Populiariausios programavimo kalbos, garantuojančios darbą

Iš šimtų ar net tūkstančių egzistuojančių programavimo kalbų ir jų atmainų vos keliolika yra plačiai naudojamos daugelyje įmonių ir viešojo sektoriaus įstaigų visame pasaulyje.

Siūlome užmesti akį į „Business insider“ skelbiamą populiariausių programavimo kalbų sąrašą. Jis sudarytas remiantis kompanijos „Tiobe“ indeksu, „RedMonk“ programavimo kalbų reitingu ir kasmetinės „Stack Overflow“ programinės įrangos kūrėjų apklausos duomenis.

„Išmokite bent vieną iš šių programavimo kalbų ir visada turėsite darbą“, – rašo „Business insider“.

„Java“

Bendrosios paskirties, objektiškai orientuota programavimo kalba, kurią dešimtajame dešimtmetyje sukūrė kanadietis Jamesas Goslingas ir kiti „Sun Microsystems“ inžinieriai. „Java“ iš pradžių vadinta „Oak“. Jos pirminis tikslas buvo pakeisti „C++“ kalbą.

2010 m. „Java“ teises, kartu su dalimi „Sun Microsystems“ verslo, perėmė „Oracle“. Šiuo metu „Java“ yra viena iš populiariausių programavimo kalbų versle, ypač kliento-serverio interneto taikomųjų programų (angl. web application) ir vartotojų naudojamos (angl. front end) „Android“ programinės įrangos dalies bei programėlių kūrimo srityse.

„C“ ir jos modifikacijos

Viena iš seniausių vis dar naudojamų programavimo kalbų. Ji sukurta aštuntajame dešimtmetyje. Vėliau sukurtas šios kalbos plėtinys „C++“, dar vėliau – ir savotiškas „C“ bei „C++“ hibridas, pavadintas „C#“. Taip pat „Objective-C“. Kalba sparčiai paplito dėl didelio jos efektyvumo ir minimalizmo. Dėl to ši kalba dažnai naudojama švietimo įstaigose programavimo mokymui.

Su „C“ parašyti „Unix“, „Linux“, „Windows“, „Mac OS“ ir mobiliųjų operacinių sistemų (OS) branduoliai. Taip pat nemaža dalis automobilių elektronikos sistemų. Ši kalba taip pat labai svarbi dirbantiems ar norintiems dirbtis su duomenų bazėmis ir įterptinėmis sistemomis (angl. embedded systems), tokiomis, kaip bankomatų OS.

„Python“

Interaktyvi programavimo kalba, sukurta maždaug 1990-aisiais. Ją daugelis patyrusių programuotojų įvardija kaip geriausią variantą pradedantiesiems, nes jos sintaksė labai paprasta ir primena įprastą anglų kalbą. „Python“ yra daugiaparadigmė programavimo kalba, leidžianti naudoti keletą programavimo stilių: objektinį, struktūrinį ir funkcinį. Beje, ši kalba vystoma kaip atvirojo kodo projektas.

„Python“ dažnai naudojama kurti taikomąsias interneto programas (angl. web application), tokias kaip „YouTube“ ar „Instagram“. Ši kalba neretai naudojama smulkių procesų automatizacijai. Patyrę programuotojai neretai šmaikštauja: „naudoju „Python“ kai reikia kažką sukurti ir kalba nėra svarbi“.

PHP

Viena iš populiariausių kalbų, naudojamų interneto svetainių kūrimui. Būtent tam ji ir buvo sukurta 1995 m. Kalbos kūrėjas yra Rasmusas Lerdorfas. Jis savo kūrinį pavadino „Personal Home Page Tools“.

PHP, kaip ir „Python“, yra atviro kodo kalba. Kai kuriais skaičiavimais, su PHP sukurta maždaug trečdalis visų pasaulio interneto svetainių. Šią kalbą plačiai naudoja ir tokie milžinai kaip „Facebook“. Kita vertus, nemaža dalis patyrusių programuotojų aistringai nekenčia PHP ir jei tik gali, renkasi bet kurią kitą kalbą.

„Visual Basic“

VERSLO TRIBŪNA

RĖMIMAS

Sukčiai nusitaikė į mažų bendrovių buhalterius: kaip apsisaugoti?

Finansiniai sukčiai įmones atakuoja vis dažniau: įsilaužia į bendrovių susirašinėjimus, pakeičia paslaugų teikėjų rekvizitus ar pasisavinę prieigą prie el. pašto paskyros, apsimeta vadovais ir prašo įmonės buhalterių atlikti skubų pavedimą. Dariaus Povilaičio, „Telia“ kibernetinio saugumo vadovo, teigimu, didesnę riziką nukentėti nuo sukčių turi smulkiojo verslo įmonės, dažnai neturinčios resursų samdyti IT specialisto ar pasirūpinti tinkamais techniniais sprendimais.

Vilniuje vykusio „Startup Fair“ metu – startuolių iššūkiai, sėkmės istorijos ir 17,3 mln. investicijos

Spalio 9 d. įvykęs didžiausias startuolių ekosistemos renginys Lietuvoje „Startup Fair“ jau 13-ąjį kartą sutraukė Lietuvos ir pasaulio startuolių, investuotojų ir inovacijų entuziastų bendruomenę. Renginį vainikavo startuolių kovos „Pitch Battle“ – septyni geriausiai pasirodę startuoliai pakviesti derėtis dėl rekordinio dydžio investicijų sumos, siekiančios net 17,3 mln. eur.

Lietuvių „KOVO Armor“ susitarimas su JAV įmone „Safariland“: daugiau darbo vietų ir eksporto galimybės Lietuvoje

Lietuvos gynybos pramonės įmonė „KOVO Armor“ pasirašė supratimo memorandumą JAV įsikūrusia saugumo įrangos ir apsaugos sprendimų gamintoja „Safariland“. Lietuvai reikšmingas susitarimas, numatantis bendrą pažangių balistinės apsaugos sistemų kūrimą ir gamybą, sudarytas Inovacijų agentūros organizuotos verslo misijos į Jungtines Amerikos Valstijas metu.

„Investor Camp“ – susipažinti su Lietuvos startuolių ekosistema susibūrė šimtai investuotojų iš viso pasaulio

Didžiausio Lietuvoje startuolių renginio „Startup Fair“ išvakarėse sostinėje susirinko daugiau nei 250 investuotojų iš 15 pasaulio šalių. „Investor Camp“ jau tapo tradicija – čia susirenka verslo angelai ir rizikos kapitalo investuotojai, norintys susipažinti su sparčiai augančia Lietuvos startuolių ekosistema. „Investor Camp“ organizuoja Inovacijų agentūros skyrius „Startup Lithuania“, Lietuvos rizikos ir privataus kapitalo asociacija (LT VCA) bei Lietuvos verslo angelų asociacija (LitBAN).

Iš esmės tai yra „Microsoft“ dešimtajame dešimtmetyje sukurta kalba, kuri vienokia ar kitokia forma iki šiol naudojama kuriant daugelį šios kompanijos produktų arba jų prototipus bei programas, skirtas naudoti su „Microsoft“ produktais. „Visual Basic“ iš kitų kalbų išsiskiri grafine programavimo sąsaja. Tai reiškia, kad programuojant, tam tikrus elementus galima dėlioti tiesiog juos pertempiant pele.

„Visual Basic“ išsivystė iš 1963 m. Dartmuto koledžo profesorių Johno Kemeny ir Thomaso Kurtzo aprašytos programavimo kalbos BASIC (angl. Beginner’s All-purpose Symbolic Instruction Code). 1975 m. Paulas Allenas ir Billas Gatesas, „Micropsoft“ įkūrėjai, sukūrė „Altair BASIC“ interpretatorių – pačią pirmąją „Microsoft“ programinę įrangą – ir nusprendė toliau dirbti su BASIC. 1991–2002 m. „Microsoft“ aktyviai vystė „Visual Basic“. Nuo 2002 m. ji pervadinta VB.NET.

„JavaScript“

Pastaraisiais metais itin populiari objektiškai orientuota programavimo kalba. Dažniausiai ji naudojama interneto svetainių ir atskirų puslapių interaktyvumui padidinti bei naršyklės pagrindu veikiančių taikomųjų programų (angl. web apps) kūrimui.

Šią kalbą sukūrė kompanijoje „Netscape“ tuo metu dirbęs Brendanas Eichas, kuris taip pat yra vienas iš naršyklės „Mozilla“ kūrėjų.

Nors „JavaScript“ ir „Java“ pavadinimai panašūs, pačios kalbos nėra niekaip susijusios, jų objektiniai modeliai nesuderinami. Tiesa, kalbos turi šiek tiek panašumų, nes tiek „Java“, tiek ir „JavaScript“ sintaksę perėmė iš „C“ kalbos.

Paprastai sakant, „JavaScript“ pagyvina svetaines ir suteikia daugiau galimybių vienokiems interneto įrankiams. Tačiau ši kalba kartu yra keikiama už saugumo skyles ir už tai, kad lėtina naršyklių veikimą.

„R“

Programavimo kalba, kurią paprastai renkasi statistikos ir duomenų rinkimo bei analitikos entuziastai bei asmenys, kurie kuria įrankius statistikams ir duomenų analitikams. Iš didžiųjų pasaulio kompanijų, kaip „R“ gerbėja garsėja „Google“. Kompanijos atstovai ne kartą yra viešai sakę, kad ši kalba suteikia „didžiulę galią kompanijos matematikams ir analizės įrankių kūrėjams“.

Ši kalba pavadinta „R“ iš daleis dėl to, kad šia raide prasideda abejų jos kūrėjų vardai – Rossas Ihaka ir Robertas Gentlemanas. Jie patys priduria, kad pavadinimas „R“ yra susijęs ir su šios kalbos pirmtako pavadinimu – „S“ kalba.

„Go“

Tai viena iš jauniausių programavimo kalbų. Ji sukurta 2007 m., o viešai pristatyta tik 2009-ųjų pabaigoje. Ją sukūrė „Google“ inžinieriai Robertas Griesemeris, Robas Pike‘as ir Kenas Thompsonas, kuriems tuo metu trūko įrankių, leidžiančių kurti patikimas didžiulio masto sistemas, kurios gebėtų palaikyti ir dar pagreitintų didžiausio pasaulyje paieškos variklio darbą. Dėl to ši kalba pasižymi dideliu patikimumu ir vientisumu.

Patys kūrėjai taip pat yra sakę, kad naują kalbą sukūrė, nes jiems labai nepatiko „C++“.

Laikui bėgant, šią kalbą naudoti pradėjo ir su „Google“ nesusiję pavieniai programuotojai bei įmonės.

Kai kurių apklausų duomenys rodo, kad „Go“ yra viena iš sparčiausiai augančių ir populiarėjančių programavimo kalbų pasaulyje.

„Swift“

Šią kalbą taip pat sukūrė korporacija. „Swift“ yra „Apple“ kūrinys, kuris iš esmės skirtas greičiau ir patogiau kurti programėles „iPhone“ bei kitiems kompanijos įrenginiams, veikiantiems „iOS“, „macOS“, „watchOS“, „tvOS“ ir „Linux“ operacinių sistemų pagrindu.

Ši kalba dar jaunesnė už „Google Go“. „Swift“ pirmą kartą viešai pasirodė tik 2014 m. birželį. Tačiau ėmė greitai populiarėti. Prie to prisidėjo ir vadinamieji „didelio kalibro“ partneriai, tarp kurių yra ir IBM. Pastaroji 2014 m. liepą (mėnesį po „Swift“ pasirodymo) pasirašė su „Apple“ bendradarbiavimo sutartį dėl programėlių verslui kūrimo ir platinimo. Kita „Swift“ populiarumo priežastis – „iPhone“ populiarumas. Daugelis programėlių kūrėjų sako, kad labiausiai apsimoka jas kurti būtent „Apple“ ekosistemai. O tai daryti bene paprasčiausia – bent jau kalbant apie suderinamumą – yra su „Swift“.

„Ruby“

Kaip ir „Python“, ši 1995 m. pasirodžiusi programavimo kalba liaupsinama už paprastą sintaksę ir plačias galimybes. Ši kalba, kaip ir „Python“, yra daugiaparadigmė – leidžianti naudoti ir apjungti skirtingus programavimo stilius: objektinį, struktūrinį ir funkcinį. Kalbą sukūrė japonas Yukihiro Matsumoto. Jis pats yra sakęs, kad „Ruby“ nėra skirta konkrečioms sritims ar darbams atlikti. Ji skirta programuotojų produktyvumui ir pasitenkinimui darbu didinti.

Su „Ruby“ parašyta ir gana populiari programinė įranga „Ruby on Rails“. Pastaroji nėra programavimo kalba, o tik programavimo karkasas su daugeliu iš anksto įdiegtų komponentų, skirtas kurti serveriuose veikiančią interneto taikomąją programinę įrangą (angl. server-side web application framework).

„Groovy“

Ši, 2007 m. pasirodžiusi objektinė programavimo kalba skirta „Java“ platformai. Ji sukurta tam, kad būtų lengviau ir greičiau rašyti daug kodo. Tai dinamiška kalba su funkcijomis panašiomis į „Python“, „Ruby“ ir „Perl“. Dėl integracijos su „Java“ bibliotekomis, ir dėl panašios į pastarąją sintaksės, „Groovy“ greitai pamėgo didžiosios kompanijos, tokios kaip IBM, „Google“ ar „Target“. Su „Groovy“ susiję ir kiti dideli IT sektoriaus vardai. Verta paminėti, kad dabar „Groovy“ teisės priklauso JAV korporacijai „Dell Technologies“. 2008 m. „Groovy and Grails company“ perėmė įmonė „SpringSource“. 2009 m. pastarąją įsigijo „VMWare“, o šiemet „Dell“ įsigijo EMC, kuriai priklauso didžioji dalis „VMWare“ akcijų.

„Perl“

„Perl“ sukūrė Larry Wallas 1987 m., siekdamas palengvinti sau įvairių ataskaitų apdorojimo procesą. „Perl“ buvo sumanyta kaip bendros paskirties „Unix“ skriptų kalba. Laikui bėgant, ji pasidarė itin universali. Dėl to ji kartais vadinama šveicariško peiliuko ir benzininio pjūklo hibridu arba interneto lipniąja juostele. „Perl“ mielai renkasi Holivudo specialiųjų efektų kūrėjai, ruošiantys kompiuteriu generuojamus vaidus. Taip pat finansų ir bioinformatikos specialistai. Ši kalba taip pat taip naudojama sistemų administravimo ir tinklo programavimo reikmėms.

„Perl“ nereikia maišyti su PEARL (angl. Process and experiment automation realtime language), kurią sukūrė vokiečiai. Pastaroji – kur kas sudėtingesnė ir paprastai naudojama daug funkcijų vienu metu atliekančių, realiu laiku veikiančių ir save koreguojančių programų kūrimui.

„Pascal“

Ši 1968 m. atsiradusi procedūrinė programavimo kalba, pavadinta garsus filosofo Blaise‘o Pascal‘io garbei, padėjo iškilti „Apple“ ir jos įkūrėjams. Būtent šia kalba buvo programuojami pirmieji „Apple Macintosh“ kompiuteriai.

Laikui bėgant, buvo kuriamos įvairios „Pascal“ atmainos. Tarp jų „Turbo Pascal“ ir „Super Pascal“. Bet jų populiarumas vis tiek mažėjo. 1985 m. „Apple Computer“ sukūrė objektinio programavimo „Pascal“ atšaką „Object Pascal“, kuri jis vis dar plačiai naudojama. Tiesa, pati „Apple“ 1994 m. atsisakė „Pascal“ ir savo valdomas platformas perrašė su „C++“. Pastaraisiais metais populiarumą vėl po truputį įgauna 1986 m. pasirodžiusi „Delphi Object Pascal“ versija. Šią kalbą kaip alternatyvą programėlių gamybai renkasi dalis programėlių išmaniesiems įrenginiams kūrėjų.

MATLAB

Atsižvelgiant į technologijų vystymosi kryptis, galima daryti išvadą, kad ši, 1984 m. pasirodžiusi, kalba dabar yra viena iš perspektyviausių programavimo kalbų pasaulyje. Ji sukurta kaip matematinio programavimo kalba, siekiant padėti universitetų studentams mokytis pažangiosios algebros ir vaizdų apdorojimo subtilybių. Ją pastaraisiais metais labai pamėgo mokslininkai, inžinieriai ir programuotojai, kuriantys didžiulę populiarumo bangą išgyvenančias vaizdų apdorojimo ir atpažinimo programas (pvz. veido atpažinimo) bei dirbtinio intelekto algoritmus ir sistemas.