Verslo ateities grėsmė – pragaištingos gamtos stichijos

Europos Sąjungos (ES) tyrimų institutas teigia, kad šių metų sausra Europoje buvo didžiausia per 500 metų. Ir ji kai kur smogė su visomis to karščio pasekmėmis – miškų gaisrais, nusekusiomis upėmis, sutrikdytu prekių gabenimu ar sunaikintais pasėliais.

Ši vasara įrodė, kad karščio bangos bei užsitęsusios sausros gali sukelti ir tokių problemų, apie kurias iki šiol nebuvo net pagalvota. Pavyzdžiui, Prancūzijoje, dėl per daug įšilusių upių, jomis nebebuvo galima vėsinti atominių jėgainių reaktorių. Dėl to šalis buvo priversta sumažinti savo elektros gamybą. Elektros kainos pasiekė rekordines aukštumas ir dar paaštrino energijos krizę Europoje. Tuo metu dėl itin nusekusio vandens lygio Reino upėje, kuri dar vadinama Europos pramonės arterija,  buvo sutrikdytas prekių gabenimas laivais, o tai strigdė tiekimo grandines.

Daug klimato anomalijų šiemet patyrė ir JAV. Praėjusio mėnesio pabaigoje praūžęs uraganas Ian, išankstiniais skaičiavimais, pridarė nuostolių už maždaug 70 mln. Eur, t. y., daugiausiai nuo 1992 m. JAV šią vasarą susidūrė ir su itin galingomis karščio bangomis, o drastiškai nusekęs Mido ežeras tapo dar vienu klimato kaitos įrodymu.

O bene labiausiai nuo klimato kaitos sukeltų ekstremalių gamtos reiškinių šiemet nukentėjo Pakistanas. Rekordiniai potvyniai apsėmė maždaug trečdalį šalies teritorijos, pareikalavo ne tik gyventojų aukų, bet ir pridarė nuostolių už daugiau nei 30 mlrd. Eur. Potvyniai paliko milijonus gyventojų be namų, sunaikino kelius bei infrastruktūrą būtent tuo metu, kai šalis susiduria su politine bei ekonomine krizėmis.

Ekstremalumo bus daugiau

Šių metų karščio bangos, potvyniai ar uraganai yra tik pavyzdžiai atvejų, su kuriais vis dažniau susidursime ateityje. Mokslininkai prognozuoja, kad šios vasaros karščių rekordai ateityje bus pagerinti dar ne kartą. Įvairių gamtos stichijų, tokių kaip ekstremali temperatūra, potvyniai ar sausros, skaičius nuo praėjusio amžiaus pabaigos taip pat itin išaugo. Pavyzdžiui, gausių kritulių tikimybė kai kuriose pasaulio šalyse padidėjo net iki 9 kartų. Skaičiuojama, kad tiesioginė ekstremalių gamtos reiškinių padaroma žala 2017 m. jau perkopė 300 mlrd. Eur per metus.

Ir tai – tik tiesioginė žala, pavyzdžiui, kai dėl uraganų yra nugriaunami namai, sugadinama infrastruktūra, ar sunaikinami pasėliai. Reikėtų nepamiršti, kad ekstremalūs gamtos reiškiniai pridaro ir netiesioginių nuostolių – kyla elektros kainos arba yra sutrikdomas prekių gabenimas. Dėl šylančio klimato ir trumpesnių žiemų kenčia turizmo sektorius, sutrikdoma gyventojų sveikata ar, kaip šiemet atsitiko pietų Europoje, karščiai ir sausros lėmė, kad vynuogėse susidarė daugiau cukraus, tad krito ir vyno kokybė.

Paveiks trečdalį įmonių

Įvairių gamtos stichijų įtaka skirtingiems sektoriams nėra vienoda ir priklauso nuo sektoriaus veiklos bei lokacijos. Labiausiai pažeidžiamas yra žemės ūkio sektorius, nes gamtos stichijos čia daro tiesioginę žalą auginamai produkcijai. Tačiau, kaip įrodė ši vasara, tiesioginė žala gali būti juntama ir energetikos ar transporto sektoriuose.

Europos Centrinio Banko vykdomas bankų testavimas klimato kaitos rizikų akivaizdoje rodo, kad maždaug trečdalis visų įmonių susiduria su išaugusia veiklos rizika dėl klimato kaitos padarinių. Tiesiogiai klimato pokyčių nepaveiktos įmonės, gali pajusti netiesioginę žalą per antrinius kanalus – išaugusias žaliavų kainas, kritusią paklausą ar sutrikdytas tiekimo grandines.

Todėl šios vasaros karščių sukeltos pasekmės yra svarbus priminimas, kad būtina imtis veiksmų, kurie padėtų prisitaikyti prie pasikeitusio klimato. Ir ne tik apgalvojant scenarijus, kas būtų, jeigu gamtos stichijos paveiktų sektorių. Svarbu pasirūpinti ir reikalingoms investicijoms, kad tiek verslus, tiek ekonomiką galėtume apsaugoti nuo vis stiprėjančių klimato kaitos pavojų.