Mokymo išlaidos: ką svarbu žinoti darbuotojams ir darbdaviams

„Mokymo išlaidos – sumos, išleistos darbuotojų mokymui ar kvalifikacijos tobulinimui toje srityje, su kuria tiesiogiai susijusi jų darbo veikla. Darbuotojai taip pat gali siekti aukštesnio akademinio laipsnio ir tęsti magistrantūros, doktorantūros studijas“, – nurodo Anželika Stalmačonokienė, „Buhalterės.lt“ vyr. buhalterė.

Pasak jos, darbuotojų mokymo išlaidas galima suskirstyti į 3 grupes:

• Išlaidos už studijas, seminarus, kursus ir kt.
• Komandiruotės išlaidos. Kelionė, kai išvykstama kelti kvalifikacijos, dažniausiai įforminama kaip komandiruotė. Jeigu komandiruotė Lietuvoje trunka ilgiau kaip 1 dieną, darbdavys turi mokėti dienpinigius, taip pat privalo kompensuoti patirtas papildomas išlaidas: kelionės, nakvynės ir kt.
• Darbo užmokestis. Jei mokymosi laikas įforminamas kaip komandiruotė, darbuotojui mokamas ir darbo užmokestis.

Kaip apskaitomos mokymo išlaidos

Darbdavio finansuojamos studijos ar mokymai gali būti nelaikomi pajamomis natūra ir neapmokestinami gyventojų pajamų mokesčiu (GPM) ir „Sodros“ įmokomis, jei tenkinamos GPMĮ 9 str. 4 p. numatytos sąlygos.

„Tokiu atveju darbdavys už mokslus turi sumokėti tiesiogiai mokymo įstaigai, o darbuotojas įgyti kvalifikaciją, aukštesnįjį ar aukštąjį išsilavinimą. Taigi darbdavio apmokamos studijos gali būti puiki motyvavimo priemonė, kadangi yra finansiškai naudinga darbuotojui“, – paaiškina A. Stalmačonokienė.

Kitos su mokymu susijusios darbdavio tiesiogiai apmokamos išlaidos laikomos darbuotojo gautomis pajamomis natūra ir apmokestinamos. Pavyzdžiui, jei į bendrą studijų kainą įtraukta bendrabučio nuoma, nuo jos mokamas GPM ir „Sodros“ įmokos.

A.Stalmačonokienė pažymi, kad mokymo išlaidos gali būti priskirtos prie išlaidų mažinančių įmonės apmokestinamąjį pelną, jei atitinka sąlygas:

• mokymo įstaiga yra įsikūrusi ES arba kitoje šalyje, su kuria Lietuva bendradarbiauja mokestiniais klausimais;
• mokymo išlaidas įmonė apmoka tiesiogiai įstaigai;
• įgytas išsilavinimas ar kvalifikacija yra susiję su darbuotojo tiesiogiai atliekamu darbu ir būtini įmonės pajamoms uždirbti.

Kada darbuotojui gali tekti atlyginti mokymo išlaidas

„Kiekvienas darbdavys siekia, kad darbuotojas, įgijęs naujų žinių, liktų dirbti įmonėje. Tačiau gyvenime nutinka įvairių situacijų. Patariama jau darbo sutartyje aptarti išlaidas, kurias kompensuoja darbuotojas, jei sutartis nutraukiama dėl jo kaltės arba be svarbių priežasčių“, – pranešime spaudai teigia „Buhalterės.lt“ vyr. buhalterė.

A. Stalmačonokienė atkreipia dėmesį, kad darbuotojo gali būti prašoma atlyginti tik tas mokymo išlaidas, kurios viršijo jo darbo veiklai keliamus reikalavimus ir kompetencijas. Susitarime gali būti nustatyta, ar į mokymo išlaidas įskaičiuojamos kitos komandiruotės išlaidos.

Atlygintos gali būti tik darbdavio turėtos išlaidos per paskutinius dvejus metus iki darbo sutarties pasibaigimo. Kolektyvinėje sutartyje šis terminas gali būti pratęstas iki trejų metų.

Mokymosi atostogos

Besimokantis darbuotojas gali prašyti mokymosi atostogų. Pavyzdžiui, kai mokomasi pagal formaliojo švietimo programą, egzaminui pasirengti ir laikyti suteikiama po 3 kalendorines dienas, diplominiam darbui baigti ir ginti – 30 kalendorinių dienų.

„Mokymosi atostogos paprastai nėra apmokamos. Darbo kodeksas numato išimtį tik darbuotojams, kurie dirba įmonėje ilgiau nei penkerius metus. Už mokymosi atostogas, trunkančias iki 10 darbo dienų per vienus darbo metus, mokama ne mažiau kaip pusė darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio“, – paaiškina A. Stalmačonokienė.

Ji priduria, kad tokios atostogos yra apmokamos ir dalyvaujant neformaliojo švietimo programose, mokantis savišvietos būdu, jei darbuotojas kelia darbui reikalingą kvalifikaciją.

„Taip pat svarbu prisiminti, kad dėl mokymosi atostogų apmokėjimo sąlygų darbuotojai ir darbdavys gali susitarti individualiai arba kolektyvinėje sutartyje. Visada raginame darbuotojus išsakyti vadovams savo lūkesčius ir ieškoti abiem pusėms tinkančių sprendimų“, – sako vyr. buhalterė.

Jei dirbate savarankiškai ir turite savo įmonę

Mažųjų bendrijų (MB) nariai ir individualių įmonių (IĮ) savininkai savo įmonėje negali turėti darbo santykių. Tačiau šioms verslo formoms galiojantys įstatymai ir teisės aktai leidžia apmokėti už jų narių, savininkų studijas, kursus ir kitus mokymus. Kaip ir darbuotojų atveju, gauta nauda neapmokestinama GPM (GPMĮ 9 str. 4 p.). 

Kitos su mokymu susijusios sumokėtos lėšos (pavyzdžiui, kelionės, nakvynės) yra gyventojo pajamos natūra (A klasė) ir apmokestinamos 15% GPM. 

Už MB narius ir IĮ savininkus sumokėtos išlaidos mokymams negali mažinti įmonės apmokestinamojo pelno (atskaitymai neleidžiami).