Plastiko perdirbimo reikalavimams ruoštis reikia jau dabar

Publikuota: 2016-11-29
Rimantas Damanskis, LINPRA Plastiko ir gumos pramonės komiteto pirmininkas. Asm. nuotr.
Rimantas Damanskis, LINPRA Plastiko ir gumos pramonės komiteto pirmininkas. Asm. nuotr.
LINPRA Plastiko ir gumos pramonės komiteto pirmininkas

Europos Komisija (EK) kelia tikslą iki 2025 m. mažinti su plastikų pramone susijusią taršą ir didinti plastiko atliekų perdirbimą ir antrinį panaudojimą ES šalyse narėse, įskaitant Lietuvą. EK reikalavimai taikomi visiems plastikų pramonės etapams: nuo žaliavos perdirbimo į gaminį iki atliekų rūšiavimo ir perdirbimo į antrines žaliavas. Specialistai Lietuvoje atkreipia dėmesį, kad susirūpinti EK keliamais reikalavimais reiktų jau dabar. Mat šaliai įvykdyti plastiko atliekų perdirbimo tikslus ir įsipareigojimus ES gali būti sudėtinga, juolab kad įmonės atliekų perdirbimu paprastai rūpinasi rinkodaros tikslais.

Bendrus reikalavimus ir tikslus plastikų pramonei šį rudenį apibrėžė ir iškėlė trys didžiausios Europos plastikų asociacijos, vykdančios tvarios ekonomikos strategiją. Būtent nuo plastikų pramonės sektoriaus priklauso daug su tarša, antrinėmis žaliavomis, perdirbimu ir rūšiavimu susijusių klausimų. Jie arba pagilins globalias ekologines problemas, arba padės jas spręsti.

Europos Komisija ir plastikų pramonės atstovai iki 2025 m. tikisi pasiekti, kad gaminant plastiko pakuotes, jų sudėtyje būtų naudojama ne mažiau nei 55% perdirbto plastiko. Nemažai dėmesio skiriama ir atliekų rūšiavimui, jų surinkimui iš sąvartynų ir prevencijai, kad plastiko atliekos ten nebepatektų. Taip pat numatoma sukurti kokybės standartą, pagal kurį visoje ES plastiko atliekos būtų vienodai apdorojamos, išrūšiuojamos, perdirbtas plastikas patikrinamas, o perdirbimo būdai vienodai sertifikuojami. Galiausiai, EK skatins plastiko produkcijos gamintojų potencialą inovacijomisvisoje plastikų pramonės vertės kūrimo grandinėje, visuose jos technologiniuose procesuose.

Lietuvai įvykdyti plastiko atliekų perdirbimo tikslus ir įsipareigojimus ES bus sudėtinga. Kol kas trūksta nuoseklaus plastikų perdirbimo grandinės koordinavimo nuo kokybiško rūšiavimo iki perdirbimo. Taip pat reikia didesnio pačių prekybininkų įsipareigojimo prekiauti gaminiais, kuriuose panaudotas perdirbtas plastikas.

Perdirbto plastiko trūksta

Skirtingos šalys Europos Komisijos tikslą iki 2025 m. visus plastiko gaminius gaminti panaudojant dalį perdirbto plastiko priima skirtingai. Pavyzdžiui, Europos automobilių pramonė jau yra išsikėlusi tikslus panaudoti perdirbtą plastiką automobilių detalėms, tokiu būdu palengvinant ir patį automobilį, ir mažinant jo kuro sąnaudas. Statybų pramonėje taip pat akcentuojamas antrinių plastikų panaudojimas. Tačiau tam įgyvendinti būtina sąlyga – kokybiškas rūšiavimas ir antrinių žaliavų naudojimas naujuose gaminiuose.

Problema aktuali ir pasaulyje, ir Lietuvoje, nes kol kas perdirbėjams trūksta tinkamai išrūšiuotų atliekų, gamintojams – geros kokybės perdirbtos žaliavos už priimtiną kainą (gerai kainai gauti reikalinga masto ekonomija), o prekybininkai kol kas neteikia prioriteto gaminiams, kurių sudėtyje yra panaudotas perdirbtas plastikas.

Europos plastikų gamintojų forumuose keliamas dar vienas klausimas – kaip panaudoti techninius plastikus ir kompozitus. Mat pagrindiniai perdirbėjai toliausiai yra pažengę pakuočių PET, PE, PP perdirbimo srityje. Tačiau PS, PC, ABS plastikas, naudojamas elektros gaminiuose, statybos pramonėje ir kitur, vis dar tvarkomas chaotiškai. Nėra nei perdirbėjų, išmanančių, kaip kokybiškai šią žaliavą perdirbti, nei aiškių iniciatyvų, kaip ją pritaikyti.

Skirtingi sprendimai

Lietuvoje vienos ar kitos pažangios iniciatyvos perdirbto plastiko taikymui pakuotės gamybos sferoje kol kas dažniausiai kyla tik iš rinkodaros paskatų ir reklaminių tikslų. Tik nedaugelis plastiko pramonės gamintojų klientų – socialiai atsakingos įmonės, kurios skatina antrinių žaliavų panaudojimą. Dažnu atveju toks perdirbtos žaliavos taikymas yra brangiau, bet tokiu būdu vykdomas įsipareigojimas tvariai plėtrai (sustainability commitment). Nors ši tema aktuali jau nuo seno, Lietuvoje bendrų susitarimų tvarios ekonomikos kryptimi vis dar trūksta.

Yra pavojus, kad nevaldydami visos plastikų gamybos ir perdirbimo grandinės, nueisime Prancūzijos keliu, kuri tiesiog uždraudė plastikines lėkštutes, puodelius ir pasidavė popieriaus pramonės lobizmui. Pagal naująsias taisykles iki 2025 m. visi indai Prancūzijoje turės būti pagaminti iš 50% biologinės kilmės suyrančios medžiagos. Tačiau 1 tonos popieriaus perdirbimas reikalauja daugiau energijos ir sukelia didesnę vandens taršą lyginant su plastiku, kuris perdirbimui pasiduoda lengviau.

Inžinerinės pramonės plastiko sektoriaus gamintojams naudos galėtų duoti požiūris į problemą kitu kampu. Europos parduotuvės pilnos gaminių iš Azijos. Dažnai jie gaminami iš nekontroliuojamų plastikų žaliavos, kuriuose randama netgi kancerogeninių priedų. Užtektų atsitiktiniu būdu ištirti parduodamą produkciją ir kontroliuoti, ar joje nėra ES draudžiamų junginių, pavyzdžiui, hidroflorkadbonų, bifenolių, acetaldehidų. Toks produkcijos tyrimas sukurtų teisingas konkurencines sąlygas mūsų gamintojams, naudojantiems tik ES reikalavimus atitinkančias žaliavas.

LINPRA šiuos ir panašius klausimus kelia Europos plastikų asociacijoje (EuPC). Lietuvos plastikų industrijai tai yra itin svarbu. Turėdami Europos plastikų pramonės mandatą, ne tik turime teisę dalyvauti Europos plastikų pramonės gyvenime, bet ir esame įpareigoti aktyviau dalyvauti ES teisėkūros veikloje ir įnešti savo indėlį į plastikų pramonės verslo aplinkos kūrimą. Lietuva EuPC struktūroje turi ir visų Baltijos šalių atstovės statusą.

Apie Europos ir Lietuvos plastikų pramonę

Europos plastikų pramonę sudaro daugiau nei 62.000 įmonių, ji turi daugiau nei 1,4 mln. darbuotojų ir kasmet generuoja apie 26 milijardų eurų apyvartą. Šiame kontekste Lietuvos plastiko pramonę sudaro 370 gamybos įmonių (tai yra 23% visos inžinerinės pramonės įmonių Lietuvoje), virš 8.000 darbuotojų. Lietuvos įmonių apyvarta 2015 m. perkopė 800 mln. Eur, o eksporto mastas siekė daugiau nei 30%.

Apie Europos plastikų pramonęvienijančias organizacijas

EuPC (European Plastic Converters)

Tai svarbiausia ES plastiko pramonės asociacija, veikianti Briuselyje, atstovaujanti didžiausiems Europos plastiko produkcijos gamintojams, kurie panaudoja gryną plastiko žaliavą ir iš jos gamina naujus produktus. EuPC vienija 51 plastiko gamintojų sektoriaus asociaciją Europoje. EuPC misija – kurti palankią prekybos aplinką visiems plastikų pramonės atstovams Europoje.

PE (PlasticsEurope)

Viena iš svarbiausių Europos prekybos asociacijų, turinti centrus Briuselyje, Frankfurte, Londone, Madride, Milane ir Paryžiuje. Asociacija vienija europines ir nacionalines plastiko pramonės asociacijas, jai priklauso daugiau nei 100 kompanijų narių, kurios gamina 90% visos polimerų žaliavos produkcijos 28 ES valstybėse, taip pat Norvegijoje, Šveicarijoje ir Turkijoje.

PRE (Plastics REcyclers)

Atstovauja plastikų perdirbėjams Europoje. Skatina plastikų mechaninį perdirbimą ir sąlygas, kurios leistų vykdyti pelningą ir tvarią veiklą, teikia savo nariams tam tikrą paslaugų platformą. Asociaciją sudaro 80 proc. visųEuropos plastiko perdirbėjų, kurie apdoroja daugiau nei 3 mln. tonų surinkto plastiko per metus.

Komentaro autorius – Rimantas Damanskis, LINPRA Plastiko ir gumos pramonės komiteto pirmininkas

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.
Žinote, ką norite žinoti?
Užsisakykite personalizuotą naujienlaiškį.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

„Amber Grid“ išmokės 5,2 mln. Eur, o  „Litgrid“ – 2,6 mln. Eur dividendų  4

Dėl šių siūlymų „Amber Grid“ ir „Litgrid“ akcininkai nusprendė antradienį, pranešta per „Nasdaq“ Vilniaus...

Pramonė
2019.04.23
Naujo medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko tikslai – geresnis įvaizdis, daugiau finansavimo Premium

Jonas Talmantas, naujasis Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (LMŽD) pirmininkas, teigia sieksiantis...

Pramonė
2019.04.23
Baltarusija stabdo degalų eksportą, Lietuva kol kas rami  8

Baltarusijos naftos produktų eksporto monopolininkei sustabdžius šviesiųjų naftos produktų eksportą į...

Pramonė
2019.04.23
Pirmasis ketvirtis: pramonės produkcijos parduota už 5,7 mlrd. Eur

Per 2019 m. sausio–kovo mėnesius visa pramonės produkcija sudarė 5,7 mlrd. Eur to meto kainomis ir, palyginti...

Pramonė
2019.04.23
Žemės ūkio technikos rinka: pirma išsinuomoja, tada svarsto apie pirkimą

Nors šį sezoną Lietuvoje žieminiais javais užsėtas rekordinis, 1 mln. hektarų plotas ir didžioji dalis...

Pramonė
2019.04.23
Vyriausybė siūlys nuo kitų metų panaikinti 5% mokestį miškų savininkams 1

Vyriausybė siūlys nuo kitų metų Seimui atsisakyti nuo 2015 m. privačių miškų savininkams taikomo 5% mokesčio...

Finansai
2019.04.23
„Švyturys-Utenos alus“ įsivėlė į teisinius ginčus su statybininkais Premium 1

Po dvejų nuostolingų metų UAB „Švyturys-Utenos alus“ 2018 m. baigė pelningai. Tai paaiškėjo bendrovės...

Pramonė
2019.04.23
Svarstoma, ar diegti išmanius elektros, dujų, šilumos, vandens skaitiklius 18

Netrukus turėtų paaiškėti, ar visame šalies komunaliniame sektoriuje galėtų būti diegiama išmanioji apskaita,...

Pramonė
2019.04.23
Trys kaimynės negali (ne)būti konkurentės Premium 3

Lietuva su Latvija niekaip nenubrėžia jūros sienos, latviai flirtuoja su baltarusiais, kad šie savo prekių...

Verslo aplinka
2019.04.23
„Scapa Baltic“ Gardino LEZ planuoja gamyklą Premium

Švediško kapitalo minkštų baldų UAB „Scapa Baltic“ Gardino laisvojoje ekonominėje zonoje (Baltarusija)...

Pramonė
2019.04.23
Nusivylę augalais, kurie neprigyja, pirkėjai kokybės ieško medelynuose

Nors prekybos centruose ar turguose galima rasti augalų, kokių tik širdis geidžia, tačiau ne vienas pirkėjas...

Gazelė
2019.04.22
„Smurfit Kappa“: su naujais partneriais ir naujomis idėjomis Premium

„Smurfit Kappa Group“ ir „Plastic Soup Foundation“ praneša sujungusios jėgas, kad atkreiptų visuomenės dėmesį...

Pramonė
2019.04.22
Latviai pradėjo gaminti marinuotų agurkų skonio degtinę 2

Prekės ženklo „Moskovskaya“ liniją papildė 4 nauji degtinės gėrimai, kuriems kurti panaudoti senoviniai...

Gazelė
2019.04.22
„Agrokoncernui“ priteisė avansą už žlugusį vilos Birštone sandorį

Jonavos krovinio transporto prekybos bendrovė „Harimanas“ turi grąžinti 200 tūkst. eurų avansą „valstiečių“...

Statyba ir NT
2019.04.21
Baltarusijos prekių birža: skiedrų Baltijos šalims parduota 87% daugiau

Baltarusija per pirmąjį šių metų ketvirtį pardavė pjautinės medienos už 84 mln. USD – tai 44% daugiau negu...

Pramonė
2019.04.21
Rusija uždraudė naftos ir jos produktų eksportą į Ukrainą 15

Rusija uždraudė į Ukrainą eksportuoti rusišką naftą ir jos produktus, o angliES eksportas galimas tik gavus...

Pramonė
2019.04.19
„Auga Group“ – valdymo pokyčiai, prisijungia ir D. Misiūnas 17

Ekologinės ūkininkystės „Auga Group“ akcininkų susirinkimui siūlo tvirtinti pokyčius valdyboje, atsisakyti...

Rinkos
2019.04.19
„NT Valdos“ aukcione už 4,25 mln. Eur pardavė kompleksą sostinėje 3

„Lietuvos energijos“ grupei priklausanti įmonė „NT Valdos“ už 4,25 mln. eurų (su PVM) pardavė vieną...

Statyba ir NT
2019.04.19
Konkurencijos taryba: „Gazprom“ turto išieškojimas yra sudėtingas 4

Rusijos dujų koncernui „Gazprom“ jau beveik 5 metus nesumokant Lietuvai 42 mln. Eur baudos, šaliai kol kas...

Pramonė
2019.04.19
Plėtra būtina, bet investicijų naujuose sklypuose bendrovės planuoti neskuba Premium

Gamybinių pajėgumų trūkumas šiandien vienas didžiausių stabdžių Lietuvos pramonės augimui ir plėtra čia...

Pramonė
2019.04.19

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau