Siūlo kainas etiketėse nurodyti įskaičiavus užstatą, prekybininkai – prieš

Tokią Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo pataisą užregistravo Seimo narys Kęstutis Masiulis.

Šiuo metu reikalavimo etiketėse nurodyti galutinę prekės kainą, į kurią jau įskaičiuotas užstatas, nėra, todėl prekių, kurioms taikoma užstato sistema, kaina etiketėse skiriasi nuo realios jų įsigijimo kainos. Pvz., gėrimo etikėtėje nurodyta, kad jis kainuoja 60 ct, tačiau kasoje už jį tenka mokėti 70 ct, nes pridedamas 10 ct užstatas.

„Etiketės yra tam, kad pirkėjas žinotų įsigijimo kainą, o dabar etiketėse nurodoma kaina, už kurią neįmanoma įsigyti prekės. Taip klaidinami pirkėjai, nes juk neįmanoma įsigyti atskirai gaminio ir atskirai pakuotės“, – sako p. Masiulis.

Nauja užstato ir kainų žymėjimo etiketėse sistema įsigaliojo 2016 m. vasario 1 d.

Parlamentaro nuomone, užstato sistema pradėjo veikti neseniai, todėl dabar yra tinkamas metas ištaisyti trūkumus ir ją patobulinti, kad ateityje sistema pirkėjams būtų dar patogesnė.

Užstato dydis daugumai pakuočių Lietuvoje yra 10 centų.

Prekybininkai nepritaria

Laurynas Vilimas, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdomasis direktorius, seimo nario siūlymą vertina atsargiai.

Jo nuomone, pritarus siūlymui vartotojai būtų dar labiau klaidinami.

„Juk užstatas nėra kainos dalis, nes žmogus užstatą atsiima, kai sugrąžina į parduotuvę tuščią tarą, todėl jo negalima įskaičiuoti į etiketėje nurodytą kainą. Be to, užstato dydis Aplinkos ministerijos sprendimu gali keistis. Jei užstatas bus įskaičiuotas į kainą, padidinus užstato dydį žmogui gali atrodyti, kad prekė pabrango, nors iš tikro didėjo tik užstatas. Tai gali klaidinti vartotojus“, – kalba p. Vilimas.

Prekybininkų atstovas pabrėžia, kad užstato tvarką nustato valstybė, tad už šią sritį atsakingos institucijos ir turėtų nuspręsti, kokią tvarką taikyti nurodant kainas.