Taršos leidimų kaina pakilo aukščiau 8 Eur
Šią savaitę Europos rinkose apyvartinių taršos leidimų kaina viršijo 8 Eur už toną anglies dvideginio išlakų (t/CO2). „Platt‘s“ analitikų teigimu, postūmį lėmė sklandantys gandai apie pažangą Jungtinių Tautų klimato derybose.
Ateities sandoriais 2015 m. gruodžiui ATL pirmadienį buvo parduodami už 8,05 Eur/tCO2. Praėjusios savaitės pabaigoje ateities sandoriais parduodamų ATL kaina svyravo tarp 7,95-8,02 Eur, tačiau per savaitgalį ateityje parduodamų ATL kaina išaugo 1%.
Informacijos nuotėkis
Teigiamą kainų dinamiką, kaip įtariama, lėmė praėjusios savaitės penktadienį į viešąją erdvę nutekėjęs dokumentas iš derybų dėl JT bendrosios klimato kaitos konvencijos. Iš dokumento turinio sprendžiama, kad šiemet gali būti pasiektas naujas naujo susitarimas dėl klimato kaitos kontrolės.
Šis dokumentas vadinamas INDC (angl. Intended Nationally Determined Contributions) jungs senąjį (Kioto) susitarimą su Paryžiaus susitarimu. Laukiama, kad šalys-signatarės išsikels nacionalinius klimato politikos uždavinius, siekiant, kad bendra vidutinė temperatūra pasaulyje nepakiltų aukščiau 2 laipsnių Celsijaus.
INDC ne tik bus kelio žemėlapis, įgyvendinant globalią klimato politiką, bet ir būdas jį pasirašiusioms šalims skaidriai deklaruoti savo galimybes, telkti nacionalinius išteklius arba tikėtis išorinės paramos.
Ne visi laimingi
Paskutinį kartą ATL kaina viršijo 8,7 Eur/tCO2 2011 m. pradžioje ir vėliau buvo nukritusi net į 3 Eur/tCO2 siekiančias žemumas. Todėl „Platt‘s“ rodoma kylanti ATL kainų tendencija (iki 2017 m – 8,25) yra svarbi psichologinė riba tiems, kurie pageidauja kuo brangesnių ATL rinkoje - tai į modernias energijos gamybos investavęs verslas, kuriam sunku konkuruoti su seniau statytais ir jau atsipirkusiais gamybos įrenginiais. Šios grupės atstovai paprastai nurodo, kad ATL kaina galėtų būti apie 16 Eur/tCO2. Yra teigiančiųjų, kad „teisinga“ viršutinė kainos riba turėtų siekti 32 Eur/tCO2.
Kita vertus, brangstančius ATL įkypu žvilgsniu stebi energijai imli pramonė, kurios atstovai tvirtina, esą, jeigu klimato politikos tikslai bus tik Europos Sąjungos reikalas, o likusiame pasaulyje tai bus antraeilis siekinys, jie su savo produkcija globalioje rinkoje negalės konkuruoti.
Tačiau jeigu Paryžiuje būtų priimti įpareigojantys susitarimai dėl klimato kontrolės ir vėliau šalys jų laikytųsi, galima būtų tikėtis, kad CO2 išlakų kontrolė neiškreips globalios konkurencinės aplinkos, tuo pat metu pateisins lūkesčius dėl investicijų į švaresnes technologijas grąžos.
