Nauji mokėjimo sprendimai elektroninėms parduotuvėms: greičiau, saugiau ir patikimiau
Per didžiąsias žiemos šventes perkančiųjų internete skaičius smarkiai išauga, mat didelė dalis pirkėjų vengia sausakimšų prekybos centrų. Šis laikotarpis dar geriau išryškina internete prekiaujančių įmonių konkurencinius pranašumus, o daugiausiai laimi tos, kurios naudoja naujausius ir moderniausius atsiskaitymo sprendimus.
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje pernai (2021 m.) e. prekybą vykdė 37,6 proc. įmonių. Tai yra gerokai daugiau, nei prasidedant pandemijai - 2018 m. tokių įmonių buvo 25,7 proc.
Baltijos šalys yra viena dinamiškiausių elektroninės prekybos rinkų Europoje.
Pernai „Luminor“ banko atlikta apklausa parodė, kad savo veiklą el. prekybos srityje šiemet vystyti nusiteikę buvo apie penktadalis apklaustų bendrovių. Maždaug 20 proc. lietuvių, 18 proc. estų ir 27 proc. latvių, jau vystančių elektroninę prekybą, ketino ją spartinti ir plėtoti.
Nors pandemija internetinės prekybos mastus smarkiai išaugino, šiuo metu tokio didelio jos augimo tempo specialistai nebemato. Vis dėlto neabejojama, kad perkančiųjų internetu palaipsniui daugės ir įmonėms neišvengiamai teks dairytis vietos elektroninėje erdvėje bei ieškoti patogių mokėjimo sprendimų.
Kodėl vis dar bijoma internetinės prekybos
Verslai, kurie vis dar savo produktų nepardavinėja internete, į savo veiklą žiūri labiau iš trumpalaikės perspektyvos, mano Eugenijus Toleikis, „Luminor“ bankui priklausančios mokėjimo sprendimus elektroninėms parduotuvėms siūlančios įmonės „Maksekeskus“ vadovas Lietuvai.
„Manau, kad tai tiesiog netolimo horizonto matymas, o ne baimės. Kitaip tariant, tai gali būti paprasčiausias turimų duomenų neįvertinimas ir nežiūrėjimas į tolesnę ateitį. Jeigu perkančiųjų žmonių skaičius internetu, anot „Eurostat“, Lietuvoje 2016 m. buvo 44%, o 2021 m. jau 69% žmonių perka internetu, tai kokių dar reikia ieškoti pasiteisinimų nevykdyti prekybos internetu?“, - kalba E. Toleikis.
Anot jo, įmonės vis sparčiau ima suprasti, kad norėdamos likti konkurencingomis, privalo keltis į internetą.
„Šiuo metu klientai taip įpratę visko ieškoti ir esant galimybei iš karto pirkti internetu, jog verslui, prekiaujančiam tik fizinėse parduotuvėse, manau, įmanoma išlikti tik labai siauruose, nišiniuose sektoriuose“, - pabrėžia įmonės vadovas.
E. Toleikis šių dienų elektroninės prekybos plėtros tendencijas vertina labai optimistiškai.
„Kalbant tik apie skaičius, matome, kad lyginant elektroninės prekybos plėtrą su pandemijos laikotarpiu, apyvartos yra šiek tiek sumenkusios. Tačiau jeigu lygintume apyvartą su priešpandeminiu laikotarpiu, tai matytume didžiulį augimą“, – sako „Maksekeskus“ vadovas Lietuvai.
Jis pastebi, kad daugelis įmonių, ypač smulkių ir vidutinių, per dvejus pandemijos metus jau yra perkėlusios savo veiklą į internetą. Tačiau jis nepastebi, kad smuktų susidomėjimas elektronine prekyba, atvirkščiai – sulaukiama labai daug pradedančių verslų dėmesio, kurie imasi veiklos būtent nuo elektroninės prekybos.
Vertina ne tik kainą
Stereotipiškai manoma, kad pirkėjai vienoje ar kitoje parduotuvėje neapsiperka dėl pernelyg didelių kainų ar tiesiog neradę to, ko ieško. Tačiau priežasčių, kodėl apsilankius parduotuvėje neperkama, yra kur kas daugiau. Dažnai neperkama net radus norimą prekę už tinkamą kainą.
Pasaulinė internetinės prekybos statistika rodo, kad apie 70% pirkimą elektroninėse parduotuvėse pradėjusių klientų galiausiai jo neužbaigia, pinigų nesumoka.
„Didžioji dauguma nepabaigia pirkimo dėl per didelių pristatymo kainų ar per ilgų pristatymo terminų, kita dalis, kurią verta išskirti, nusprendžia nepirkti dėl elektroninės parduotuvės patikimumo stokos. Pavyzdžiui, jei nėra aiškios grąžinimo politikos, parduotuvė nėra gerai žinoma, jos svetainė stringa ar yra nepatogi, nėra tinkamo atsiskaitymo būdo, nesuteikiama galimybė pirkti išsimokėtinai“, - dėsto „Maksekeskus“ vadovas.
Įdomu tai, kad net 4% klientų nebaigia pirkimo, nes jiems nepavyksta už prekes susimokėti. Fizinėse parduotuvėse tai retenybė, o štai internete dėl netinkamų mokėjimo sprendimų tai vis dar pernelyg dažnai pasitaikanti problema, dėl kurios klientai kitą kartą greičiausiai negrįš.
„Mūsų darbas yra šią nebaigtų pirkimų dalį sumažinti iki minimumo. Šiuo metu populiariausia rinkti įmokas elektroninėse parduotuvėse yra mokėjimo inicijavimo būdu. Tai sąlyginai nauja technologija. Europos Sąjunga įpareigojo Europos bankus visiems licencijuotiems mokėjimų tarpininkams suteikti prieigą prie savo mokėjimų infrastruktūros per API (angl. Application programming interface) ir tokiu būdu kliento vardu inicijuoti mokėjimus. API yra tiesioginė sąsaja tarp keleto skirtingų sistemų, leidžianti betarpiškai perduoti ir gauti informaciją“, - dėsto pašnekovas.
Deja, anot jo, bankai vis dar susiduria su techninėmis problemomis, teikdami mokėjimų tarpininkams šią paslaugą.
„Tad kas įvyksta – bankui API neveikia, stringa norint inicijuoti mokėjimą, o klientas, nukreiptas iš elektroninės parduotuvės į banką, mato klaidą. Sprendimas yra: tokiu atveju galima kreipti klientą ne į taip vadinamą „Open banking“ API, bet mokėjimą apdoroti „Bank link“ būdu“, - pasakoja E. Toleikis.
Anot jo, čia gali padėti „Maksekeskus“ verslui siūlomas sprendimas „MakeCommerce“.
„Mokėjimus apdorojame tiek mokėjimo inicijavimo būdu, tiek „Bank link“ būdu, tad bankui turint sutrikimą, mes tiesiog mokėjimus kreipiame „Bank link“ būdu, ko negali padaryti visi nauji fintech rinkos žaidėjai, siūlantys tik mokėjimo inicijavimo paslaugas“, - aiškina pašnekovas.
Paprasta net smulkiesiems
„MakeCommerce“ bendradarbiauja su dauguma Baltijos šalyse veikiančiais bankais bei kreditinių kortelių apdorojimo operatoriais.
VERSLO TRIBŪNA
Kalėdinių dovanų projektas bene kiekvienam verslui kasmet tampa ir galvos skausmu, ir galimybe išsiskirti. Tendencijos rodo, kad jų gavėjai vis dažniau įvertina nuoširdžias pastangas – dovanos praktiškumą, prasmę ir emociją. Todėl simbolinės, mandagumo dovanos pamažu užleidžia vietą toms, kurios perduoda vertybes ir turi potencialo sustiprinti ryšį. Vienos iš tokių – abejingų nepaliekantys skonių ritualai.
Smulkesniems nekilnojamojo turto (NT) rinkos dalyviams, statytojų veiklą vykdantiems fiziniams asmenims, nuo kitų metų įsigaliosiantys progresinio gyventojų pajamų mokesčio (GPM) pakeitimai smogs ypač skaudžiai. Iki šiol taikytas 15% GPM tarifas nuo grynojo pelno keičiasi ir gali kilti net iki 32%. Be to, vertinant mokesčių ribas, bus sumuojamos visos asmens pajamos, įskaitant gautas pagal darbo sutartį.
Pastarieji metai verslo aplinkoje buvo kupini iššūkių ir netikėtumų, rizika nuolat auga, o šiandien reikalingi saugikliai gerokai skiriasi nuo tų, kurių reikėjo prieš dešimtmetį. Šioje aplinkoje ir verslo draudimo produktai Lietuvoje pernai pasiekė lūžio tašką – pajamų prasme jie aplenkė privačių klientų draudimo produktus. Vien tik „Lietuvos draudimas“ per pastaruosius dvejus metus su verslo civiline atsakomybe susijusioms žaloms išmokėjo 1,6 milijono eurų.
Inovacijų agentūra paskelbė kvietimą „Ikiprekybiniai pirkimai“, kurio siekis – paskatinti inovacijų kūrėjus kurti inovatyvius produktus, reikalingus viešojo sektoriaus poreikiams tenkinti. Projektams įgyvendinti skirta 7 mln. Eur , iš kurių Sostinės regionui bus skiriama iki 4 mln. eurų, o Vidurio ir vakarų Lietuvos regionui – iki 3 mln. Eur investicijų. Didžiausias galimas finansavimo suma vienam projektui – 1 mln. Eur. Projektus pagal šį kvietimą galima teikti iki 2026 m. sausio 30 d.
Lietuvoje įmonė didelį dėmesį skiria smulkių ir vidutinių elektroninių verslų atstovams, kuriems stinga resursų bendradarbiauti tiesiogiai su bankais.
Pasak įmonės, elektroninę prekybą vykdančiam verslininkui nereikia ieškoti IT specialistų norint pradėti rinkti mokėjimus internetu. Įmonė turi didelį IT padalinį ir kuria integracijos reikalingus modulius, kuriuos net IT išsilavinimo neturintis verslininkas pats gali įsidiegti į savo elektroninę parduotuvę.
Bendrovė elektroniniams prekybininkams ir jų klientams teikia saugius ir patogius mokėjimo sprendimus bei su elektronine prekyba susijusias paslaugas Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje ir Suomijoje.
„MakeCommerce“ yra pirmaujanti mokėjimo sprendimų elektroninėms parduotuvėms tiekėja Baltijos šalyse. Jos paslaugomis pasitiki daugiau nei 4000 prekybininkų – nuo pirmaujančių rinkoje prekybininkų iki mažų įmonių, tik pradedančių veiklą.
