„Rimi“ ir „Iki“ sandoris: ką tai reiškia rinkai

Penktadienį UAB „Rimi Lietuva“, priklausanti Švedijos „ICA Gruppen“, pasirašė susitarimą įsigyti UAB „Palink“, valdančią prekybos tinklą „Iki“. Sandorį dar turi patvirtinti konkurenciją reguliuojančios institucijos, to tikimasi sulaukti ne vėliau kaip 2017 m. ketvirtąjį ketvirtį.

Sandorio vertė – 213 mln. Eur. Iš susijungimo ilguoju laikotarpiu Švedijos „ICA Gruppen“, „Rimi“ akcininkė, tikisi sutaupyti. Pranešime investuotojams penktadienį bendrovė nurodė, kad nuo 2020 m. kasmet bendri kaštai turėtų sumažėti po 15 mln. Eur. Tiesa, dėl paties susijungimo planuojamos 40 mln. Eur vienkartinės išlaidos, o 2017–2019 m. numatoma 25 mln. Eur susijusių investicijų.

„Rimi“ atstovai tvirtina, kad dviejų prekybos tinklų susijungimas padidins konkurenciją rinkoje, nes stipresnis antrasis rinkos žaidėjas labiau spaus lyderę UAB „Maxima LT“.

„Mes tvirtai tikime, kad tai padidins konkurenciją. Mes sieksime išlaikyti žemiausias šiuo metu „Iki“ ir „Rimi“ esančių produktų kainas“, – penktadienį spaudos konferencijoje teigė Peras Dahlas, „Rimi Lietuva“ generalinis direktorius.

Aplenks parduotuvėmis

„Rimi“ rinkos dalis 2015 m. pabaigoje buvo 8%, „Iki“ – 15%, taigi, susijungusios bendrovės užims beveik ketvirtadalį rinkos. Palyginti, „Maximos“ rinkos dalis siekia 39%, taigi, iki lyderės dar toli.

Pernai „Maximos“ pajamos buvo 1,524 mlrd. Eur, kai, palyginimui, „Iki“ ir „Rimi“ bendros pajamos tesiekė 885 mln. Eur.

Tačiau bendrai „Rimi“ ir „Iki“ turės plačiausią tinklą Lietuvoje – prie 56 „Rimi“ parduotuvių prisidės 235 „Iki“. Savo ruožtu „Maxima“ turi 237 parduotuves.

Darbuotojų skaičiumi naujasis junginys rinkos lyderei taip pat gerokai nusileis.

Ar „Maxima“ laimės

Prieš sandorį rinkoje buvo svarstoma, kad nors susikurtų stipresnis antrasis žaidėjas, „Maximai“ sandoris būtų į naudą – ji galėtų įsigyti tas parduotuves, kurias, vykdant „Iki“ ir „Rimi“ sandorį, įpareigotų parduoti Konkurencijos taryba.

Žydrūnas Valkeris, „Maximos Lt“ generalinis direktorius, VŽ sako, kad pokyčiai rinkos lyderės smarkiai neliestų.

„Konkurencinė aplinka mažmeninėje rinkoje Lietuvoje visada buvo ir bus įtempta, o pirkėjai nuo to tik išloš. Mano manymu, „Rimi“ ir „Iki“ sandoris situacijos drastiškai nepakeis, pirkėjai ir toliau liks svarbiausiais, nes parduotuvių kiekis rinkoje išliks panašus ir jos visos konkuruos dėl vartotojų srauto“, – teigiama jo atsiųstame komentare.

„Be abejonės, šiame kontekste, mums itin svarbu išlaikyti rinkos lyderio poziciją, bet rinkos lyderiais jau ne vienerius metus esame ne veltui. „Maxima LT“ daug investuoja ir dirba, kad pirkėjai mūsų paslaugomis būtų patenkinti ir pas mus ateitų. Tai ketiname daryti ir ateityje“, – sako p. Valkeris.

Tautvydas Barštys, „Kauno grūdų“ valdybos pirmininkas ir pagrindinis akcininkas, anksčiau VŽ yra kalbėjęs, kad „Maxima“ savo poziciją turėtų išlaikyti.

„Kad ir kokie įvyktų įsigijimai, „Maxima“ yra lyderė. Ji dirba greitai, lanksčiai, turi platų parduotuvių tinklą. Jei atvirai, mums su „Maxima“ dirbti lengviausia, sprendimus ji priima greitai“, – partnerę gyrė p. Barštys.

Derybinė galia

Renatas Vaitkevičius, vienintelis UAB „Aljansas Aibė“ akcininkas ir buvęs VP dešimtuko narys, anksčiau VŽ yra sakęs, kad naujiena apie koncentraciją „Maximos“ neturėtų džiuginti.

Vis dėlto pagrindinis akcentas, kurį mini tiek jis, tiek kiti rinkos dalyviai – tiekėjų padėtis.

Pasak p. Vaitkevičiaus, besiformuojantis naujas didelis mažmeninės rinkos dalyvis darys įtaką rinkai. Anot jo, labiausiai padarinius pajus tiekėjai, iš kurių daugeliui teks persiderėti dėl tiekimo sąlygų.

Jam pritarė ir Dainius Dundulis, „Norfos“ įmonių grupės pagrindinis savininkas – anot jo, „Rimi“ derybinė galia įsigijus varžovą gerokai išaugs.

„Kai sandoris bus užbaigtas „Rimi“ turės daug naudos, bet gamintojams tai – blogos žinios. Vietoj 4 didelių pirkėjų jiems liks 3. Nors „Lidl“ vertinu kaip rimtą rinkos dalyvį, tiekėjai neturi ketvirto pirkėjo, nes „Lidl“ Lietuvoje perka labai mažai“, – komentavo p. Dundulis.

Nėra kur dėtis

Marijus Kirstukas, „Kalnapilio-Tauro grupės“ vadovas, VŽ yra kalbėjęs, kad toks sandoris tiekėjams nieko gero nereikštų, nes kuo didesnis tinklas, tuo daugiau derybinės galios jis turi, o koncentracija visiems daro neigiamą įtaką.

„Jeigu susijungtų du dideli tinklai, tiesiog turėtume dar vieną milžiną, tačiau dėl to derėtis su „Maxima“ nebūtų lengviau. Žinome, kaip yra Skandinavijos rinkoje, kurioje du trys pagrindiniai tinklai valdo 90% rinkos. Ten iš principo yra sunku, nes nepatekęs į vieną tinką turi galvoti, kaip išlikti“, – sakė p. Kirstukas.

Egidijus Mackevičius, Mėsos perdirbėjų asociacijos direktorius, pridėjo, kad gamintojai niekur negali pabėgti – jiems vis tiek teks dirbti su tinklais, tačiau didėjant koncentracijai aktyvesnis turėtų būti kontroliuojančių institucijų vaidmuo.

Įsigijimai yra normali verslo praktika, tačiau svarbu, kad išaugusia derybine galia nebūtų piktnaudžiaujama.

„Veiklos priežiūra ir įstatymų bazė lemia gebėjimą derėtis, apginti tiekėjo, kad ir mažo, interesus. Mūsų teisinė bazė turi trūkumų ir čia yra problema, kuri jau ne kartą identifikuota“, – pabrėžė p. Mackevičius.

Laimėtojas pasiima viską

Strategijos praktika pasaulyje rodo, kad dažniausiai didieji uždirba daugiausia. Jiems tai leidžia masto, aprėpties ir mokymosi ekonomijos. VŽ rašė, kad Benas Adomavičius, ISM strateginio valdymo programos vadovas, verslo strategijos konsultantas, remdamasis „Creditinfo“ duomenimis, apskaičiavo, kokią dalį pelno gauna pagrindiniai mažmeninės prekybos sektoriaus dalyviai ir kas lieka mažiesiems.

„Tipiška, kad didžiausi dalyviai rinkoje uždirba daugiausia pelno. Tą pelną jie dalijasi labai nevienodai. Pirmasis dalyvis pasiima 71% visos rinkos pelno. Jam tai – puikus laimėjimas, juolab kad antras ir trečias dalyviai uždirba po 8%, o ketvirtasis – tik 0,37% viso maisto mažmenos įmonių pelno“, – teigė p. Adomavičius.

infogr.am::474279d7-daf8-44c6-810a-f796670d24b1

VŽ lapkričio 25 d. pirmosios paskelbė, kad Švedijos bendrovė „ICA Gruppen“ domisi galimybe įsigyti Lietuvos įmonę „Palink“, valdančią prekybos tinklą „Iki“ ir analizuoja galimus pokyčius prekybos tinklų rinkoje ir pasekmes tiekėjams po sandorio.

Tą pačią dieną švedai šią žinią patvirtino oficialiai.

„Palink“ priklauso Europos prekybos tinklų aljansui „Coopernic“. Jis buvo suformuotas dar 2005 m., bet apie jį viešai paskelbta 2006 m. vasarį. Aljanso iniciatorė buvo Prancūzijos mažmenininkė „E.Leclerc“, kuri šiuo metu aljansui priklauso kartu su belgų „Colruyt“, italų „Conad“, šveicarų „Coop Switzerland“ ir vokiečių „Rewe Group“. Pernai bendros aljanso narių pajamos sudarė 125 mlrd. Eur.

„Iki“ savininkės akcijas šiuo metu valdo būtent „Rewe Group“, „CoopSwitzerland“, „Colruyt Group“, „Unilec“, „Conad“ ir UAB „BaltischesHaus“. Pastarąją bendrovę valdo „Iki“ prekybos tinklo įkūrėjai broliai Ortizai. Jie savają dalį taip pat parduos. Tiesa, „Baltisches Haus“ turi nemažai NT, kuris nuomojamas „Iki“. Šį turtą Ortizai pasilieka.

„ICA Gruppen“ yra dar 1938 m. įkurta Švedijos mažmeninės prekybos grupė, kuriai taip pat priklauso bankas, NT verslas ir vaistinių tinklas. Švedijoje tinklui priklauso daugiau nei 1.300 parduotuvių, o Baltijos šalyse – daugiau nei 260 (iš jų daugiau nei 50 Lietuvoje).

infogr.am::42e078d4-a919-4d64-9acb-1edcf84354be

Registrų centro duomenimis, 2015 m. „Palink“ pardavimo pajamos siekė 596,7 mln. Eur ir, palyginti su 2014 m., kai apyvarta sudarė 597,5 Eur, liko beveik nepakitusios (–0,1%). Pelnas prieš mokesčius šiuo laikotarpiu paaugo nuo 7,2 mln. iki 10,9 mln. Eur.

Bendrovės „Rimi Lietuva“ pajamos pernai sudarė 288,3 mln. Eur – 15,7% daugiau, nei 2014-aisiais, kai jos sudarė 249,2 mln. Eur. Įmonės pelnas šiuo periodu susitraukė maždaug perpus, nuo 1,09 mln. iki 0,435 mln. Eur.

infogr.am::42e078d4-a919-4d64-9acb-1edcf84354be