Populiariausios programavimo kalbos, garantuojančios darbą

Publikuota: 2016-11-12
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Programuotojas – viena geidžiamiausių profesijų darbo rinkoje. O programinė įranga – viena iš pagrindinių varomųjų jėgų pasaulyje. Tačiau ne visi programuotojai ir ne visos programavimo kalbos yra lygios.

Iš šimtų ar net tūkstančių egzistuojančių programavimo kalbų ir jų atmainų vos keliolika yra plačiai naudojamos daugelyje įmonių ir viešojo sektoriaus įstaigų visame pasaulyje.

Siūlome užmesti akį į „Business insider“ skelbiamą populiariausių programavimo kalbų sąrašą. Jis sudarytas remiantis kompanijos „Tiobe“ indeksu, „RedMonk“ programavimo kalbų reitingu ir kasmetinės „Stack Overflow“ programinės įrangos kūrėjų apklausos duomenis.

„Išmokite bent vieną iš šių programavimo kalbų ir visada turėsite darbą“, – rašo „Business insider“.

nuotrauka::1left

„Java“

Bendrosios paskirties, objektiškai orientuota programavimo kalba, kurią dešimtajame dešimtmetyje sukūrė kanadietis Jamesas Goslingas ir kiti „Sun Microsystems“ inžinieriai. „Java“ iš pradžių vadinta „Oak“. Jos pirminis tikslas buvo pakeisti „C++“ kalbą.

2010 m. „Java“ teises, kartu su dalimi „Sun Microsystems“ verslo, perėmė „Oracle“. Šiuo metu „Java“ yra viena iš populiariausių programavimo kalbų versle, ypač kliento-serverio interneto taikomųjų programų (angl. web application) ir vartotojų naudojamos (angl. front end) „Android“ programinės įrangos dalies bei programėlių kūrimo srityse.

nuotrauka::2right

„C“ ir jos modifikacijos

Viena iš seniausių vis dar naudojamų programavimo kalbų. Ji sukurta aštuntajame dešimtmetyje. Vėliau sukurtas šios kalbos plėtinys „C++“, dar vėliau – ir savotiškas „C“ bei „C++“ hibridas, pavadintas „C#“. Taip pat „Objective-C“. Kalba sparčiai paplito dėl didelio jos efektyvumo ir minimalizmo. Dėl to ši kalba dažnai naudojama švietimo įstaigose programavimo mokymui.

Su „C“ parašyti „Unix“, „Linux“, „Windows“, „Mac OS“ ir mobiliųjų operacinių sistemų (OS) branduoliai. Taip pat nemaža dalis automobilių elektronikos sistemų. Ši kalba taip pat labai svarbi dirbantiems ar norintiems dirbtis su duomenų bazėmis ir įterptinėmis sistemomis (angl. embedded systems), tokiomis, kaip bankomatų OS.

nuotrauka::3left

„Python“

Interaktyvi programavimo kalba, sukurta maždaug 1990-aisiais. Ją daugelis patyrusių programuotojų įvardija kaip geriausią variantą pradedantiesiems, nes jos sintaksė labai paprasta ir primena įprastą anglų kalbą. „Python“ yra daugiaparadigmė programavimo kalba, leidžianti naudoti keletą programavimo stilių: objektinį, struktūrinį ir funkcinį. Beje, ši kalba vystoma kaip atvirojo kodo projektas.

„Python“ dažnai naudojama kurti taikomąsias interneto programas (angl. web application), tokias kaip „YouTube“ ar „Instagram“. Ši kalba neretai naudojama smulkių procesų automatizacijai. Patyrę programuotojai neretai šmaikštauja: „naudoju „Python“ kai reikia kažką sukurti ir kalba nėra svarbi“.

nuotrauka::4right

PHP

Viena iš populiariausių kalbų, naudojamų interneto svetainių kūrimui. Būtent tam ji ir buvo sukurta 1995 m. Kalbos kūrėjas yra Rasmusas Lerdorfas. Jis savo kūrinį pavadino „Personal Home Page Tools“.

PHP, kaip ir „Python“, yra atviro kodo kalba. Kai kuriais skaičiavimais, su PHP sukurta maždaug trečdalis visų pasaulio interneto svetainių. Šią kalbą plačiai naudoja ir tokie milžinai kaip „Facebook“. Kita vertus, nemaža dalis patyrusių programuotojų aistringai nekenčia PHP ir jei tik gali, renkasi bet kurią kitą kalbą.

nuotrauka::5left

„Visual Basic“

Iš esmės tai yra „Microsoft“ dešimtajame dešimtmetyje sukurta kalba, kuri vienokia ar kitokia forma iki šiol naudojama kuriant daugelį šios kompanijos produktų arba jų prototipus bei programas, skirtas naudoti su „Microsoft“ produktais. „Visual Basic“ iš kitų kalbų išsiskiri grafine programavimo sąsaja. Tai reiškia, kad programuojant, tam tikrus elementus galima dėlioti tiesiog juos pertempiant pele.

„Visual Basic“ išsivystė iš 1963 m. Dartmuto koledžo profesorių Johno Kemeny ir Thomaso Kurtzo aprašytos programavimo kalbos BASIC (angl. Beginner’s All-purpose Symbolic Instruction Code). 1975 m. Paulas Allenas ir Billas Gatesas, „Micropsoft“ įkūrėjai, sukūrė „Altair BASIC“ interpretatorių – pačią pirmąją „Microsoft“ programinę įrangą – ir nusprendė toliau dirbti su BASIC. 1991–2002 m. „Microsoft“ aktyviai vystė „Visual Basic“. Nuo 2002 m. ji pervadinta VB.NET.

nuotrauka::6right

„JavaScript“

Pastaraisiais metais itin populiari objektiškai orientuota programavimo kalba. Dažniausiai ji naudojama interneto svetainių ir atskirų puslapių interaktyvumui padidinti bei naršyklės pagrindu veikiančių taikomųjų programų (angl. web apps) kūrimui.

Šią kalbą sukūrė kompanijoje „Netscape“ tuo metu dirbęs Brendanas Eichas, kuris taip pat yra vienas iš naršyklės „Mozilla“ kūrėjų.

Nors „JavaScript“ ir „Java“ pavadinimai panašūs, pačios kalbos nėra niekaip susijusios, jų objektiniai modeliai nesuderinami. Tiesa, kalbos turi šiek tiek panašumų, nes tiek „Java“, tiek ir „JavaScript“ sintaksę perėmė iš „C“ kalbos.

Paprastai sakant, „JavaScript“ pagyvina svetaines ir suteikia daugiau galimybių vienokiems interneto įrankiams. Tačiau ši kalba kartu yra keikiama už saugumo skyles ir už tai, kad lėtina naršyklių veikimą.

nuotrauka::7left

„R“

Programavimo kalba, kurią paprastai renkasi statistikos ir duomenų rinkimo bei analitikos entuziastai bei asmenys, kurie kuria įrankius statistikams ir duomenų analitikams. Iš didžiųjų pasaulio kompanijų, kaip „R“ gerbėja garsėja „Google“. Kompanijos atstovai ne kartą yra viešai sakę, kad ši kalba suteikia „didžiulę galią kompanijos matematikams ir analizės įrankių kūrėjams“.

Ši kalba pavadinta „R“ iš daleis dėl to, kad šia raide prasideda abejų jos kūrėjų vardai – Rossas Ihaka ir Robertas Gentlemanas. Jie patys priduria, kad pavadinimas „R“ yra susijęs ir su šios kalbos pirmtako pavadinimu – „S“ kalba.

nuotrauka::8right

„Go“

Tai viena iš jauniausių programavimo kalbų. Ji sukurta 2007 m., o viešai pristatyta tik 2009-ųjų pabaigoje. Ją sukūrė „Google“ inžinieriai Robertas Griesemeris, Robas Pike‘as ir Kenas Thompsonas, kuriems tuo metu trūko įrankių, leidžiančių kurti patikimas didžiulio masto sistemas, kurios gebėtų palaikyti ir dar pagreitintų didžiausio pasaulyje paieškos variklio darbą. Dėl to ši kalba pasižymi dideliu patikimumu ir vientisumu.

Patys kūrėjai taip pat yra sakę, kad naują kalbą sukūrė, nes jiems labai nepatiko „C++“.

Laikui bėgant, šią kalbą naudoti pradėjo ir su „Google“ nesusiję pavieniai programuotojai bei įmonės.

Kai kurių apklausų duomenys rodo, kad „Go“ yra viena iš sparčiausiai augančių ir populiarėjančių programavimo kalbų pasaulyje.

nuotrauka::9left

„Swift“

Šią kalbą taip pat sukūrė korporacija. „Swift“ yra „Apple“ kūrinys, kuris iš esmės skirtas greičiau ir patogiau kurti programėles „iPhone“ bei kitiems kompanijos įrenginiams, veikiantiems „iOS“, „macOS“, „watchOS“, „tvOS“ ir „Linux“ operacinių sistemų pagrindu.

Ši kalba dar jaunesnė už „Google Go“. „Swift“ pirmą kartą viešai pasirodė tik 2014 m. birželį. Tačiau ėmė greitai populiarėti. Prie to prisidėjo ir vadinamieji „didelio kalibro“ partneriai, tarp kurių yra ir IBM. Pastaroji 2014 m. liepą (mėnesį po „Swift“ pasirodymo) pasirašė su „Apple“ bendradarbiavimo sutartį dėl programėlių verslui kūrimo ir platinimo. Kita „Swift“ populiarumo priežastis – „iPhone“ populiarumas. Daugelis programėlių kūrėjų sako, kad labiausiai apsimoka jas kurti būtent „Apple“ ekosistemai. O tai daryti bene paprasčiausia – bent jau kalbant apie suderinamumą – yra su „Swift“.

nuotrauka::10 right

„Ruby“

Kaip ir „Python“, ši 1995 m. pasirodžiusi programavimo kalba liaupsinama už paprastą sintaksę ir plačias galimybes. Ši kalba, kaip ir „Python“, yra daugiaparadigmė – leidžianti naudoti ir apjungti skirtingus programavimo stilius: objektinį, struktūrinį ir funkcinį. Kalbą sukūrė japonas Yukihiro Matsumoto. Jis pats yra sakęs, kad „Ruby“ nėra skirta konkrečioms sritims ar darbams atlikti. Ji skirta programuotojų produktyvumui ir pasitenkinimui darbu didinti.

Su „Ruby“ parašyta ir gana populiari programinė įranga „Ruby on Rails“. Pastaroji nėra programavimo kalba, o tik programavimo karkasas su daugeliu iš anksto įdiegtų komponentų, skirtas kurti serveriuose veikiančią interneto taikomąją programinę įrangą (angl. server-side web application framework).

nuotrauka::11left

„Groovy“

Ši, 2007 m. pasirodžiusi objektinė programavimo kalba skirta „Java“ platformai. Ji sukurta tam, kad būtų lengviau ir greičiau rašyti daug kodo. Tai dinamiška kalba su funkcijomis panašiomis į „Python“, „Ruby“ ir „Perl“. Dėl integracijos su „Java“ bibliotekomis, ir dėl panašios į pastarąją sintaksės, „Groovy“ greitai pamėgo didžiosios kompanijos, tokios kaip IBM, „Google“ ar „Target“. Su „Groovy“ susiję ir kiti dideli IT sektoriaus vardai. Verta paminėti, kad dabar „Groovy“ teisės priklauso JAV korporacijai „Dell Technologies“. 2008 m. „Groovy and Grails company“ perėmė įmonė „SpringSource“. 2009 m. pastarąją įsigijo „VMWare“, o šiemet „Dell“ įsigijo EMC, kuriai priklauso didžioji dalis „VMWare“ akcijų.

nuotrauka::12right

„Perl“

„Perl“ sukūrė Larry Wallas 1987 m., siekdamas palengvinti sau įvairių ataskaitų apdorojimo procesą. „Perl“ buvo sumanyta kaip bendros paskirties „Unix“ skriptų kalba. Laikui bėgant, ji pasidarė itin universali. Dėl to ji kartais vadinama šveicariško peiliuko ir benzininio pjūklo hibridu arba interneto lipniąja juostele. „Perl“ mielai renkasi Holivudo specialiųjų efektų kūrėjai, ruošiantys kompiuteriu generuojamus vaidus. Taip pat finansų ir bioinformatikos specialistai. Ši kalba taip pat taip naudojama sistemų administravimo ir tinklo programavimo reikmėms.

„Perl“ nereikia maišyti su PEARL (angl. Process and experiment automation realtime language), kurią sukūrė vokiečiai. Pastaroji – kur kas sudėtingesnė ir paprastai naudojama daug funkcijų vienu metu atliekančių, realiu laiku veikiančių ir save koreguojančių programų kūrimui.

nuotrauka::13left

„Pascal“

Ši 1968 m. atsiradusi procedūrinė programavimo kalba, pavadinta garsus filosofo Blaise‘o Pascal‘io garbei, padėjo iškilti „Apple“ ir jos įkūrėjams. Būtent šia kalba buvo programuojami pirmieji „Apple Macintosh“ kompiuteriai.

Laikui bėgant, buvo kuriamos įvairios „Pascal“ atmainos. Tarp jų „Turbo Pascal“ ir „Super Pascal“. Bet jų populiarumas vis tiek mažėjo. 1985 m. „Apple Computer“ sukūrė objektinio programavimo „Pascal“ atšaką „Object Pascal“, kuri jis vis dar plačiai naudojama. Tiesa, pati „Apple“ 1994 m. atsisakė „Pascal“ ir savo valdomas platformas perrašė su „C++“. Pastaraisiais metais populiarumą vėl po truputį įgauna 1986 m. pasirodžiusi „Delphi Object Pascal“ versija. Šią kalbą kaip alternatyvą programėlių gamybai renkasi dalis programėlių išmaniesiems įrenginiams kūrėjų.

nuotrauka::14right

MATLAB

Atsižvelgiant į technologijų vystymosi kryptis, galima daryti išvadą, kad ši, 1984 m. pasirodžiusi, kalba dabar yra viena iš perspektyviausių programavimo kalbų pasaulyje. Ji sukurta kaip matematinio programavimo kalba, siekiant padėti universitetų studentams mokytis pažangiosios algebros ir vaizdų apdorojimo subtilybių. Ją pastaraisiais metais labai pamėgo mokslininkai, inžinieriai ir programuotojai, kuriantys didžiulę populiarumo bangą išgyvenančias vaizdų apdorojimo ir atpažinimo programas (pvz. veido atpažinimo) bei dirbtinio intelekto algoritmus ir sistemas.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą TECHNOLOGIJŲ savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
„Deutsche Bank“ vadovas: neloškime iš ES ateities 1

Christianas Sewingas, „Deutsche Bank“ generalinis direktorius, kalbėdamas Frankfurto Europos bankininkystės...

Technologijos
2018.11.20
Įmonė pavargo ieškoti kaltų dėl neveikiančių IT paslaugų Rėmėjo turinys 8

Pirmaujanti inžinerinių įrenginių tiekimo ir aptarnavimo įmonė „Vilpra“, pernai pradėjusi naudotis debesijos...

Technologijos
2018.11.20
„Telecentras“ vėl siekia tapti ketvirtuoju operatoriumi, senbuviai tinklo atverti nenori Premium 13

Lietuvos radijo ir televizijos centras („Telecentras“) nepaleidžia minties tapti ketvirtuoju ryšio...

Technologijos
2018.11.20
Britų bendrovė „Alchemetrics“ atidaro IT padalinį Lietuvoje 2

Planuodama plėtrą ir modernizaciją, vartotojų duomenų platformų specialistė „Alchemetrics“ atidarė padalinį...

Technologijos
2018.11.19
„m.Parking“: nenustačius iš anksto stovėjimo trukmės, lėšas nuskaičiuoja kas 12 minučių 25

Vilniaus savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ mobiliąją programėlę „m.Parking“ naudojantys vartotojai...

„BlackBerry“ už kibernetinio saugumo bendrovę „Cylance“ siūlo 1,4 mlrd. USD

Kanados kompanija „BlackBerry“ siekia įsigyti JAV dirbtinio intelekto ir kibernetinio saugumo sprendimų...

Technologijos
2018.11.17
Po beveik 130 metų pakeistas kilogramo apibrėžimas 15

Mokslininkai penktadienį Versalyje (Prancūzija) pakeitė kilogramo apibrėžimą. Iki šiol kilogramo etalonas...

Technologijos
2018.11.16
„ASUS ZenBook Pro“: įdomi idėja, kuri dar turi subręsti Premium 5

Apie nešiojamuosius kompiuterius retai rašau ne šiaip sau. Jie jau seniai yra nuobodūs įrenginiai,...

Verslo klasė
2018.11.16
Kriptovaliutų pagirios užsitęsė, signalizuoja „Nvidia“ rezultatai 13

Vienos pagrindinių pasaulyje vaizdo plokščių gamintojo „Nvidia“ akcijos patyrė stiprų išpardavimą, kai...

Rinkos
2018.11.16
Vokietija ir EK skatina vietinę akumuliatorių elektromobiliams gamybą 1

Praėjusią savaitę Vokietijos vyriausybė nusprendė paskirti 1 mlrd. Eur palaikymą elektromobilių akumuliatorių...

Transportas
2018.11.16
„Oxipit“ – Vokietijos-Lietuvos verslo apdovanojimų nugalėtojas

Šiais metais Vokietijos-Lietuvos verslo apdovanojimų nugalėtoju tapo dirbtinio intelekto sprendimų įmonė...

Technologijos
2018.11.15
Japonijos kibernetinio saugumo ministras niekada nesinaudojo kompiuteriu 5

Naujasis Japonijos kibernetinio saugumo ministras teigia, kad niekada nėra naudojęsis kompiuteriu.

Technologijos
2018.11.15
Vilniuje vyksta tarptautinė programuotojų konferencija „Build Stuff“ 1

Vilniuje šią savaitę vyksta septintoji programuotojų konferencija „Build Stuff“. Šiais metais konferencijoje...

Technologijos
2018.11.15
Du zuikiai vienu šūviu: naujas akceleratorius pritraukė 10 užsienio startuolių Premium 1

Lietuvos banko ir Finansų ministerijos pastangos skatinti „fintech“ rinką duoda rezultatų. Lietuvoje veiklą...

Technologijos
2018.11.15
ESET: Lietuvoje plinta agresyvus virusas, vagiantis e. bankininkystės duomenis 5

Pastarosiomis dienomis internete plinta kompiuterinis „Trojan“ tipo virusas „Emotet“. Šis virusas nuo...

Technologijos
2018.11.15
Dėl lietuviško mobiliojo parašo atidavimo estams – kaltųjų paieškos 8

Valstybės įmonė Registrų centras faktiškai „padovanojo“ lietuvišką mobilųjį elektroninį parašą privačiai estų...

Technologijos
2018.11.15
Dirbtinis intelektas ir 100 mlrd. Eur visų ES inovacijų problemų neišspręs Premium 1

Europos Komisija (EK) ateinančiam finansiniam periodui (2021–2027 m.) mokslo ir startuolių finansavimui bei...

Technologijos
2018.11.15
Ieško, kas vadovaus valstybės IT ištekliams 8

Ūkio ministerija paskelbė konkursą Informacinės visuomenės plėtros komiteto (IVPK) direktoriaus pareigoms...

Vadyba
2018.11.15
Petras Masiulis: „4.0 revoliucija prasideda galvoje“ Rėmėjo turinys 6

Sėkmingiausios inovacijos ir unikaliausios technologijos iš pradžių atsiranda įmonės viduje, o ne atkeliauja...

Vadyba
2018.11.15
Lietuvoje kuriamas 50 mln. Eur investicijų į biotechnologijas fondas Premium 12

Rūta Laukien, iš Lietuvos kilusi JAV verslininkė, kartu su dviem partneriais steigia fondą, investuosiantį į...

Technologijos
2018.11.15

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau