pirštu liečiamas ar tapšnojamas nosies galiukas anglų kultūroje reiškia pasitikėjimą savimi, tuo tarpu Italijoje – perspėjimą kitam. Viena ant kitos užmesta koja sėdint Šiaurės Amerikoje reiškia atsipalaidavimą, o Azijoje į pašnekovą nukreipta pėda jį kaip reikiant įžeistų“, – pavyzdžiais dalijosi K. Kilinskas.

Svarbiausia – visuma ir kontekstas

K. Kilinskas pastebi, kad kūno kalba jokiu būdu nepakeičia arba neatstoja verbalinės komunikacijos, o viena didžiausių klaidų, kurią daro bandantieji skaityti kūno kalbą – atskirų detalių vertinimas, pamirštant, kad jos yra bendros sistemos dalis.

„Svarbiausia vertinti kompleksiškai: girdėti žodžius ir jų prasmę, matyti judesius ir mimikos pokyčius, taip pat analizuoti kontekstą ir aplinką. Pavyzdžiui, pečių įtraukimas, rankų ir kojų susikryžiavimas reiškia baimę, nerimą ar uždarumą. Tačiau šių pozų be konteksto aklai interpretuoti negalima – juk pašnekovui gali būti paprasčiausiai šalta“, – sakė mokslininkas.

Be K. Kilinsko, Klaipėdos verslo bendruomenei skirtame renginyje „Tele2 Verslo Akseleratorius: Lyderio komunikacija“ savo pranešimus taip pat skaitė viešojo kalbėjimo ekspertė, aktorė Adrija Čepaitė ir Andrius Baranauskas, „Tele2“ korporacinės komunikacijos direktorius Baltijos šalims.

Kūno kalbos pradžiamokslis: 4 patarimai

Susidomėjusiems kūno kalbos svarba verslo komunikacijoje ir norintiems jai skirti daugiau dėmesio – 4 Kęstučio Kilinsko patarimai:

1. Svarbiausias verbalinės ir neverbalinės kalbos neatitikimo požymis – pokytis. Jei įtariate, kad pašnekovas sako viena, tačiau galvoja ką kita, stebėkite, kada pasikeičia jo neutrali elgsena. Melavimą dažnai išduoda pakeista stovėjimo ar sėdėjimo padėtis, pakitęs balso tembras ar kalbėjimo greitis.

2. Norėdami palikti gerą įspūdį, pasisveikinimo metu laikykitės šių pagrindinių taisyklių: paduotą ranką šiek tiek sulenkite per alkūnę, visą dėmesį skirkite tik pašnekovui, nuolat palaikykite akių kontaktą ir nenusukite į šalį liemens.

3. Užsimezgus pokalbiui, pašnekovo klausykitės įdėmiai, susidomėjimą galite išreikšti galvos linktelėjimu. Nepertraukite jo, o po kiekvienos pasisakymo ar klausimo – padarykite pauzę ir tik tuomet atsakykite. Tokiu būdu pašnekovu parodysite, kad jo mintys jums svarbios.

4. Laikykitės pagarbaus atstumo – jei pašnekovas lošiasi arba net žengia atgal, tikėtina, kad stovite per arti.