Plastiko perdirbimo reikalavimams ruoštis reikia jau dabar

Publikuota: 2016-11-29
Rimantas Damanskis, LINPRA Plastiko ir gumos pramonės komiteto pirmininkas. Asm. nuotr.
Rimantas Damanskis, LINPRA Plastiko ir gumos pramonės komiteto pirmininkas. Asm. nuotr.
LINPRA Plastiko ir gumos pramonės komiteto pirmininkas

Europos Komisija (EK) kelia tikslą iki 2025 m. mažinti su plastikų pramone susijusią taršą ir didinti plastiko atliekų perdirbimą ir antrinį panaudojimą ES šalyse narėse, įskaitant Lietuvą. EK reikalavimai taikomi visiems plastikų pramonės etapams: nuo žaliavos perdirbimo į gaminį iki atliekų rūšiavimo ir perdirbimo į antrines žaliavas. Specialistai Lietuvoje atkreipia dėmesį, kad susirūpinti EK keliamais reikalavimais reiktų jau dabar. Mat šaliai įvykdyti plastiko atliekų perdirbimo tikslus ir įsipareigojimus ES gali būti sudėtinga, juolab kad įmonės atliekų perdirbimu paprastai rūpinasi rinkodaros tikslais.

Bendrus reikalavimus ir tikslus plastikų pramonei šį rudenį apibrėžė ir iškėlė trys didžiausios Europos plastikų asociacijos, vykdančios tvarios ekonomikos strategiją. Būtent nuo plastikų pramonės sektoriaus priklauso daug su tarša, antrinėmis žaliavomis, perdirbimu ir rūšiavimu susijusių klausimų. Jie arba pagilins globalias ekologines problemas, arba padės jas spręsti.

Europos Komisija ir plastikų pramonės atstovai iki 2025 m. tikisi pasiekti, kad gaminant plastiko pakuotes, jų sudėtyje būtų naudojama ne mažiau nei 55% perdirbto plastiko. Nemažai dėmesio skiriama ir atliekų rūšiavimui, jų surinkimui iš sąvartynų ir prevencijai, kad plastiko atliekos ten nebepatektų. Taip pat numatoma sukurti kokybės standartą, pagal kurį visoje ES plastiko atliekos būtų vienodai apdorojamos, išrūšiuojamos, perdirbtas plastikas patikrinamas, o perdirbimo būdai vienodai sertifikuojami. Galiausiai, EK skatins plastiko produkcijos gamintojų potencialą inovacijomisvisoje plastikų pramonės vertės kūrimo grandinėje, visuose jos technologiniuose procesuose.

Lietuvai įvykdyti plastiko atliekų perdirbimo tikslus ir įsipareigojimus ES bus sudėtinga. Kol kas trūksta nuoseklaus plastikų perdirbimo grandinės koordinavimo nuo kokybiško rūšiavimo iki perdirbimo. Taip pat reikia didesnio pačių prekybininkų įsipareigojimo prekiauti gaminiais, kuriuose panaudotas perdirbtas plastikas.

Perdirbto plastiko trūksta

Skirtingos šalys Europos Komisijos tikslą iki 2025 m. visus plastiko gaminius gaminti panaudojant dalį perdirbto plastiko priima skirtingai. Pavyzdžiui, Europos automobilių pramonė jau yra išsikėlusi tikslus panaudoti perdirbtą plastiką automobilių detalėms, tokiu būdu palengvinant ir patį automobilį, ir mažinant jo kuro sąnaudas. Statybų pramonėje taip pat akcentuojamas antrinių plastikų panaudojimas. Tačiau tam įgyvendinti būtina sąlyga – kokybiškas rūšiavimas ir antrinių žaliavų naudojimas naujuose gaminiuose.

Problema aktuali ir pasaulyje, ir Lietuvoje, nes kol kas perdirbėjams trūksta tinkamai išrūšiuotų atliekų, gamintojams – geros kokybės perdirbtos žaliavos už priimtiną kainą (gerai kainai gauti reikalinga masto ekonomija), o prekybininkai kol kas neteikia prioriteto gaminiams, kurių sudėtyje yra panaudotas perdirbtas plastikas.

Europos plastikų gamintojų forumuose keliamas dar vienas klausimas – kaip panaudoti techninius plastikus ir kompozitus. Mat pagrindiniai perdirbėjai toliausiai yra pažengę pakuočių PET, PE, PP perdirbimo srityje. Tačiau PS, PC, ABS plastikas, naudojamas elektros gaminiuose, statybos pramonėje ir kitur, vis dar tvarkomas chaotiškai. Nėra nei perdirbėjų, išmanančių, kaip kokybiškai šią žaliavą perdirbti, nei aiškių iniciatyvų, kaip ją pritaikyti.

Skirtingi sprendimai

Lietuvoje vienos ar kitos pažangios iniciatyvos perdirbto plastiko taikymui pakuotės gamybos sferoje kol kas dažniausiai kyla tik iš rinkodaros paskatų ir reklaminių tikslų. Tik nedaugelis plastiko pramonės gamintojų klientų – socialiai atsakingos įmonės, kurios skatina antrinių žaliavų panaudojimą. Dažnu atveju toks perdirbtos žaliavos taikymas yra brangiau, bet tokiu būdu vykdomas įsipareigojimas tvariai plėtrai (sustainability commitment). Nors ši tema aktuali jau nuo seno, Lietuvoje bendrų susitarimų tvarios ekonomikos kryptimi vis dar trūksta.

Yra pavojus, kad nevaldydami visos plastikų gamybos ir perdirbimo grandinės, nueisime Prancūzijos keliu, kuri tiesiog uždraudė plastikines lėkštutes, puodelius ir pasidavė popieriaus pramonės lobizmui. Pagal naująsias taisykles iki 2025 m. visi indai Prancūzijoje turės būti pagaminti iš 50% biologinės kilmės suyrančios medžiagos. Tačiau 1 tonos popieriaus perdirbimas reikalauja daugiau energijos ir sukelia didesnę vandens taršą lyginant su plastiku, kuris perdirbimui pasiduoda lengviau.

Inžinerinės pramonės plastiko sektoriaus gamintojams naudos galėtų duoti požiūris į problemą kitu kampu. Europos parduotuvės pilnos gaminių iš Azijos. Dažnai jie gaminami iš nekontroliuojamų plastikų žaliavos, kuriuose randama netgi kancerogeninių priedų. Užtektų atsitiktiniu būdu ištirti parduodamą produkciją ir kontroliuoti, ar joje nėra ES draudžiamų junginių, pavyzdžiui, hidroflorkadbonų, bifenolių, acetaldehidų. Toks produkcijos tyrimas sukurtų teisingas konkurencines sąlygas mūsų gamintojams, naudojantiems tik ES reikalavimus atitinkančias žaliavas.

LINPRA šiuos ir panašius klausimus kelia Europos plastikų asociacijoje (EuPC). Lietuvos plastikų industrijai tai yra itin svarbu. Turėdami Europos plastikų pramonės mandatą, ne tik turime teisę dalyvauti Europos plastikų pramonės gyvenime, bet ir esame įpareigoti aktyviau dalyvauti ES teisėkūros veikloje ir įnešti savo indėlį į plastikų pramonės verslo aplinkos kūrimą. Lietuva EuPC struktūroje turi ir visų Baltijos šalių atstovės statusą.

Apie Europos ir Lietuvos plastikų pramonę

Europos plastikų pramonę sudaro daugiau nei 62.000 įmonių, ji turi daugiau nei 1,4 mln. darbuotojų ir kasmet generuoja apie 26 milijardų eurų apyvartą. Šiame kontekste Lietuvos plastiko pramonę sudaro 370 gamybos įmonių (tai yra 23% visos inžinerinės pramonės įmonių Lietuvoje), virš 8.000 darbuotojų. Lietuvos įmonių apyvarta 2015 m. perkopė 800 mln. Eur, o eksporto mastas siekė daugiau nei 30%.

Apie Europos plastikų pramonęvienijančias organizacijas

EuPC (European Plastic Converters)

Tai svarbiausia ES plastiko pramonės asociacija, veikianti Briuselyje, atstovaujanti didžiausiems Europos plastiko produkcijos gamintojams, kurie panaudoja gryną plastiko žaliavą ir iš jos gamina naujus produktus. EuPC vienija 51 plastiko gamintojų sektoriaus asociaciją Europoje. EuPC misija – kurti palankią prekybos aplinką visiems plastikų pramonės atstovams Europoje.

PE (PlasticsEurope)

Viena iš svarbiausių Europos prekybos asociacijų, turinti centrus Briuselyje, Frankfurte, Londone, Madride, Milane ir Paryžiuje. Asociacija vienija europines ir nacionalines plastiko pramonės asociacijas, jai priklauso daugiau nei 100 kompanijų narių, kurios gamina 90% visos polimerų žaliavos produkcijos 28 ES valstybėse, taip pat Norvegijoje, Šveicarijoje ir Turkijoje.

PRE (Plastics REcyclers)

Atstovauja plastikų perdirbėjams Europoje. Skatina plastikų mechaninį perdirbimą ir sąlygas, kurios leistų vykdyti pelningą ir tvarią veiklą, teikia savo nariams tam tikrą paslaugų platformą. Asociaciją sudaro 80 proc. visųEuropos plastiko perdirbėjų, kurie apdoroja daugiau nei 3 mln. tonų surinkto plastiko per metus.

Komentaro autorius – Rimantas Damanskis, LINPRA Plastiko ir gumos pramonės komiteto pirmininkas

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
50 mln. Eur – didesnės pridėtinės vertės produktams kurti

Lietuvos verslo paramos agentūra skelbia priemonės „Intelektas LT-2“ kvietimą teikti paraiškas projektams...

Pramonė
17:03
Verslas giria studijų ir profesinio mokymo priėmimo prioritetus

Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) paskelbė skaičius, į kokias specialybes ir kiek pirmakursių šiemet...

Verslo aplinka
2018.04.20
V. Sinkevičius apie inovacijų reformą: mokslininkams apsimokės padėti verslui 10

Inovacijų reformą vykdanti Ūkio ministerija perima iš Švietimo ir mokslo ministerijos eksperimentinės plėtros...

Pramonė
2018.04.20
VMG vokiečiams užsakė moderniausią Europoje gamyklą 3

Vokietijos „Siempelkamp“ Vakarų medienos grupei pagamins pačią moderniausią medienos plokščių gamybos įrangą...

Pramonė
2018.04.20
Ministerija: dėl „Metrail“ nesusitaria patys gamintojai, galutinio sutarties projekto nėra

Gamintojų viltis šiandien sulaukti Aplinkos ministerijos patvirtinimo, kad taikos sutartis dėl „Metrail“ bus...

„Panevėžio kelių“ akcininkų nesutarimai gilėja: traukiami 20 m. senumo įvykiai Premium

Žinomų Panevėžio verslininkų ginčas dėl nekilnojamojo turto UAB „Pokštas“ nesibaigia – neva dėl...

Pramonė
2018.04.20
Ministerijos verdikto dėl „Metrail“ laukia šiandien Premium

Gamintojai ir importuotojai Aplinkos ministerijai vakar pateikė naują taikos sutarties ginče dėl „Metrail“...

„Snaigė“ pernai patyrė 12,6 mln. Eur nuostolių 11

Rusijos grupės „Polair“ valdoma vienintelė Baltijos šalyse šaldytuvų gamintoja „Snaigė“ pernai patyrė 12,616...

Pramonė
2018.04.19
Ekspertas S. Obara: kodėl „Lean“ veikia „Toyotoje“, o kitiems nepavyksta Premium 4

Jei didelės ir sėkmingos kompanijos vadovui atrodo, kad nebėra reikalo skrupulingai taupyti, vadinasi, „Lean“...

Pramonė
2018.04.19
„Fiskars“, „Karcher“ ar „Husqvarna“– iš lietuviškų detalių Premium 5

Plastiko bendrovės didina pardavimą tarptautinėms kompanijoms „Fiskars“, „Alfred Karcher“, „Husqvarna“, ABB...

Pramonė
2018.04.19
„Focus Fabrication Group“: 250 darbuotojų, trys plėtros etapai

Metalo apdirbimo UAB „Focus Fabrication Group“ neapsiribos 40 darbuotojų ir pirmuoju plėtros etapu –...

Pramonė
2018.04.19
Derybos dėl „Metrail“: ministerija laukia taikos sutarties projekto Premium

Terminas 2.000 įmonių sumokėti taršos mokestį valstybei visai čia pat, tačiau taikos sutartis, kuri leistų...

Metai elektros biržoje prasidėjo kainų augimu 2

Pirmąjį metų ketvirtį Lietuvoje užfiksuotas 22% siekęs elektros energijos kainos šuolis buvo mažesnis nei...

Energetika
2018.04.18
Nesėkmės visąlaik kainuoja: Andrius Janukonis apie avantiūrą JAV, bankrotą Ispanijoje ir kanapes Premium 12

Prieš trejus metus Andrius Janukonis, „Icor“ grupės vadovas ir vienas iš trijų akcininkų, pasakojo apie bene...

Statyba ir NT
2018.04.18
Klaipėdos LEZ kuriasi Vokietijos elektros laidų rinkinių gamintoja 5

Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos (LEZ) universaliame gamybos pastate „FlexStart“ nuo liepos įsikurs...

Pramonė
2018.04.17
Sklypų Marijampolės LEZ laukia dar du investuotojai Premium 2

Marijampolės LEZ, išnuomojusi 84% teritorijos Danijos langų ir durų gamybos milžinei „Dovista A/S“, skubiai...

Pramonė
2018.04.17
Vokietijos įmonėms darbo užmokesčio augimas Lietuvoje rankų nesuriša Premium 5

Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmų (AHK) kasmetinė investuotojų apklausa parodė, kad vokiečių...

Verslo aplinka
2018.04.17
„CEBIT 2018“: kokius skaitmeninius sprendimus pasitelkiam šiandien ir kokius – rytoj? Rėmėjo turinys

Birželio 11–15 d. Hanoveryje vyksiantis kasmetinis skaitmeninių technologijų entuziastus iš viso pasaulio...

Technologijos
2018.04.16
Pradėjo fabriko statybas Kėdainių LEZ 1

UAB „Natūralus pluoštas“ pradėjo kanapių stiebelių perdirbimo fabriko statybos darbus Kėdainių laisvojoje...

Statyba ir NT
2018.04.16
Kaliningradas prašosi tapti paralelinio importo eksperimento aikštele

Kaliningrado srities gubernatorius Antonas Alichanovas siūlo Rusijos Vyriausybei eksperimentą: sritis galėtų...

Pramonė
2018.04.16

Verslo žinių pasiūlymai

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau