Populiariausios programavimo kalbos, garantuojančios darbą

Publikuota: 2016-11-12
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Programuotojas – viena geidžiamiausių profesijų darbo rinkoje. O programinė įranga – viena iš pagrindinių varomųjų jėgų pasaulyje. Tačiau ne visi programuotojai ir ne visos programavimo kalbos yra lygios.

Iš šimtų ar net tūkstančių egzistuojančių programavimo kalbų ir jų atmainų vos keliolika yra plačiai naudojamos daugelyje įmonių ir viešojo sektoriaus įstaigų visame pasaulyje.

Siūlome užmesti akį į „Business insider“ skelbiamą populiariausių programavimo kalbų sąrašą. Jis sudarytas remiantis kompanijos „Tiobe“ indeksu, „RedMonk“ programavimo kalbų reitingu ir kasmetinės „Stack Overflow“ programinės įrangos kūrėjų apklausos duomenis.

„Išmokite bent vieną iš šių programavimo kalbų ir visada turėsite darbą“, – rašo „Business insider“.

nuotrauka::1left

„Java“

Bendrosios paskirties, objektiškai orientuota programavimo kalba, kurią dešimtajame dešimtmetyje sukūrė kanadietis Jamesas Goslingas ir kiti „Sun Microsystems“ inžinieriai. „Java“ iš pradžių vadinta „Oak“. Jos pirminis tikslas buvo pakeisti „C++“ kalbą.

2010 m. „Java“ teises, kartu su dalimi „Sun Microsystems“ verslo, perėmė „Oracle“. Šiuo metu „Java“ yra viena iš populiariausių programavimo kalbų versle, ypač kliento-serverio interneto taikomųjų programų (angl. web application) ir vartotojų naudojamos (angl. front end) „Android“ programinės įrangos dalies bei programėlių kūrimo srityse.

nuotrauka::2right

„C“ ir jos modifikacijos

Viena iš seniausių vis dar naudojamų programavimo kalbų. Ji sukurta aštuntajame dešimtmetyje. Vėliau sukurtas šios kalbos plėtinys „C++“, dar vėliau – ir savotiškas „C“ bei „C++“ hibridas, pavadintas „C#“. Taip pat „Objective-C“. Kalba sparčiai paplito dėl didelio jos efektyvumo ir minimalizmo. Dėl to ši kalba dažnai naudojama švietimo įstaigose programavimo mokymui.

Su „C“ parašyti „Unix“, „Linux“, „Windows“, „Mac OS“ ir mobiliųjų operacinių sistemų (OS) branduoliai. Taip pat nemaža dalis automobilių elektronikos sistemų. Ši kalba taip pat labai svarbi dirbantiems ar norintiems dirbtis su duomenų bazėmis ir įterptinėmis sistemomis (angl. embedded systems), tokiomis, kaip bankomatų OS.

nuotrauka::3left

„Python“

Interaktyvi programavimo kalba, sukurta maždaug 1990-aisiais. Ją daugelis patyrusių programuotojų įvardija kaip geriausią variantą pradedantiesiems, nes jos sintaksė labai paprasta ir primena įprastą anglų kalbą. „Python“ yra daugiaparadigmė programavimo kalba, leidžianti naudoti keletą programavimo stilių: objektinį, struktūrinį ir funkcinį. Beje, ši kalba vystoma kaip atvirojo kodo projektas.

„Python“ dažnai naudojama kurti taikomąsias interneto programas (angl. web application), tokias kaip „YouTube“ ar „Instagram“. Ši kalba neretai naudojama smulkių procesų automatizacijai. Patyrę programuotojai neretai šmaikštauja: „naudoju „Python“ kai reikia kažką sukurti ir kalba nėra svarbi“.

nuotrauka::4right

PHP

Viena iš populiariausių kalbų, naudojamų interneto svetainių kūrimui. Būtent tam ji ir buvo sukurta 1995 m. Kalbos kūrėjas yra Rasmusas Lerdorfas. Jis savo kūrinį pavadino „Personal Home Page Tools“.

PHP, kaip ir „Python“, yra atviro kodo kalba. Kai kuriais skaičiavimais, su PHP sukurta maždaug trečdalis visų pasaulio interneto svetainių. Šią kalbą plačiai naudoja ir tokie milžinai kaip „Facebook“. Kita vertus, nemaža dalis patyrusių programuotojų aistringai nekenčia PHP ir jei tik gali, renkasi bet kurią kitą kalbą.

nuotrauka::5left

„Visual Basic“

Iš esmės tai yra „Microsoft“ dešimtajame dešimtmetyje sukurta kalba, kuri vienokia ar kitokia forma iki šiol naudojama kuriant daugelį šios kompanijos produktų arba jų prototipus bei programas, skirtas naudoti su „Microsoft“ produktais. „Visual Basic“ iš kitų kalbų išsiskiri grafine programavimo sąsaja. Tai reiškia, kad programuojant, tam tikrus elementus galima dėlioti tiesiog juos pertempiant pele.

„Visual Basic“ išsivystė iš 1963 m. Dartmuto koledžo profesorių Johno Kemeny ir Thomaso Kurtzo aprašytos programavimo kalbos BASIC (angl. Beginner’s All-purpose Symbolic Instruction Code). 1975 m. Paulas Allenas ir Billas Gatesas, „Micropsoft“ įkūrėjai, sukūrė „Altair BASIC“ interpretatorių – pačią pirmąją „Microsoft“ programinę įrangą – ir nusprendė toliau dirbti su BASIC. 1991–2002 m. „Microsoft“ aktyviai vystė „Visual Basic“. Nuo 2002 m. ji pervadinta VB.NET.

nuotrauka::6right

„JavaScript“

Pastaraisiais metais itin populiari objektiškai orientuota programavimo kalba. Dažniausiai ji naudojama interneto svetainių ir atskirų puslapių interaktyvumui padidinti bei naršyklės pagrindu veikiančių taikomųjų programų (angl. web apps) kūrimui.

Šią kalbą sukūrė kompanijoje „Netscape“ tuo metu dirbęs Brendanas Eichas, kuris taip pat yra vienas iš naršyklės „Mozilla“ kūrėjų.

Nors „JavaScript“ ir „Java“ pavadinimai panašūs, pačios kalbos nėra niekaip susijusios, jų objektiniai modeliai nesuderinami. Tiesa, kalbos turi šiek tiek panašumų, nes tiek „Java“, tiek ir „JavaScript“ sintaksę perėmė iš „C“ kalbos.

Paprastai sakant, „JavaScript“ pagyvina svetaines ir suteikia daugiau galimybių vienokiems interneto įrankiams. Tačiau ši kalba kartu yra keikiama už saugumo skyles ir už tai, kad lėtina naršyklių veikimą.

nuotrauka::7left

„R“

Programavimo kalba, kurią paprastai renkasi statistikos ir duomenų rinkimo bei analitikos entuziastai bei asmenys, kurie kuria įrankius statistikams ir duomenų analitikams. Iš didžiųjų pasaulio kompanijų, kaip „R“ gerbėja garsėja „Google“. Kompanijos atstovai ne kartą yra viešai sakę, kad ši kalba suteikia „didžiulę galią kompanijos matematikams ir analizės įrankių kūrėjams“.

Ši kalba pavadinta „R“ iš daleis dėl to, kad šia raide prasideda abejų jos kūrėjų vardai – Rossas Ihaka ir Robertas Gentlemanas. Jie patys priduria, kad pavadinimas „R“ yra susijęs ir su šios kalbos pirmtako pavadinimu – „S“ kalba.

nuotrauka::8right

„Go“

Tai viena iš jauniausių programavimo kalbų. Ji sukurta 2007 m., o viešai pristatyta tik 2009-ųjų pabaigoje. Ją sukūrė „Google“ inžinieriai Robertas Griesemeris, Robas Pike‘as ir Kenas Thompsonas, kuriems tuo metu trūko įrankių, leidžiančių kurti patikimas didžiulio masto sistemas, kurios gebėtų palaikyti ir dar pagreitintų didžiausio pasaulyje paieškos variklio darbą. Dėl to ši kalba pasižymi dideliu patikimumu ir vientisumu.

Patys kūrėjai taip pat yra sakę, kad naują kalbą sukūrė, nes jiems labai nepatiko „C++“.

Laikui bėgant, šią kalbą naudoti pradėjo ir su „Google“ nesusiję pavieniai programuotojai bei įmonės.

Kai kurių apklausų duomenys rodo, kad „Go“ yra viena iš sparčiausiai augančių ir populiarėjančių programavimo kalbų pasaulyje.

nuotrauka::9left

„Swift“

Šią kalbą taip pat sukūrė korporacija. „Swift“ yra „Apple“ kūrinys, kuris iš esmės skirtas greičiau ir patogiau kurti programėles „iPhone“ bei kitiems kompanijos įrenginiams, veikiantiems „iOS“, „macOS“, „watchOS“, „tvOS“ ir „Linux“ operacinių sistemų pagrindu.

Ši kalba dar jaunesnė už „Google Go“. „Swift“ pirmą kartą viešai pasirodė tik 2014 m. birželį. Tačiau ėmė greitai populiarėti. Prie to prisidėjo ir vadinamieji „didelio kalibro“ partneriai, tarp kurių yra ir IBM. Pastaroji 2014 m. liepą (mėnesį po „Swift“ pasirodymo) pasirašė su „Apple“ bendradarbiavimo sutartį dėl programėlių verslui kūrimo ir platinimo. Kita „Swift“ populiarumo priežastis – „iPhone“ populiarumas. Daugelis programėlių kūrėjų sako, kad labiausiai apsimoka jas kurti būtent „Apple“ ekosistemai. O tai daryti bene paprasčiausia – bent jau kalbant apie suderinamumą – yra su „Swift“.

nuotrauka::10 right

„Ruby“

Kaip ir „Python“, ši 1995 m. pasirodžiusi programavimo kalba liaupsinama už paprastą sintaksę ir plačias galimybes. Ši kalba, kaip ir „Python“, yra daugiaparadigmė – leidžianti naudoti ir apjungti skirtingus programavimo stilius: objektinį, struktūrinį ir funkcinį. Kalbą sukūrė japonas Yukihiro Matsumoto. Jis pats yra sakęs, kad „Ruby“ nėra skirta konkrečioms sritims ar darbams atlikti. Ji skirta programuotojų produktyvumui ir pasitenkinimui darbu didinti.

Su „Ruby“ parašyta ir gana populiari programinė įranga „Ruby on Rails“. Pastaroji nėra programavimo kalba, o tik programavimo karkasas su daugeliu iš anksto įdiegtų komponentų, skirtas kurti serveriuose veikiančią interneto taikomąją programinę įrangą (angl. server-side web application framework).

nuotrauka::11left

„Groovy“

Ši, 2007 m. pasirodžiusi objektinė programavimo kalba skirta „Java“ platformai. Ji sukurta tam, kad būtų lengviau ir greičiau rašyti daug kodo. Tai dinamiška kalba su funkcijomis panašiomis į „Python“, „Ruby“ ir „Perl“. Dėl integracijos su „Java“ bibliotekomis, ir dėl panašios į pastarąją sintaksės, „Groovy“ greitai pamėgo didžiosios kompanijos, tokios kaip IBM, „Google“ ar „Target“. Su „Groovy“ susiję ir kiti dideli IT sektoriaus vardai. Verta paminėti, kad dabar „Groovy“ teisės priklauso JAV korporacijai „Dell Technologies“. 2008 m. „Groovy and Grails company“ perėmė įmonė „SpringSource“. 2009 m. pastarąją įsigijo „VMWare“, o šiemet „Dell“ įsigijo EMC, kuriai priklauso didžioji dalis „VMWare“ akcijų.

nuotrauka::12right

„Perl“

„Perl“ sukūrė Larry Wallas 1987 m., siekdamas palengvinti sau įvairių ataskaitų apdorojimo procesą. „Perl“ buvo sumanyta kaip bendros paskirties „Unix“ skriptų kalba. Laikui bėgant, ji pasidarė itin universali. Dėl to ji kartais vadinama šveicariško peiliuko ir benzininio pjūklo hibridu arba interneto lipniąja juostele. „Perl“ mielai renkasi Holivudo specialiųjų efektų kūrėjai, ruošiantys kompiuteriu generuojamus vaidus. Taip pat finansų ir bioinformatikos specialistai. Ši kalba taip pat taip naudojama sistemų administravimo ir tinklo programavimo reikmėms.

„Perl“ nereikia maišyti su PEARL (angl. Process and experiment automation realtime language), kurią sukūrė vokiečiai. Pastaroji – kur kas sudėtingesnė ir paprastai naudojama daug funkcijų vienu metu atliekančių, realiu laiku veikiančių ir save koreguojančių programų kūrimui.

nuotrauka::13left

„Pascal“

Ši 1968 m. atsiradusi procedūrinė programavimo kalba, pavadinta garsus filosofo Blaise‘o Pascal‘io garbei, padėjo iškilti „Apple“ ir jos įkūrėjams. Būtent šia kalba buvo programuojami pirmieji „Apple Macintosh“ kompiuteriai.

Laikui bėgant, buvo kuriamos įvairios „Pascal“ atmainos. Tarp jų „Turbo Pascal“ ir „Super Pascal“. Bet jų populiarumas vis tiek mažėjo. 1985 m. „Apple Computer“ sukūrė objektinio programavimo „Pascal“ atšaką „Object Pascal“, kuri jis vis dar plačiai naudojama. Tiesa, pati „Apple“ 1994 m. atsisakė „Pascal“ ir savo valdomas platformas perrašė su „C++“. Pastaraisiais metais populiarumą vėl po truputį įgauna 1986 m. pasirodžiusi „Delphi Object Pascal“ versija. Šią kalbą kaip alternatyvą programėlių gamybai renkasi dalis programėlių išmaniesiems įrenginiams kūrėjų.

nuotrauka::14right

MATLAB

Atsižvelgiant į technologijų vystymosi kryptis, galima daryti išvadą, kad ši, 1984 m. pasirodžiusi, kalba dabar yra viena iš perspektyviausių programavimo kalbų pasaulyje. Ji sukurta kaip matematinio programavimo kalba, siekiant padėti universitetų studentams mokytis pažangiosios algebros ir vaizdų apdorojimo subtilybių. Ją pastaraisiais metais labai pamėgo mokslininkai, inžinieriai ir programuotojai, kuriantys didžiulę populiarumo bangą išgyvenančias vaizdų apdorojimo ir atpažinimo programas (pvz. veido atpažinimo) bei dirbtinio intelekto algoritmus ir sistemas.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą TECHNOLOGIJŲ savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
„MoQ“ mokės vartotojams – startuoja dalies pinigų grąžinimo programa Premium

Ryšio operatorių įkurtas mobiliųjų mokėjimų startuolis „MoQ“ (UAB „Mobilieji mokėjimai“), priverstas dėl...

10 įdomių ir naudingų programėlių moksleiviams

Anksčiau skaitmeninės technologijos buvo naudojamos daugiausia informatikos pamokose, o šiais laikais jos...

Vertinamas Kruonio parko tinkamumas stambiam duomenų centrui 1

Lietuvai ketinant pritraukti stambių duomenų centrų, atlikta šių galimybių šalies mastu analizė, o iki...

M. Plukys: tai, kas prasideda Estijoje, baigiasi Lietuvoje 1

Mindaugą Plukį, nuo 2008 m. dirbusį „Nissan Nordic Europe Oy“ komunikacijos vadovu, galima vadinti...

Transportas
07:51
Saugumas tinkluose: pasitikėk manimi Premium

„Ir primenu visiems, kad raštu pasižadėjote laikytis „Chatham House“ taisyklės. Nefotografuoti. Neviešinti...

Verslo klasė
2019.01.19
Ant svarstyklių – grėsmės ir pažanga: kas mūsų laukia 2019 m. 

Tarp didžiausią poveikį visuomenei artimiausioje ateityje atnešiančių pokyčių ekspertai išskiria dirbtinio...

Technologijos
2019.01.18
„Facebook“ ištrynė šimtus Rytų Europoje „Sputnik“ administruotų paskyrų 7

Socialinis tinklas „Facebook“ ketvirtadienį pranešė, kad Lietuvoje ir kitose Rytų Europos šalyse ištrynė...

Technologijos
2019.01.17
Sistemų analitiko darbas – tarp IT ir kūrybos Rėmėjo turinys 8

Sprendimo kūrėjas ir tarpininkas tarp komandos ir kliento – taip galima būtų trumpai apibūdinti sistemų...

Išmani Lietuva
2019.01.17
LB: „Telia Lietuva“ ir „Grigeo“ nesilaikė tarptautinių apskaitos standartų 13

Integruotų telekomunikacijų bendrovė „Telia Lietuva“ ir medžio plaušo plokščių, kartono bei higieninio...

Rinkos
2019.01.17
Startuoliai į pramonės sektorių žengia nedrąsiai Premium 2

Nors pramonė yra vienas pagrindinių šalies ekonomikos variklių, generuojantis beveik 65 mlrd. Eur pajamų per...

Technologijos
2019.01.17
„ACC Distribution“ vasarį perima „Acme Europe“ kontrolę

Elektronikos bei buitinės technikos prekių platintoja „ACC Distribution“ vasario 1 d. perims aktyvaus...

Technologijos
2019.01.17
Vis daugiau užsienio startuolių renkasi kurti verslą Lietuvoje 8

Du metus Lietuvoje veikianti užsienio startuolių pritraukimo programa „Startup Visa“ sulaukia vis daugiau...

Technologijos
2019.01.16
RC kurs sistemą, kuri leis keistis e. recepto duomenimis Europoje 1

Valstybės įmonė Registrų centras paskelbė Lietuvos nacionalinio e. sveikatos kontaktų centro informacinės...

Interneto tiekėjai ruošiasi blokuoti „Linkomaniją“, LATGA tikisi žmonių sąmoningumo 30

Interneto tiekėjai, vykdydami teismo sprendimą, ruošiasi blokuoti failų dalijimosi svetainę linkomanija.net,...

Technologijos
2019.01.16
Europa raginama sparčiau kurti savavaldį transportą

Antradienį Europos Parlamentas (EP) paragino Europoje sukurti palankesnes sąlygas savavaldžiam transportui ir...

Technologijos
2019.01.16
„Maxima“ diegia elektronines etiketes, jas turintis „Topo centras“ vardija trūkumus  Premium 10

Neseniai pranešęs apie investicijas į prekių skenavimo įrenginius mažmeninės prekybos tinklas „Maxima“...

Teismas: „Linkomanija“ turi būti užblokuota 22

Lietuvos apeliacinis teismas įpareigojo interneto paslaugų tiekėjus uždrausti savo klientams pasiekti failų...

Technologijos
2019.01.15
KTU mokslininkų išradimą komercializuos studentų startuolis 2

Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkai sukūrė įrenginį, kuris per pirmas 10 sekundžių, lėktuvui...

Technologijos
2019.01.15
„Mikrovisata“ pakeitė pavadinimą į „Droneda“ 3

Didmeninės prekybos išmaniąja technika UAB „Mikrovisata“, valdanti ir nuosavus buitinės elektronikos prekės...

Technologijos
2019.01.15
Startuoliams draugiškiausios pasaulio šalys 2

Žurnalas „CEO World“ paskelbė jaunam ir sparčiai augančiam verslui šiemet draugiškiausių šalių...

Technologijos
2019.01.15

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau