Girgždantys gamybos ratai?

Antrąjį šių metų ketvirtį apdirbamoji gamyba ir prekių eksportas pademonstravo prasčiausius rezultatus nuo 2014 m. pradžios. Gamybos apimtis buvo 0,7% mažesnė nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, o lietuviškos kilmės prekių eksporto nominali vertė per metus smuko 6,4%. Pramonės pasitikėjimo rodiklis birželį nusirito iki žemiausio lygio nuo praėjusių metų rugpjūčio. Visa tai paskatino svarstymus, kad Lietuvos apdirbamosios pramonės varikliai ėmė strigti.

Visgi skambinti pavojaus varpais dar pernelyg anksti. Antrąjį šių metų ketvirtį mažėjusią apdirbamosios pramonės apimtį labiausiai lėmė dėl naftos gamyklos remonto ir smukusių naftos perdirbimo maržų susitraukusi naftos produktų gamyba. Neigiamą poveikį augimui turėjo ir dėl naujos ES tabako gaminių pakuočių direktyvos įgyvendinimo laikinai smukusi tabako gaminių gamyba. O lietuviškos kilmės prekių eksporto augimo tempą žemyn tempė smukusios eksportuojamų prekių kainos.

Daugeliui apdirbamosios gamybos šakų sekėsi geriau nei pernai. Antrąjį šių metų ketvirtį dviženklius gamybos augimo tempus fiksavo variklinių transporto priemonių, tekstilės gaminių, gėrimų, kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių, medienos, nemetalo mineralinių produktų, guminių, plastikinių gaminių gamintojai. Deja, kai kurių šio sektoriaus žvaigždžių spindesys ima blėsti. Gamybos apsukų lėtėjimas pastebimas baldų gamyboje, o Rusijai užtrenkus savo rinkos duris maisto produktų gamintojams sunkiai sekasi grįžti į spartesnio augimo kelią. Pirmąjį šių metų pusmetį maisto produktų gamyba buvo tik 1% didesnė nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Naujų rinkų paieška nėra lengva užduotis, pvz., daugiau pieno produktų eksportuojama į Saudo Arabiją, JAV ir Pietų Korėją, tačiau to neužtenka sumažėjusiam eksportui į Rusiją bei ES šalis kompensuoti.

Lietuviškų gaminių eksporto rinkose vyksta svarbūs pokyčiai – žemyninės Europos ir NVS šalis keičia labiau nutolusios rinkos. Pirmąjį šių metų pusmetį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, lietuviškos kilmės prekių, išskyrus naftos produktus ir trąšas, eksportas mažėjo į didžiausią lietuviškų prekių rinką Vokietiją, taip pat į Rusiją ir kitas NVS šalis. O metinis eksporto augimas į JK minėtu laikotarpiu siekė daugiau nei 20%. Visgi dėl „Brexit“ sprendimo Lietuvos eksportuotojams gali tekti susitaikyti su mažesniu šios rinkos pelningumu ir lėtesniu eksporto augimu.

Spartų augimo tempą išlaikė eksportas į Skandinavijos šalis, Japoniją, JAV, JAE ir Saudo Arabiją. Dėl pastarųjų dviejų šalių ir Japonijos daugiausia nuopelnų teko vienkartiniams veiksniams, o eksporto į JAV augimas apėmė ypač platų lietuviškų prekių spektrą. Tikėtina, kad dėl spartėjančio JAV ekonomikos augimo ir brangstančio USD per artimiausius kelerius metus ši rinka taps dar patrauklesnė. Visgi, nors gamybos ratai dar sukasi gana sklandžiai, spartesniam gamybos ir eksporto augimui gali imti kišti koją konkurencingumo problemos, apie kurias signalizuoja pastaraisiais metais ypač sparčiai augę vienetiniai darbo kaštai. Siekdamos išlaikyti konkurencingumą įmonės turėtų aktyviau didinti investicijas ir užsiimti inovatyvia veikla, o Vyriausybė – mažinti darbo rinkos reguliavimą ir susilaikyti nuo netvaraus minimalaus darbo užmokesčio didinimo.