Populiariausios programavimo kalbos, garantuojančios darbą

Publikuota: 2016-11-12
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Programuotojas – viena geidžiamiausių profesijų darbo rinkoje. O programinė įranga – viena iš pagrindinių varomųjų jėgų pasaulyje. Tačiau ne visi programuotojai ir ne visos programavimo kalbos yra lygios.

Iš šimtų ar net tūkstančių egzistuojančių programavimo kalbų ir jų atmainų vos keliolika yra plačiai naudojamos daugelyje įmonių ir viešojo sektoriaus įstaigų visame pasaulyje.

Siūlome užmesti akį į „Business insider“ skelbiamą populiariausių programavimo kalbų sąrašą. Jis sudarytas remiantis kompanijos „Tiobe“ indeksu, „RedMonk“ programavimo kalbų reitingu ir kasmetinės „Stack Overflow“ programinės įrangos kūrėjų apklausos duomenis.

„Išmokite bent vieną iš šių programavimo kalbų ir visada turėsite darbą“, – rašo „Business insider“.

nuotrauka::1left

„Java“

Bendrosios paskirties, objektiškai orientuota programavimo kalba, kurią dešimtajame dešimtmetyje sukūrė kanadietis Jamesas Goslingas ir kiti „Sun Microsystems“ inžinieriai. „Java“ iš pradžių vadinta „Oak“. Jos pirminis tikslas buvo pakeisti „C++“ kalbą.

2010 m. „Java“ teises, kartu su dalimi „Sun Microsystems“ verslo, perėmė „Oracle“. Šiuo metu „Java“ yra viena iš populiariausių programavimo kalbų versle, ypač kliento-serverio interneto taikomųjų programų (angl. web application) ir vartotojų naudojamos (angl. front end) „Android“ programinės įrangos dalies bei programėlių kūrimo srityse.

nuotrauka::2right

„C“ ir jos modifikacijos

Viena iš seniausių vis dar naudojamų programavimo kalbų. Ji sukurta aštuntajame dešimtmetyje. Vėliau sukurtas šios kalbos plėtinys „C++“, dar vėliau – ir savotiškas „C“ bei „C++“ hibridas, pavadintas „C#“. Taip pat „Objective-C“. Kalba sparčiai paplito dėl didelio jos efektyvumo ir minimalizmo. Dėl to ši kalba dažnai naudojama švietimo įstaigose programavimo mokymui.

Su „C“ parašyti „Unix“, „Linux“, „Windows“, „Mac OS“ ir mobiliųjų operacinių sistemų (OS) branduoliai. Taip pat nemaža dalis automobilių elektronikos sistemų. Ši kalba taip pat labai svarbi dirbantiems ar norintiems dirbtis su duomenų bazėmis ir įterptinėmis sistemomis (angl. embedded systems), tokiomis, kaip bankomatų OS.

nuotrauka::3left

„Python“

Interaktyvi programavimo kalba, sukurta maždaug 1990-aisiais. Ją daugelis patyrusių programuotojų įvardija kaip geriausią variantą pradedantiesiems, nes jos sintaksė labai paprasta ir primena įprastą anglų kalbą. „Python“ yra daugiaparadigmė programavimo kalba, leidžianti naudoti keletą programavimo stilių: objektinį, struktūrinį ir funkcinį. Beje, ši kalba vystoma kaip atvirojo kodo projektas.

„Python“ dažnai naudojama kurti taikomąsias interneto programas (angl. web application), tokias kaip „YouTube“ ar „Instagram“. Ši kalba neretai naudojama smulkių procesų automatizacijai. Patyrę programuotojai neretai šmaikštauja: „naudoju „Python“ kai reikia kažką sukurti ir kalba nėra svarbi“.

nuotrauka::4right

PHP

Viena iš populiariausių kalbų, naudojamų interneto svetainių kūrimui. Būtent tam ji ir buvo sukurta 1995 m. Kalbos kūrėjas yra Rasmusas Lerdorfas. Jis savo kūrinį pavadino „Personal Home Page Tools“.

PHP, kaip ir „Python“, yra atviro kodo kalba. Kai kuriais skaičiavimais, su PHP sukurta maždaug trečdalis visų pasaulio interneto svetainių. Šią kalbą plačiai naudoja ir tokie milžinai kaip „Facebook“. Kita vertus, nemaža dalis patyrusių programuotojų aistringai nekenčia PHP ir jei tik gali, renkasi bet kurią kitą kalbą.

nuotrauka::5left

„Visual Basic“

Iš esmės tai yra „Microsoft“ dešimtajame dešimtmetyje sukurta kalba, kuri vienokia ar kitokia forma iki šiol naudojama kuriant daugelį šios kompanijos produktų arba jų prototipus bei programas, skirtas naudoti su „Microsoft“ produktais. „Visual Basic“ iš kitų kalbų išsiskiri grafine programavimo sąsaja. Tai reiškia, kad programuojant, tam tikrus elementus galima dėlioti tiesiog juos pertempiant pele.

„Visual Basic“ išsivystė iš 1963 m. Dartmuto koledžo profesorių Johno Kemeny ir Thomaso Kurtzo aprašytos programavimo kalbos BASIC (angl. Beginner’s All-purpose Symbolic Instruction Code). 1975 m. Paulas Allenas ir Billas Gatesas, „Micropsoft“ įkūrėjai, sukūrė „Altair BASIC“ interpretatorių – pačią pirmąją „Microsoft“ programinę įrangą – ir nusprendė toliau dirbti su BASIC. 1991–2002 m. „Microsoft“ aktyviai vystė „Visual Basic“. Nuo 2002 m. ji pervadinta VB.NET.

nuotrauka::6right

„JavaScript“

Pastaraisiais metais itin populiari objektiškai orientuota programavimo kalba. Dažniausiai ji naudojama interneto svetainių ir atskirų puslapių interaktyvumui padidinti bei naršyklės pagrindu veikiančių taikomųjų programų (angl. web apps) kūrimui.

Šią kalbą sukūrė kompanijoje „Netscape“ tuo metu dirbęs Brendanas Eichas, kuris taip pat yra vienas iš naršyklės „Mozilla“ kūrėjų.

Nors „JavaScript“ ir „Java“ pavadinimai panašūs, pačios kalbos nėra niekaip susijusios, jų objektiniai modeliai nesuderinami. Tiesa, kalbos turi šiek tiek panašumų, nes tiek „Java“, tiek ir „JavaScript“ sintaksę perėmė iš „C“ kalbos.

Paprastai sakant, „JavaScript“ pagyvina svetaines ir suteikia daugiau galimybių vienokiems interneto įrankiams. Tačiau ši kalba kartu yra keikiama už saugumo skyles ir už tai, kad lėtina naršyklių veikimą.

nuotrauka::7left

„R“

Programavimo kalba, kurią paprastai renkasi statistikos ir duomenų rinkimo bei analitikos entuziastai bei asmenys, kurie kuria įrankius statistikams ir duomenų analitikams. Iš didžiųjų pasaulio kompanijų, kaip „R“ gerbėja garsėja „Google“. Kompanijos atstovai ne kartą yra viešai sakę, kad ši kalba suteikia „didžiulę galią kompanijos matematikams ir analizės įrankių kūrėjams“.

Ši kalba pavadinta „R“ iš daleis dėl to, kad šia raide prasideda abejų jos kūrėjų vardai – Rossas Ihaka ir Robertas Gentlemanas. Jie patys priduria, kad pavadinimas „R“ yra susijęs ir su šios kalbos pirmtako pavadinimu – „S“ kalba.

nuotrauka::8right

„Go“

Tai viena iš jauniausių programavimo kalbų. Ji sukurta 2007 m., o viešai pristatyta tik 2009-ųjų pabaigoje. Ją sukūrė „Google“ inžinieriai Robertas Griesemeris, Robas Pike‘as ir Kenas Thompsonas, kuriems tuo metu trūko įrankių, leidžiančių kurti patikimas didžiulio masto sistemas, kurios gebėtų palaikyti ir dar pagreitintų didžiausio pasaulyje paieškos variklio darbą. Dėl to ši kalba pasižymi dideliu patikimumu ir vientisumu.

Patys kūrėjai taip pat yra sakę, kad naują kalbą sukūrė, nes jiems labai nepatiko „C++“.

Laikui bėgant, šią kalbą naudoti pradėjo ir su „Google“ nesusiję pavieniai programuotojai bei įmonės.

Kai kurių apklausų duomenys rodo, kad „Go“ yra viena iš sparčiausiai augančių ir populiarėjančių programavimo kalbų pasaulyje.

nuotrauka::9left

„Swift“

Šią kalbą taip pat sukūrė korporacija. „Swift“ yra „Apple“ kūrinys, kuris iš esmės skirtas greičiau ir patogiau kurti programėles „iPhone“ bei kitiems kompanijos įrenginiams, veikiantiems „iOS“, „macOS“, „watchOS“, „tvOS“ ir „Linux“ operacinių sistemų pagrindu.

Ši kalba dar jaunesnė už „Google Go“. „Swift“ pirmą kartą viešai pasirodė tik 2014 m. birželį. Tačiau ėmė greitai populiarėti. Prie to prisidėjo ir vadinamieji „didelio kalibro“ partneriai, tarp kurių yra ir IBM. Pastaroji 2014 m. liepą (mėnesį po „Swift“ pasirodymo) pasirašė su „Apple“ bendradarbiavimo sutartį dėl programėlių verslui kūrimo ir platinimo. Kita „Swift“ populiarumo priežastis – „iPhone“ populiarumas. Daugelis programėlių kūrėjų sako, kad labiausiai apsimoka jas kurti būtent „Apple“ ekosistemai. O tai daryti bene paprasčiausia – bent jau kalbant apie suderinamumą – yra su „Swift“.

nuotrauka::10 right

„Ruby“

Kaip ir „Python“, ši 1995 m. pasirodžiusi programavimo kalba liaupsinama už paprastą sintaksę ir plačias galimybes. Ši kalba, kaip ir „Python“, yra daugiaparadigmė – leidžianti naudoti ir apjungti skirtingus programavimo stilius: objektinį, struktūrinį ir funkcinį. Kalbą sukūrė japonas Yukihiro Matsumoto. Jis pats yra sakęs, kad „Ruby“ nėra skirta konkrečioms sritims ar darbams atlikti. Ji skirta programuotojų produktyvumui ir pasitenkinimui darbu didinti.

Su „Ruby“ parašyta ir gana populiari programinė įranga „Ruby on Rails“. Pastaroji nėra programavimo kalba, o tik programavimo karkasas su daugeliu iš anksto įdiegtų komponentų, skirtas kurti serveriuose veikiančią interneto taikomąją programinę įrangą (angl. server-side web application framework).

nuotrauka::11left

„Groovy“

Ši, 2007 m. pasirodžiusi objektinė programavimo kalba skirta „Java“ platformai. Ji sukurta tam, kad būtų lengviau ir greičiau rašyti daug kodo. Tai dinamiška kalba su funkcijomis panašiomis į „Python“, „Ruby“ ir „Perl“. Dėl integracijos su „Java“ bibliotekomis, ir dėl panašios į pastarąją sintaksės, „Groovy“ greitai pamėgo didžiosios kompanijos, tokios kaip IBM, „Google“ ar „Target“. Su „Groovy“ susiję ir kiti dideli IT sektoriaus vardai. Verta paminėti, kad dabar „Groovy“ teisės priklauso JAV korporacijai „Dell Technologies“. 2008 m. „Groovy and Grails company“ perėmė įmonė „SpringSource“. 2009 m. pastarąją įsigijo „VMWare“, o šiemet „Dell“ įsigijo EMC, kuriai priklauso didžioji dalis „VMWare“ akcijų.

nuotrauka::12right

„Perl“

„Perl“ sukūrė Larry Wallas 1987 m., siekdamas palengvinti sau įvairių ataskaitų apdorojimo procesą. „Perl“ buvo sumanyta kaip bendros paskirties „Unix“ skriptų kalba. Laikui bėgant, ji pasidarė itin universali. Dėl to ji kartais vadinama šveicariško peiliuko ir benzininio pjūklo hibridu arba interneto lipniąja juostele. „Perl“ mielai renkasi Holivudo specialiųjų efektų kūrėjai, ruošiantys kompiuteriu generuojamus vaidus. Taip pat finansų ir bioinformatikos specialistai. Ši kalba taip pat taip naudojama sistemų administravimo ir tinklo programavimo reikmėms.

„Perl“ nereikia maišyti su PEARL (angl. Process and experiment automation realtime language), kurią sukūrė vokiečiai. Pastaroji – kur kas sudėtingesnė ir paprastai naudojama daug funkcijų vienu metu atliekančių, realiu laiku veikiančių ir save koreguojančių programų kūrimui.

nuotrauka::13left

„Pascal“

Ši 1968 m. atsiradusi procedūrinė programavimo kalba, pavadinta garsus filosofo Blaise‘o Pascal‘io garbei, padėjo iškilti „Apple“ ir jos įkūrėjams. Būtent šia kalba buvo programuojami pirmieji „Apple Macintosh“ kompiuteriai.

Laikui bėgant, buvo kuriamos įvairios „Pascal“ atmainos. Tarp jų „Turbo Pascal“ ir „Super Pascal“. Bet jų populiarumas vis tiek mažėjo. 1985 m. „Apple Computer“ sukūrė objektinio programavimo „Pascal“ atšaką „Object Pascal“, kuri jis vis dar plačiai naudojama. Tiesa, pati „Apple“ 1994 m. atsisakė „Pascal“ ir savo valdomas platformas perrašė su „C++“. Pastaraisiais metais populiarumą vėl po truputį įgauna 1986 m. pasirodžiusi „Delphi Object Pascal“ versija. Šią kalbą kaip alternatyvą programėlių gamybai renkasi dalis programėlių išmaniesiems įrenginiams kūrėjų.

nuotrauka::14right

MATLAB

Atsižvelgiant į technologijų vystymosi kryptis, galima daryti išvadą, kad ši, 1984 m. pasirodžiusi, kalba dabar yra viena iš perspektyviausių programavimo kalbų pasaulyje. Ji sukurta kaip matematinio programavimo kalba, siekiant padėti universitetų studentams mokytis pažangiosios algebros ir vaizdų apdorojimo subtilybių. Ją pastaraisiais metais labai pamėgo mokslininkai, inžinieriai ir programuotojai, kuriantys didžiulę populiarumo bangą išgyvenančias vaizdų apdorojimo ir atpažinimo programas (pvz. veido atpažinimo) bei dirbtinio intelekto algoritmus ir sistemas.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Telekomunikacijų segmentas: keičiasi ir ieško nišų augti Premium 1

Telekomunikacijų bendrovės, vienos didžiausių reklamos užsakovių Lietuvoje, aštriai ir toliau žvangina...

Rinkodara
11:14
Augantis vartojimas kilstelėjo „Tele2“ pajamas 5

Nuosekliai augantis klientų skaičius ir duomenų vartojimas lėmė telekomunikacijų operatoriaus „Tele2“ pajamų...

Paslaugos
10:18
Mėnesio sandoris: „Telia“ konkurento stiprėjimas Skandinavijoje

Norvegijos telekomunikacijų bendrovė „Telenor“ dar balandžio pradžioje pranešė apie susitarimą už 1,5 mlrd.

Rinkos
2019.04.23
„Amazon Go“: ateities parduotuvė ar tik gražus fasadas Premium

JAV elektroninės komercijos milžinės parduotuvės be kasų „Amazon Go“ turi nemažai trūkumų ir sakydami, kad ši...

Prekyba
2019.04.23
„iScan“ – burtų lazdelė, vėluojanti 15 metų 2

Skeneris. Paprastai tai didokas plokščias objektas biure ant stalo. Arba milžiniško spausdinančio, faksus...

Verslo klasė
2019.04.22
Rusija dar labiau stiprina interneto kontrolę 13

Rusijos parlamentas palaimino naują įstatymą, galintį dar labiau sustiprinti duomenų srauto kontrolę šalyje...

Paslaugos
2019.04.20
Daliai parduotuvių dirbant per Velykas, Seime vėl inicijuojamas draudimas 13

Kai kuriems prekybos tinklams ketinant dirbti pirmąją Velykų dieną, Seimo nariai žada grįžti prie įstatymo...

Paslaugos
2019.04.20
Už ekstremistinį turinį JAV milžinams Europoje grės baudos iki 4% apyvartos 2

Europos Parlamentas (EP) pritarė pasiūlymui bausti tokias įmones kaip „Facebook“, „Google“ ir „Twitter“ net...

Paslaugos
2019.04.20
Estai atrado lietuviškus dūmų detektorius  – „Eldes“ vos spėja juos gaminti Premium 2

Idėją patobulinti produktą gali pasiūlyti ir klientai: estų saugos tarnyba paprašė UAB „Eldes“ nuotolinį dūmų...

Gazelė
2019.04.19
„Facebook“ „netyčia“ pasisavino 1,5 mln. vartotojų kontaktų 1

„Facebook“ pastaraisiais mėnesiais šoka nuo vieno skandalo prie kito. Šiandien paaiškėjo, kad kompanija, be...

Paslaugos
2019.04.18
Rinkoje laukiamas „Samsung Galaxy Fold“ lūžta 1

Neseniai pristatytas beveik 2.000 USD kainuosiantis „Samsung“ išmanusis telefonas „Galaxy Fold“,...

Technologijos
2019.04.18
Sunkus „Apple“ sprendimas supurtė ryšio lustų rinką Premium

Šią savaitę paskelbtos kelios elektronikos ir puslaidininkių kompanijų naujienos, privertė ne vieną rinkos...

Paslaugos
2019.04.18
Idėja iš Londono: lietuviai sukūrė sporto klubus vienijančią interneto platformą Premium 1

Aktyvi dviejų vaikų mama Greta Šidlauskienė su broliu Laurynu Gružinsku sukūrė sporto klubus vienijančią...

Paslaugos
2019.04.18
„SpectroCoin“ turi pastabų kriptovaliutų sektoriaus reguliavimui 13

Lietuvos planai dėl naujo kriptovaliutų sektoriaus reguliavimo suvaržys visą šalies finansų technologijų...

Rinkos
2019.04.18
„Telecentras“ ir „LG Electronics“ bendradarbiaus Lietuvoje diegdami hibridinę TV 8

AB Lietuvos radijo ir televizijos centras („Telecentras“) ir PIetų Korėjos bendrovė „LG Electronics“ sutarė...

Paslaugos
2019.04.18
„Uber“ ateina į biržą: Lietuvos analitikų verdiktas, ar verta investuoti Premium

JAV pavėžėjimo paslaugų pradininkei „Uber“ žengiant į biržą, Lietuvos analitikų nuomonės dėl investavimo į...

Rinkos
2019.04.18
Darbuotojus motyvuoja robotai Algis ir Pūkis Premium

Robotai ir darbų automatizacija dažnai įsivaizduojami kaip žmogiškosios darbo jėgos priešai. Tačiau bent jau...

Vadyba
2019.04.17
Populiariausi socialinės inžinerijos būdai ir kaip nuo jų apsisaugoti? Verslo tribūna 2

Per pastarąjį dešimtmetį kibernetinio saugumo kontekste vis daugiau dėmesio sulaukianti socialinė inžinerija...

Išmani Lietuva
2019.04.16
Pirmame gynybos hakatone triumfavo kompiuterinės regos sprendimų kūrėjai 1

Rukloje savaitgalį vykusios pirmosios Lietuvoje gynybos technologijų kūrybos stovyklos (hakatono) pagrindinį,...

Paslaugos
2019.04.16
„Bitė Lietuva“ pirmoji Lietuvoje bando įregistruoti garsinį ženklą

Telekomunikacijų bendrovė „Bitė Lietuva“, neseniai pristačiusi atnaujintą savo pagrindinį prekės ženklą ir...

Rinkodara
2019.04.16

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau