Plastiko perdirbimo reikalavimams ruoštis reikia jau dabar

Bendrus reikalavimus ir tikslus plastikų pramonei šį rudenį apibrėžė ir iškėlė trys didžiausios Europos plastikų asociacijos, vykdančios tvarios ekonomikos strategiją. Būtent nuo plastikų pramonės sektoriaus priklauso daug su tarša, antrinėmis žaliavomis, perdirbimu ir rūšiavimu susijusių klausimų. Jie arba pagilins globalias ekologines problemas, arba padės jas spręsti.

Europos Komisija ir plastikų pramonės atstovai iki 2025 m. tikisi pasiekti, kad gaminant plastiko pakuotes, jų sudėtyje būtų naudojama ne mažiau nei 55% perdirbto plastiko. Nemažai dėmesio skiriama ir atliekų rūšiavimui, jų surinkimui iš sąvartynų ir prevencijai, kad plastiko atliekos ten nebepatektų. Taip pat numatoma sukurti kokybės standartą, pagal kurį visoje ES plastiko atliekos būtų vienodai apdorojamos, išrūšiuojamos, perdirbtas plastikas patikrinamas, o perdirbimo būdai vienodai sertifikuojami. Galiausiai, EK skatins plastiko produkcijos gamintojų potencialą inovacijomisvisoje plastikų pramonės vertės kūrimo grandinėje, visuose jos technologiniuose procesuose.

Lietuvai įvykdyti plastiko atliekų perdirbimo tikslus ir įsipareigojimus ES bus sudėtinga. Kol kas trūksta nuoseklaus plastikų perdirbimo grandinės koordinavimo nuo kokybiško rūšiavimo iki perdirbimo. Taip pat reikia didesnio pačių prekybininkų įsipareigojimo prekiauti gaminiais, kuriuose panaudotas perdirbtas plastikas.

Perdirbto plastiko trūksta

Skirtingos šalys Europos Komisijos tikslą iki 2025 m. visus plastiko gaminius gaminti panaudojant dalį perdirbto plastiko priima skirtingai. Pavyzdžiui, Europos automobilių pramonė jau yra išsikėlusi tikslus panaudoti perdirbtą plastiką automobilių detalėms, tokiu būdu palengvinant ir patį automobilį, ir mažinant jo kuro sąnaudas. Statybų pramonėje taip pat akcentuojamas antrinių plastikų panaudojimas. Tačiau tam įgyvendinti būtina sąlyga – kokybiškas rūšiavimas ir antrinių žaliavų naudojimas naujuose gaminiuose.

Problema aktuali ir pasaulyje, ir Lietuvoje, nes kol kas perdirbėjams trūksta tinkamai išrūšiuotų atliekų, gamintojams – geros kokybės perdirbtos žaliavos už priimtiną kainą (gerai kainai gauti reikalinga masto ekonomija), o prekybininkai kol kas neteikia prioriteto gaminiams, kurių sudėtyje yra panaudotas perdirbtas plastikas.

Europos plastikų gamintojų forumuose keliamas dar vienas klausimas – kaip panaudoti techninius plastikus ir kompozitus. Mat pagrindiniai perdirbėjai toliausiai yra pažengę pakuočių PET, PE, PP perdirbimo srityje. Tačiau PS, PC, ABS plastikas, naudojamas elektros gaminiuose, statybos pramonėje ir kitur, vis dar tvarkomas chaotiškai. Nėra nei perdirbėjų, išmanančių, kaip kokybiškai šią žaliavą perdirbti, nei aiškių iniciatyvų, kaip ją pritaikyti.

Skirtingi sprendimai

Lietuvoje vienos ar kitos pažangios iniciatyvos perdirbto plastiko taikymui pakuotės gamybos sferoje kol kas dažniausiai kyla tik iš rinkodaros paskatų ir reklaminių tikslų. Tik nedaugelis plastiko pramonės gamintojų klientų – socialiai atsakingos įmonės, kurios skatina antrinių žaliavų panaudojimą. Dažnu atveju toks perdirbtos žaliavos taikymas yra brangiau, bet tokiu būdu vykdomas įsipareigojimas tvariai plėtrai (sustainability commitment). Nors ši tema aktuali jau nuo seno, Lietuvoje bendrų susitarimų tvarios ekonomikos kryptimi vis dar trūksta.

Yra pavojus, kad nevaldydami visos plastikų gamybos ir perdirbimo grandinės, nueisime Prancūzijos keliu, kuri tiesiog uždraudė plastikines lėkštutes, puodelius ir pasidavė popieriaus pramonės lobizmui. Pagal naująsias taisykles iki 2025 m. visi indai Prancūzijoje turės būti pagaminti iš 50% biologinės kilmės suyrančios medžiagos. Tačiau 1 tonos popieriaus perdirbimas reikalauja daugiau energijos ir sukelia didesnę vandens taršą lyginant su plastiku, kuris perdirbimui pasiduoda lengviau.

Inžinerinės pramonės plastiko sektoriaus gamintojams naudos galėtų duoti požiūris į problemą kitu kampu. Europos parduotuvės pilnos gaminių iš Azijos. Dažnai jie gaminami iš nekontroliuojamų plastikų žaliavos, kuriuose randama netgi kancerogeninių priedų. Užtektų atsitiktiniu būdu ištirti parduodamą produkciją ir kontroliuoti, ar joje nėra ES draudžiamų junginių, pavyzdžiui, hidroflorkadbonų, bifenolių, acetaldehidų. Toks produkcijos tyrimas sukurtų teisingas konkurencines sąlygas mūsų gamintojams, naudojantiems tik ES reikalavimus atitinkančias žaliavas.

LINPRA šiuos ir panašius klausimus kelia Europos plastikų asociacijoje (EuPC). Lietuvos plastikų industrijai tai yra itin svarbu. Turėdami Europos plastikų pramonės mandatą, ne tik turime teisę dalyvauti Europos plastikų pramonės gyvenime, bet ir esame įpareigoti aktyviau dalyvauti ES teisėkūros veikloje ir įnešti savo indėlį į plastikų pramonės verslo aplinkos kūrimą. Lietuva EuPC struktūroje turi ir visų Baltijos šalių atstovės statusą.

Apie Europos ir Lietuvos plastikų pramonę

Europos plastikų pramonę sudaro daugiau nei 62.000 įmonių, ji turi daugiau nei 1,4 mln. darbuotojų ir kasmet generuoja apie 26 milijardų eurų apyvartą. Šiame kontekste Lietuvos plastiko pramonę sudaro 370 gamybos įmonių (tai yra 23% visos inžinerinės pramonės įmonių Lietuvoje), virš 8.000 darbuotojų. Lietuvos įmonių apyvarta 2015 m. perkopė 800 mln. Eur, o eksporto mastas siekė daugiau nei 30%.

Apie Europos plastikų pramonęvienijančias organizacijas

EuPC (European Plastic Converters)

Tai svarbiausia ES plastiko pramonės asociacija, veikianti Briuselyje, atstovaujanti didžiausiems Europos plastiko produkcijos gamintojams, kurie panaudoja gryną plastiko žaliavą ir iš jos gamina naujus produktus. EuPC vienija 51 plastiko gamintojų sektoriaus asociaciją Europoje. EuPC misija – kurti palankią prekybos aplinką visiems plastikų pramonės atstovams Europoje.

PE (PlasticsEurope)

Viena iš svarbiausių Europos prekybos asociacijų, turinti centrus Briuselyje, Frankfurte, Londone, Madride, Milane ir Paryžiuje. Asociacija vienija europines ir nacionalines plastiko pramonės asociacijas, jai priklauso daugiau nei 100 kompanijų narių, kurios gamina 90% visos polimerų žaliavos produkcijos 28 ES valstybėse, taip pat Norvegijoje, Šveicarijoje ir Turkijoje.

PRE (Plastics REcyclers)

Atstovauja plastikų perdirbėjams Europoje. Skatina plastikų mechaninį perdirbimą ir sąlygas, kurios leistų vykdyti pelningą ir tvarią veiklą, teikia savo nariams tam tikrą paslaugų platformą. Asociaciją sudaro 80 proc. visųEuropos plastiko perdirbėjų, kurie apdoroja daugiau nei 3 mln. tonų surinkto plastiko per metus.

Komentaro autorius – Rimantas Damanskis, LINPRA Plastiko ir gumos pramonės komiteto pirmininkas