Plastiko perdirbimo reikalavimams ruoštis reikia jau dabar

Publikuota: 2016-11-29
Rimantas Damanskis, LINPRA Plastiko ir gumos pramonės komiteto pirmininkas. Asm. nuotr.
svg svg
Rimantas Damanskis, LINPRA Plastiko ir gumos pramonės komiteto pirmininkas. Asm. nuotr.
LINPRA Plastiko ir gumos pramonės komiteto pirmininkas

Europos Komisija (EK) kelia tikslą iki 2025 m. mažinti su plastikų pramone susijusią taršą ir didinti plastiko atliekų perdirbimą ir antrinį panaudojimą ES šalyse narėse, įskaitant Lietuvą. EK reikalavimai taikomi visiems plastikų pramonės etapams: nuo žaliavos perdirbimo į gaminį iki atliekų rūšiavimo ir perdirbimo į antrines žaliavas. Specialistai Lietuvoje atkreipia dėmesį, kad susirūpinti EK keliamais reikalavimais reiktų jau dabar. Mat šaliai įvykdyti plastiko atliekų perdirbimo tikslus ir įsipareigojimus ES gali būti sudėtinga, juolab kad įmonės atliekų perdirbimu paprastai rūpinasi rinkodaros tikslais.

Bendrus reikalavimus ir tikslus plastikų pramonei šį rudenį apibrėžė ir iškėlė trys didžiausios Europos plastikų asociacijos, vykdančios tvarios ekonomikos strategiją. Būtent nuo plastikų pramonės sektoriaus priklauso daug su tarša, antrinėmis žaliavomis, perdirbimu ir rūšiavimu susijusių klausimų. Jie arba pagilins globalias ekologines problemas, arba padės jas spręsti.

Europos Komisija ir plastikų pramonės atstovai iki 2025 m. tikisi pasiekti, kad gaminant plastiko pakuotes, jų sudėtyje būtų naudojama ne mažiau nei 55% perdirbto plastiko. Nemažai dėmesio skiriama ir atliekų rūšiavimui, jų surinkimui iš sąvartynų ir prevencijai, kad plastiko atliekos ten nebepatektų. Taip pat numatoma sukurti kokybės standartą, pagal kurį visoje ES plastiko atliekos būtų vienodai apdorojamos, išrūšiuojamos, perdirbtas plastikas patikrinamas, o perdirbimo būdai vienodai sertifikuojami. Galiausiai, EK skatins plastiko produkcijos gamintojų potencialą inovacijomisvisoje plastikų pramonės vertės kūrimo grandinėje, visuose jos technologiniuose procesuose.

Lietuvai įvykdyti plastiko atliekų perdirbimo tikslus ir įsipareigojimus ES bus sudėtinga. Kol kas trūksta nuoseklaus plastikų perdirbimo grandinės koordinavimo nuo kokybiško rūšiavimo iki perdirbimo. Taip pat reikia didesnio pačių prekybininkų įsipareigojimo prekiauti gaminiais, kuriuose panaudotas perdirbtas plastikas.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Perdirbto plastiko trūksta

Skirtingos šalys Europos Komisijos tikslą iki 2025 m. visus plastiko gaminius gaminti panaudojant dalį perdirbto plastiko priima skirtingai. Pavyzdžiui, Europos automobilių pramonė jau yra išsikėlusi tikslus panaudoti perdirbtą plastiką automobilių detalėms, tokiu būdu palengvinant ir patį automobilį, ir mažinant jo kuro sąnaudas. Statybų pramonėje taip pat akcentuojamas antrinių plastikų panaudojimas. Tačiau tam įgyvendinti būtina sąlyga – kokybiškas rūšiavimas ir antrinių žaliavų naudojimas naujuose gaminiuose.

Problema aktuali ir pasaulyje, ir Lietuvoje, nes kol kas perdirbėjams trūksta tinkamai išrūšiuotų atliekų, gamintojams – geros kokybės perdirbtos žaliavos už priimtiną kainą (gerai kainai gauti reikalinga masto ekonomija), o prekybininkai kol kas neteikia prioriteto gaminiams, kurių sudėtyje yra panaudotas perdirbtas plastikas.

Europos plastikų gamintojų forumuose keliamas dar vienas klausimas – kaip panaudoti techninius plastikus ir kompozitus. Mat pagrindiniai perdirbėjai toliausiai yra pažengę pakuočių PET, PE, PP perdirbimo srityje. Tačiau PS, PC, ABS plastikas, naudojamas elektros gaminiuose, statybos pramonėje ir kitur, vis dar tvarkomas chaotiškai. Nėra nei perdirbėjų, išmanančių, kaip kokybiškai šią žaliavą perdirbti, nei aiškių iniciatyvų, kaip ją pritaikyti.

Skirtingi sprendimai

Lietuvoje vienos ar kitos pažangios iniciatyvos perdirbto plastiko taikymui pakuotės gamybos sferoje kol kas dažniausiai kyla tik iš rinkodaros paskatų ir reklaminių tikslų. Tik nedaugelis plastiko pramonės gamintojų klientų – socialiai atsakingos įmonės, kurios skatina antrinių žaliavų panaudojimą. Dažnu atveju toks perdirbtos žaliavos taikymas yra brangiau, bet tokiu būdu vykdomas įsipareigojimas tvariai plėtrai (sustainability commitment). Nors ši tema aktuali jau nuo seno, Lietuvoje bendrų susitarimų tvarios ekonomikos kryptimi vis dar trūksta.

Yra pavojus, kad nevaldydami visos plastikų gamybos ir perdirbimo grandinės, nueisime Prancūzijos keliu, kuri tiesiog uždraudė plastikines lėkštutes, puodelius ir pasidavė popieriaus pramonės lobizmui. Pagal naująsias taisykles iki 2025 m. visi indai Prancūzijoje turės būti pagaminti iš 50% biologinės kilmės suyrančios medžiagos. Tačiau 1 tonos popieriaus perdirbimas reikalauja daugiau energijos ir sukelia didesnę vandens taršą lyginant su plastiku, kuris perdirbimui pasiduoda lengviau.

Inžinerinės pramonės plastiko sektoriaus gamintojams naudos galėtų duoti požiūris į problemą kitu kampu. Europos parduotuvės pilnos gaminių iš Azijos. Dažnai jie gaminami iš nekontroliuojamų plastikų žaliavos, kuriuose randama netgi kancerogeninių priedų. Užtektų atsitiktiniu būdu ištirti parduodamą produkciją ir kontroliuoti, ar joje nėra ES draudžiamų junginių, pavyzdžiui, hidroflorkadbonų, bifenolių, acetaldehidų. Toks produkcijos tyrimas sukurtų teisingas konkurencines sąlygas mūsų gamintojams, naudojantiems tik ES reikalavimus atitinkančias žaliavas.

LINPRA šiuos ir panašius klausimus kelia Europos plastikų asociacijoje (EuPC). Lietuvos plastikų industrijai tai yra itin svarbu. Turėdami Europos plastikų pramonės mandatą, ne tik turime teisę dalyvauti Europos plastikų pramonės gyvenime, bet ir esame įpareigoti aktyviau dalyvauti ES teisėkūros veikloje ir įnešti savo indėlį į plastikų pramonės verslo aplinkos kūrimą. Lietuva EuPC struktūroje turi ir visų Baltijos šalių atstovės statusą.

Apie Europos ir Lietuvos plastikų pramonę

Europos plastikų pramonę sudaro daugiau nei 62.000 įmonių, ji turi daugiau nei 1,4 mln. darbuotojų ir kasmet generuoja apie 26 milijardų eurų apyvartą. Šiame kontekste Lietuvos plastiko pramonę sudaro 370 gamybos įmonių (tai yra 23% visos inžinerinės pramonės įmonių Lietuvoje), virš 8.000 darbuotojų. Lietuvos įmonių apyvarta 2015 m. perkopė 800 mln. Eur, o eksporto mastas siekė daugiau nei 30%.

Apie Europos plastikų pramonęvienijančias organizacijas

EuPC (European Plastic Converters)

Tai svarbiausia ES plastiko pramonės asociacija, veikianti Briuselyje, atstovaujanti didžiausiems Europos plastiko produkcijos gamintojams, kurie panaudoja gryną plastiko žaliavą ir iš jos gamina naujus produktus. EuPC vienija 51 plastiko gamintojų sektoriaus asociaciją Europoje. EuPC misija – kurti palankią prekybos aplinką visiems plastikų pramonės atstovams Europoje.

PE (PlasticsEurope)

Viena iš svarbiausių Europos prekybos asociacijų, turinti centrus Briuselyje, Frankfurte, Londone, Madride, Milane ir Paryžiuje. Asociacija vienija europines ir nacionalines plastiko pramonės asociacijas, jai priklauso daugiau nei 100 kompanijų narių, kurios gamina 90% visos polimerų žaliavos produkcijos 28 ES valstybėse, taip pat Norvegijoje, Šveicarijoje ir Turkijoje.

PRE (Plastics REcyclers)

Atstovauja plastikų perdirbėjams Europoje. Skatina plastikų mechaninį perdirbimą ir sąlygas, kurios leistų vykdyti pelningą ir tvarią veiklą, teikia savo nariams tam tikrą paslaugų platformą. Asociaciją sudaro 80 proc. visųEuropos plastiko perdirbėjų, kurie apdoroja daugiau nei 3 mln. tonų surinkto plastiko per metus.

Komentaro autorius – Rimantas Damanskis, LINPRA Plastiko ir gumos pramonės komiteto pirmininkas

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Pramonė“
VERT: „Inter RAO Lietuvai“ gresia prarasti licencijas

Rusijos energetikos milžinės „Inter RAO“ kontroliuojama grupė „Inter RAO Lietuva“ neteks elektros importo bei...

Pramonė
2022.05.25
„Elektrum Lietuva“ sustabdė mokėjimus „Vydmantai wind park“, svarsto nutraukti sutartį

Latvijos energetikos milžinės „Latvenergo“ antrinė bendrovė Lietuvoje „Elektrum Lietuva“ teigia svarstanti...

Pramonė
2022.05.25
Maskva toliau grasina pasauline maisto krize, jei nebus atšauktos sankcijos 3

Siekiant išvengti pasaulinės maisto krizės, turi būti atšauktos tarptautinės sankcijos Rusijai, įvestos jai...

Pramonė
2022.05.25
„BaltCap Infrastructure Fund“ į vėjo jėgainių parką investuoja 42 mln. Eur

Baltijos šalių privataus kapitalo fondų valdytojos „BaltCap“ fondas „BaltCap Infrastructure Fund“ už 42 mln.

Pramonė
2022.05.25
Energetikos viceministrė: rusiško kapitalo įmonės nekaupia Lietuvos naftos atsargų 2

Rusijos kapitalo įmonės nedalyvauja kaupiant Lietuvos valstybės naftos ir jos produktų atsargas, sako Inga...

Pramonė
2022.05.25
Plieno pasaulyje šiemet išlydyta 7,1% mažiau 1

Per keturis šių metų mėnesius pasaulyje išlydyta 619,1 mln. t plieno – 7,1% mažiau nei per tą patį praėjusių...

Pramonė
2022.05.25
R. Imbrasas. Laikas turėti valstybės strategiją biokurui

Kaip reikia ruošti roges vasarą, taip ir kalbėti apie šilumos ūkį reikia vasarai artėjant. Nes prasidėjus...

Nuomonės
2022.05.25
Lietuvoje dėl sankcijų Rusijai ir Baltarusijai įšaldytos dar trijų įmonių lėšos ir akcijos 1

Dėl Europos Sąjungos (ES) sankcijų Rusijai ir Baltarusijai Lietuvoje įšaldytos jau 13-kos įmonių lėšos ir...

Pramonė
2022.05.25
Ispanija gręžiasi į puslaidininkių pramonę 3

Ispanijos vyriausybė patvirtino 12,25 mlrd. Eur investicijų į puslaidininkių pramonę planą, iš kurių 9,3...

Inovacijos
2022.05.25
Metalo laužo kainos susitraukė daugiau nei 20% 1

Metalo laužo kainos pastarosiomis savaitėmis vidutiniškai sumažėjo daugiau nei 20%, tačiau šio sektoriaus...

Pramonė
2022.05.25
Visuomeninio elektros bei dujų tarifo buitiniams vartotojams dar teks palaukti 3

Vyriausybė trečiadienį dar nepatvirtins valstybės subsidijų dydžių ir minimalių tarifų, žemiau kurių nebus...

Verslo aplinka
2022.05.25
Tvaraus ir efektyvaus žemės ūkio link: svarbiausi pokyčiai Lietuvoje jau įsibėgėjo Verslo tribūna

Jeigu reikėtų įvardyti vieną įdomiausių, o tuo pačiu – ir sudėtingiausių ekonominės veiklos sričių, rimtas...

Agroverslas 2023
2022.05.25
Dividendai, investicijos arba skola: kaip dujų kainos slegia „Ignitis grupės“ finansus Premium

„Ignitis grupė“ laviruoja ne vieną energijos tiekėją pribaigusioje energijos kainų audroje. Apyvartinio...

Rinkos
2022.05.25
Ginčas dėl sėkmės mokesčio: 100.000 Eur laiko „neprotingai daug“ Premium 9

Sėkmės mokesčio nereguliuoja teisės aktai, todėl šalys yra laisvos susitarti tiek dėl jo dydžio, tiek dėl...

Pramonė
2022.05.25
IT specialistė kaime rado laimę: sukūrė tradicinį verslą, bet kitaip Premium

Sostinė siūlo apsčiai galimybių, tačiau vis daugiau šeimų ją palieka ir keliasi gyventi į kaimą. Nors...

Gazelė
2022.05.25
Kaip įsukti verslą Afrikoje: verslininkų diskusija Premium

Apie iššūkius, galimybes ir veiklos būdus Afrikos žemyne VŽ į podkastą pakvietė skirtingų patirčių...

Pramonė
2022.05.25
Perspėja, kad politikų sprendimai paveiks maisto kainas Verslo tribūna

Lietuvos žemės ūkio sektorius su nerimu laukia, kaip ES Žaliojo kurso tikslai nuguls į reglamentus ir...

Agroverslas 2023
2022.05.25
Agroverslo ateitį sieja su inovacijomis ir tvarumu Verslo tribūna

Audronė Kuskytė, beveik tris dešimtmečius veikiančios agroverslo bendrovės „Agrochema“ generalinė direktorė,...

Agroverslas 2023
2022.05.25
„Orlen Lietuva“ pradėjo Būtingės naftos terminalo plūduro keitimą: baigti žada birželį

Lenkijos naftos koncerno „Orlen“ valdoma naftos perdirbimo ir importo bendrovė „Orlen Lietuva“ antradienį...

Pramonė
2022.05.24
EK pirmininkė: ES Taryboje greičiausiai nebus susitarta dėl rusiškos naftos embargo

Europos Sąjungos Taryboje vadovai greičiausiai nesusitars dėl naftos embargo Rusijai, sako Ursula von der...

Verslo aplinka
2022.05.24

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku