Plastiko perdirbimo reikalavimams ruoštis reikia jau dabar

Publikuota: 2016-11-29
Rimantas Damanskis, LINPRA Plastiko ir gumos pramonės komiteto pirmininkas. Asm. nuotr.
Rimantas Damanskis, LINPRA Plastiko ir gumos pramonės komiteto pirmininkas. Asm. nuotr.
LINPRA Plastiko ir gumos pramonės komiteto pirmininkas

Europos Komisija (EK) kelia tikslą iki 2025 m. mažinti su plastikų pramone susijusią taršą ir didinti plastiko atliekų perdirbimą ir antrinį panaudojimą ES šalyse narėse, įskaitant Lietuvą. EK reikalavimai taikomi visiems plastikų pramonės etapams: nuo žaliavos perdirbimo į gaminį iki atliekų rūšiavimo ir perdirbimo į antrines žaliavas. Specialistai Lietuvoje atkreipia dėmesį, kad susirūpinti EK keliamais reikalavimais reiktų jau dabar. Mat šaliai įvykdyti plastiko atliekų perdirbimo tikslus ir įsipareigojimus ES gali būti sudėtinga, juolab kad įmonės atliekų perdirbimu paprastai rūpinasi rinkodaros tikslais.

Bendrus reikalavimus ir tikslus plastikų pramonei šį rudenį apibrėžė ir iškėlė trys didžiausios Europos plastikų asociacijos, vykdančios tvarios ekonomikos strategiją. Būtent nuo plastikų pramonės sektoriaus priklauso daug su tarša, antrinėmis žaliavomis, perdirbimu ir rūšiavimu susijusių klausimų. Jie arba pagilins globalias ekologines problemas, arba padės jas spręsti.

Europos Komisija ir plastikų pramonės atstovai iki 2025 m. tikisi pasiekti, kad gaminant plastiko pakuotes, jų sudėtyje būtų naudojama ne mažiau nei 55% perdirbto plastiko. Nemažai dėmesio skiriama ir atliekų rūšiavimui, jų surinkimui iš sąvartynų ir prevencijai, kad plastiko atliekos ten nebepatektų. Taip pat numatoma sukurti kokybės standartą, pagal kurį visoje ES plastiko atliekos būtų vienodai apdorojamos, išrūšiuojamos, perdirbtas plastikas patikrinamas, o perdirbimo būdai vienodai sertifikuojami. Galiausiai, EK skatins plastiko produkcijos gamintojų potencialą inovacijomisvisoje plastikų pramonės vertės kūrimo grandinėje, visuose jos technologiniuose procesuose.

Lietuvai įvykdyti plastiko atliekų perdirbimo tikslus ir įsipareigojimus ES bus sudėtinga. Kol kas trūksta nuoseklaus plastikų perdirbimo grandinės koordinavimo nuo kokybiško rūšiavimo iki perdirbimo. Taip pat reikia didesnio pačių prekybininkų įsipareigojimo prekiauti gaminiais, kuriuose panaudotas perdirbtas plastikas.

Perdirbto plastiko trūksta

Skirtingos šalys Europos Komisijos tikslą iki 2025 m. visus plastiko gaminius gaminti panaudojant dalį perdirbto plastiko priima skirtingai. Pavyzdžiui, Europos automobilių pramonė jau yra išsikėlusi tikslus panaudoti perdirbtą plastiką automobilių detalėms, tokiu būdu palengvinant ir patį automobilį, ir mažinant jo kuro sąnaudas. Statybų pramonėje taip pat akcentuojamas antrinių plastikų panaudojimas. Tačiau tam įgyvendinti būtina sąlyga – kokybiškas rūšiavimas ir antrinių žaliavų naudojimas naujuose gaminiuose.

Problema aktuali ir pasaulyje, ir Lietuvoje, nes kol kas perdirbėjams trūksta tinkamai išrūšiuotų atliekų, gamintojams – geros kokybės perdirbtos žaliavos už priimtiną kainą (gerai kainai gauti reikalinga masto ekonomija), o prekybininkai kol kas neteikia prioriteto gaminiams, kurių sudėtyje yra panaudotas perdirbtas plastikas.

Europos plastikų gamintojų forumuose keliamas dar vienas klausimas – kaip panaudoti techninius plastikus ir kompozitus. Mat pagrindiniai perdirbėjai toliausiai yra pažengę pakuočių PET, PE, PP perdirbimo srityje. Tačiau PS, PC, ABS plastikas, naudojamas elektros gaminiuose, statybos pramonėje ir kitur, vis dar tvarkomas chaotiškai. Nėra nei perdirbėjų, išmanančių, kaip kokybiškai šią žaliavą perdirbti, nei aiškių iniciatyvų, kaip ją pritaikyti.

Skirtingi sprendimai

Lietuvoje vienos ar kitos pažangios iniciatyvos perdirbto plastiko taikymui pakuotės gamybos sferoje kol kas dažniausiai kyla tik iš rinkodaros paskatų ir reklaminių tikslų. Tik nedaugelis plastiko pramonės gamintojų klientų – socialiai atsakingos įmonės, kurios skatina antrinių žaliavų panaudojimą. Dažnu atveju toks perdirbtos žaliavos taikymas yra brangiau, bet tokiu būdu vykdomas įsipareigojimas tvariai plėtrai (sustainability commitment). Nors ši tema aktuali jau nuo seno, Lietuvoje bendrų susitarimų tvarios ekonomikos kryptimi vis dar trūksta.

Yra pavojus, kad nevaldydami visos plastikų gamybos ir perdirbimo grandinės, nueisime Prancūzijos keliu, kuri tiesiog uždraudė plastikines lėkštutes, puodelius ir pasidavė popieriaus pramonės lobizmui. Pagal naująsias taisykles iki 2025 m. visi indai Prancūzijoje turės būti pagaminti iš 50% biologinės kilmės suyrančios medžiagos. Tačiau 1 tonos popieriaus perdirbimas reikalauja daugiau energijos ir sukelia didesnę vandens taršą lyginant su plastiku, kuris perdirbimui pasiduoda lengviau.

Inžinerinės pramonės plastiko sektoriaus gamintojams naudos galėtų duoti požiūris į problemą kitu kampu. Europos parduotuvės pilnos gaminių iš Azijos. Dažnai jie gaminami iš nekontroliuojamų plastikų žaliavos, kuriuose randama netgi kancerogeninių priedų. Užtektų atsitiktiniu būdu ištirti parduodamą produkciją ir kontroliuoti, ar joje nėra ES draudžiamų junginių, pavyzdžiui, hidroflorkadbonų, bifenolių, acetaldehidų. Toks produkcijos tyrimas sukurtų teisingas konkurencines sąlygas mūsų gamintojams, naudojantiems tik ES reikalavimus atitinkančias žaliavas.

LINPRA šiuos ir panašius klausimus kelia Europos plastikų asociacijoje (EuPC). Lietuvos plastikų industrijai tai yra itin svarbu. Turėdami Europos plastikų pramonės mandatą, ne tik turime teisę dalyvauti Europos plastikų pramonės gyvenime, bet ir esame įpareigoti aktyviau dalyvauti ES teisėkūros veikloje ir įnešti savo indėlį į plastikų pramonės verslo aplinkos kūrimą. Lietuva EuPC struktūroje turi ir visų Baltijos šalių atstovės statusą.

Apie Europos ir Lietuvos plastikų pramonę

Europos plastikų pramonę sudaro daugiau nei 62.000 įmonių, ji turi daugiau nei 1,4 mln. darbuotojų ir kasmet generuoja apie 26 milijardų eurų apyvartą. Šiame kontekste Lietuvos plastiko pramonę sudaro 370 gamybos įmonių (tai yra 23% visos inžinerinės pramonės įmonių Lietuvoje), virš 8.000 darbuotojų. Lietuvos įmonių apyvarta 2015 m. perkopė 800 mln. Eur, o eksporto mastas siekė daugiau nei 30%.

Apie Europos plastikų pramonęvienijančias organizacijas

EuPC (European Plastic Converters)

Tai svarbiausia ES plastiko pramonės asociacija, veikianti Briuselyje, atstovaujanti didžiausiems Europos plastiko produkcijos gamintojams, kurie panaudoja gryną plastiko žaliavą ir iš jos gamina naujus produktus. EuPC vienija 51 plastiko gamintojų sektoriaus asociaciją Europoje. EuPC misija – kurti palankią prekybos aplinką visiems plastikų pramonės atstovams Europoje.

PE (PlasticsEurope)

Viena iš svarbiausių Europos prekybos asociacijų, turinti centrus Briuselyje, Frankfurte, Londone, Madride, Milane ir Paryžiuje. Asociacija vienija europines ir nacionalines plastiko pramonės asociacijas, jai priklauso daugiau nei 100 kompanijų narių, kurios gamina 90% visos polimerų žaliavos produkcijos 28 ES valstybėse, taip pat Norvegijoje, Šveicarijoje ir Turkijoje.

PRE (Plastics REcyclers)

Atstovauja plastikų perdirbėjams Europoje. Skatina plastikų mechaninį perdirbimą ir sąlygas, kurios leistų vykdyti pelningą ir tvarią veiklą, teikia savo nariams tam tikrą paslaugų platformą. Asociaciją sudaro 80 proc. visųEuropos plastiko perdirbėjų, kurie apdoroja daugiau nei 3 mln. tonų surinkto plastiko per metus.

Komentaro autorius – Rimantas Damanskis, LINPRA Plastiko ir gumos pramonės komiteto pirmininkas

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
„Rokiškio sūris“ ir „East Capital“ toliau neslepia tarpusavio antipatijų

Vienos didžiausių pieno perdirbimo įmonių „Rokiškio sūris“ ir Baltijos šalyse aktyviai investuojančios...

Rinkos
2018.07.13
„Pramonė 4.0“: skaitmeninė transformacija pagal Jonavos tekstilės bendrovę Premium 1

Jonavos audimo UAB „A Grupė“ kuria inovatyvią medžiagą ir skaitmenina gamybą – Virginijus Vizbaras,...

Pramonė
2018.07.13
Teismas: Gariūnai su Ūkio ministerija galės bendrauti „laisva forma“ 4

Ūkio ministerijai nepavyko išsireikalauti iš Gariūnų įmonių nei atsakymų į 19 klausimų, nei po 1.000 Eur...

Pramonė
2018.07.13
Viešųjų pirkimų grimasos: konkursas – tarptautinis, kalba – tik lietuvių Premium 5

Ketvirtadienį Vidaus reikalų ministerijoje (VRM) atplėšti vokai su pasiūlymais, kuriuos pateikė asmens...

Technologijos
2018.07.13
Mažesni medienos kiekiai prekyboje išpūtė kainas ir užminė mįslių Premium

Pirmąjį pusmetį parduota bent dešimtadaliu mažiau valstybinės medienos, o jos stygius kelia kainas. Medienos...

Agroverslas
2018.07.13
Ryšių su klientais valdymas: „Excel“ Lietuvoje – vis dar karalius Premium 4

Lietuvos verslas naudoja daug skirtingų ryšių su klientais valdymo (CRM) sistemų. Stiprių lyderių pagal...

Technologijos
2018.07.12
„Šviesos konversija“ atidarė naują korpusą 1

Lazerių gamybos UAB Mokslinė – gamybinė firma „Šviesos konversija“ atidarė naują gamybai ir moksliniams...

Technologijos
2018.07.12
Darbo užmokestis pramonėje: vienas iš sektorių išsiskiria 14% sumažėjusiomis algomis Premium 3

Pernai apdirbamojoje pramonėje priskaičiuotų algų vidurkis kilo 9%, iki 872,5 Eur, o pirmąjį šių metų...

Pramonė
2018.07.12
Nesikliovė patogiais užsakymais – per 10 metų atlyginimai vėlavo tik kartą Premium

Geriau turėti daug mažų įmonių užsakymų nei kliautis patogiais, bet rizikingais klientais, kurie bet kada...

Pramonė
2018.07.12
VU chemikai kuria medžiagas, apsaugančias nuo klastočių

Vilniaus universiteto Chemijos instituto mokslininkų grupė kuria liuminescencinius saugos pigmentus. Jais bus...

Pramonė
2018.07.11
Sugriežtinta senų suskystintų naftos dujų balionų naudojimo tvarka 1

Trečiadienį įsigaliojo energetikos ministro įsakymas, kuriuo sugriežtinamos senų balionų, pagamintų ne pagal...

Energetika
2018.07.11
Lietuvos aludariai randa naujų kelių pranešti apie save Premium

Pernai Lietuvos aludarių apyvarta dar kilo. Šiemet yra įmonių, kurios dar praneša apie augimą, bet alaus...

Pramonė
2018.07.11
17 mlrd. Eur sukaupto pelno: įmonės sprendžia, ar taupyti, ar rizikuoti Premium 6

Rekordinę sumą –17 mlrd. Eur – nepaskirstytojo pelno sukaupusios įmonės jaučiasi stabiliau nei prieš 2008 m.

Pramonė
2018.07.11
Ūkio ministerija virsta Ekonomikos ir inovacijų ministerija Premium 18

Nuo kitų metų Ūkio ministerija tampa Ekonomikos ir inovacijų ministerija.

Verslo aplinka
2018.07.10
Sumažinusi kaštus „NMF Porolon“ išaugino pelną 3

Neaustinių medžiagų fabriko įmonių grupei priklausanti „NMF Porolon“ iš pagrindinės veiklos pernai uždirbo...

Pramonė
2018.07.10
Apdovanojimas paskatino Kauno elektromobilių įkrovimo stotelių gamintojų ambicijas 1

Esene, Vokietijoje vykusioje „Red Dot“ 2018 m. apdovanojimų ceremonijoje elektromobilių įkrovimo stotelių...

Pramonė
2018.07.10
Pokyčiai mažmeninėje prekyboje „Freor LT“ pajamas augino 47% Premium 1

Viena iš pirmųjų pasaulyje pasiūliusi šaldymo įrangą su propano mišiniu vietoje freono Vilniaus UAB „Freor...

Pramonė
2018.07.10
„Meyer Werft“ įmonė Skaidiškėse dalyvauja statant naujos kartos kruizinius lainerius Premium

Skaidiškių UAB „MS Maritime“ praėjusių metų pabaigoje pradėjo kajučių ruošinių gamybą laineriui „AIDAnova“,...

Pramonė
2018.07.09
Augant paklausai „Retal“ investuoja į plėtrą Klaipėdos LEZ

Tarptautinis pakuočių gamintojas „Retal“ investuoja papildomus 4 mln. Eur į Klaipėdos laisvojoje ekonominėje...

Pramonė
2018.07.09
„Šviesos konversija“ išmokės 5 mln. Eur dividendų

Lazerių ir lazerinių sistemų kūrimo UAB Mokslinė – gamybinė firma „Šviesos konversija“ šiemet savo...

Technologijos
2018.07.09

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau