Darželiai – verslui, didieji klientai – valstybei

Publikuota: 2015-11-29
Darius Didžgalvis, kaip ir ankstesnis „Infostruktūros“ vadovas, pabrėžia, kad įmonė su verslu nekonkuruoja. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Darius Didžgalvis, kaip ir ankstesnis „Infostruktūros“ vadovas, pabrėžia, kad įmonė su verslu nekonkuruoja. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Valstybės įmonė „Infostruktūra“ savo žinion perima pusę – apie 3.500 – viešojo sektoriaus įstaigų ir institucijų. Pastarosios bus įpareigotos naudotis tik „Infostruktūros“ prižiūrimu Saugiu valstybiniu duomenų perdavimo tinklu. Verslininkams tokie užmojai kelia nerimą, tačiau kritika mažėja sulaukus pažadų, kad „Infostruktūra“ trauksis iš privataus sektoriaus.

„Infostruktūra“ kai kurioms valstybės įstaigoms teikia paslaugas iki šiol. Tačiau Saugiu valstybiniu duomenų perdavimo tinklu (SVDPT) naudotis neprivalėjo niekas – buvo palikta galimybė rinktis: SVDPT ar privačių teikėjų paslaugos.

Šiuo metu rengiamoje naujoje Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo redakcijoje numatoma, kad visi svarbių ir ypač svarbių valstybės informacinių išteklių tvarkytojai ir valdytojai, kurie apibrėžti 2013 m Vyriausybės nutarime, bus įpareigoti pirkti paslaugas tik iš „Infostruktūros“. Tai reiškia, kad pusė šalies viešojo sektoriaus organizacijų nebeskelbs viešųjų konkursų, susijusių su interneto prieigos, duomenų perdavimo bei saugojimo ir kibernetinės saugos paslaugomis. Visa tai bus „Infostruktūros“ žinioje.

„Šiuo metu vienas iš prioritetinių valstybės IT uždavinių – didinti valstybės institucijų kibernetinį saugumą. Pirmasis žingsnis yra įstatymiškai aiškiau reglamentuoti SVDPT. Šio tinklo paslaugomis būtų įpareigotos naudotis ypatingos svarbos ir svarbius valstybės informacinius išteklius valdančios ir tvarkančios institucijos, kaip antai Valstybinė mokesčių inspekcija, „Sodra“, Registrų centras ir kt. Institucijos, kurioms reikalingas tik interneto ryšys, ir toliau galėtų rinktis: komercinių operatorių teikiamas interneto arba SVDPT paslaugas“, – aiškina Darius Didžgalvis, laikinai einantis „Infostruktūros“ direktoriaus pareigas ir buvęs „Teo“ Tinklo technologijų tarnybos vadovas.

Anot jo, saugus valstybės institucijų duomenų perdavimas, įskaitant Lietuvos piliečių konfidencialius asmens duomenis, bei ryšio tarp valstybės institucijų užtikrinimas yra itin svarbi ir jautri funkcija, todėl negalimas joks kompromisas saugumo klausimu.

Kalnas pastabų

Konkretaus termino, iki kada turi būti įgyvendinti minėti pakeitimai, nėra. Neoficialiai rinkoje kalbama, kad buvo siekiama, jog dar praėjusią savaitę įstatymo pakeitimai atsidurtų Vyriausybėje. Tačiau procesas esą užstrigo dėl daugybės pastabų iš įstaigų, kurios bus priverstos pirkti paslaugas iš „Infostruktūros“ ir kitų suinteresuotų institucijų.

Išties siūlomais pakeitimais patenkintos toli gražu ne visos valstybės įstaigos. Štai Registrų centras (RC) sako, kad „Infostruktūros“ paslaugos yra brangesnės negu privačių teikėjų, o saugumo lygis esą yra toks pats arba labai panašus. Bet įstaiga bus priversta pirkti paslaugas iš valstybės.

„Mes esame informuoti, kad privalėsime pirkti paslaugas iš „Infostruktūros“, nors jų paslaugos yra brangesnės nei privačių teikėjų“, – sako Aidas Petrošius, RC atstovas spaudai.

RC norėtų turėti ne vieną duomenų perdavimo kanalą, kaip yra dabar, bet po pertvarkos tai gali būti neįmanoma dėl prielaidos, kad per kitus kanalus į kokios nors įstaigos sistemas įsisukusios kibernetinės grėsmės gali patekti ir į SVDPT. O tada joms jau atviras kelias į visas svarbiausias valstybės sistemas. Tiesa, kol kas tai nėra galutinai nuspręsta.

„Mes dabar turime kelis nepriklausomus duomenų perdavimo kanalus. Jeigu vienas dėl kokių nors priežasčių būtų pažeistas, pavyzdžiui, būtų nukirstas kabelis atliekant statybos darbus, kiti kanalai užtikrintų, kad ryšys su RC tvarkomais registrais ir kitomis informacinėmis sistemomis nenutrūktų“, – sako p. Petrošius.

Pasiūlė kompromisą

Šalies informacinių ir ryšių technologijų (IRT) bendrovės, ypač duomenų centrų valdytojai ir interneto tiekėjai, tvirtina galintys užtikrinti ne prastesnį saugumo lygį, nei siūlo „Infostruktūra“. Kai šios pertvarkos buvo pristatytos asociacijoje „Infobalt“, kai kurios įmonės sunerimo, kad valstybė vėl imasi konkuruoti su verslu. Juoba kad SVDPT sukurtas ne infrastruktūros, o loginiu lygmeniu. Šiurkščiai tariant, tai reiškia, kad interneto laidus „Infostruktūra“ veikiausiai vis tiek nuomotųsi iš privačių įmonių, greičiausiai iš „Teo“, nes jos tinklas šalyje yra labiausiai išplėtotas. Tačiau kai „Infostruktūra“ pasiūlė kompromisą – ji nustos teikti paslaugas privatiems klientams ir visiškai pasitrauks iš šio sektoriaus, – verslininkai nurimo.

Dar 2013 m. rudenį „Infobalt“ skundėsi „Verslo žinioms“, kad „Infostruktūra“ dirba nesąžiningai, nes atlieka ne tik teisės aktais jai pavestas pareigas, bet ir siekia pelno, konkuruoja su privataus sektoriaus įmonėmis ir be konkursų pasiglemžia užsakymus, kuriuos galėtų gauti privatus verslas. Negana to, įmonė gauna valstybės ir ES dotacijų.

Tada „Infobalt“ skaičiavo, kad 2012 m. „Infostruktūra“ iš veiklos, kuriai buvo sukurta, t. y. iš SVDPT sutarčių, gavo beveik 13 mln. Lt (3,8 mln. Eur) pajamų, o bendra įmonės pardavimų apimtis iš visos veiklos sudarė beveik 32 mln. Lt (9,3 mln. Eur). Taigi ši VĮ buvo gavusi sutarčių už maždaug 5,5 mln. Eur, kurios galėjo atitekti privačioms bendrovėms.

Nenuostabu, kad „Infostruktūros“ pažadas trauktis iš privataus sektoriaus nuramino įmones ir jų tonas sušvelnėjo.

infogr.am::infogram_0_pajamos_uz_duomenu_perdavima

Paulius Vertelka, „Infobalt“ vykdomasis direktorius, sutinka, kad saugus valstybinių duomenų perdavimo tinklas yra reikalingas. Jis turėtų sujungti ypatingos svarbos ir svarbių informacinių išteklių valdytojus ir tvarkytojus, pavyzdžiui, duomenų centrus ir registrus bei tuos duomenis ir registrus tvarkančias institucijas. Esą tokia uždara sistema leistų užtikrinti, kad į ją nepatektų nepageidaujami užkratai ir kiti pavojai, keliantys riziką ypatingos svarbos duomenims.

„Tačiau manome, kad prie tokio duomenų perdavimo tinklo neturėtų būti įpareigotos jungtis institucijos, kurios jau turi saugius kitų ES institucijų ryšio kanalus, pavyzdžiui, Lietuvos banko ryšys su Europos centriniu banku bei ypač svarbių ar svarbių duomenų netvarkančios institucijos, kaip mokyklos ar ligoninės. Esame už valstybinio ir privataus sektorių sinergijos galimybių išnaudojimą infrastruktūros plotmėje – neturėtų būti dubliuojama ryšių infrastruktūra, kurią galima konkurencingomis sąlygomis išsinuomoti iš komercinių rinkos dalyvių“, – priduria p. Vertelka.

Anot jo, taip pat reikėtų iki įstatymo pataisų priėmimo nustatyti saugumo ir kokybės reikalavimus privatiems rinkos dalyviams, kurie ryšio paslaugas teiktų kitoms valstybinėms institucijoms, ir peržiūrėti duomenų klasifikatorių.

Daug neaiškumų

Privačiuose pokalbiuose įmonės taip pat paburba, kad „Infostruktūra“ neturi nei kompetencijos, nei pajėgumų teikti paslaugas 3.500 įmonių. Dėl to jai esą ruošiamas pagalbos paketas iš ES struktūrinių fondų, siekiantis apie 9 mln. Eur. Tačiau verslas nenurodo šios informacijos šaltinių, o „Infostruktūros“ atstovai tvirtina nieko negirdėję apie papildomą finansavimą.

„Aš apie tai nesu girdėjusi. Nemanau, kad papildomo finansavimo prireiks. Juk klientų skaičius beveik nesikeis, po ppkyčių atkris privatūs ir dalis viešojo sektoriaus klientų. Kai baigsis pastarųjų sutartys, jų skelbiamuose konkursuose mes nedalyvausime. Mūsų klientės liks tik tos įstaigos, kurios valdo svarbius arba labai svarbius duomenis“, – sako Sandra Gražytė, „Infostruktūros“ Administravimo skyriaus ir komunikacijos vadovė.

„Šiuo metu įmonė reorganizuojama, išgryninamos jos veiklos sritys. Pabrėžiame: įsigalioję įstatymo pakeitimai nereikš naujos įmonės veiklos, bendrovė šias paslaugas teikia nuo pat Lietuvos įstojimo į ES. Ta veikla tik pertvarkoma susitelkiant į pagrindinį klientų segmentą. Kaip minėjome, neteikiame su interneto tiekėjais konkuruojančių paslaugų, todėl negalime ir kelti grėsmės konkurencijai šiame sektoriuje“, – antrina p. Didžgalvis.

Naudojasi 60% valstybės institucijų

„Infostruktūra“ įkurta 1992 m. įpareigojant ją spręsti valstybės ryšių ir informatikos klausimus. Nuo 1994 m. iki 2002 m. ji administravo ir eksploatavo Valstybės institucijų kompiuterių tinklą (VIKT), kurio pagrindu ir remiantis ES administracijų tinklo sTESTA reikalavimais 2003 m. pradėtas plėtoti Saugus valstybinis duomenų perdavimo tinklas (SVDPT). 2004 m. „Infostruktūra“ paskirta SVDPT operatoriumi.

SVDPT yra skirtas valstybės ir savivaldybių institucijoms, įstaigoms, įmonėms ir kitiems juridiniams asmenims, vykdantiems valstybės priskirtas funkcijas. Įmonės teikiamomis SVDPT paslaugomis, pačios įmonės teigimu, naudojasi daugiau nei 60% valstybės institucijų, tarp kurių – Seimas, Prezidento kanceliarija, Vyriausybė, ministerijos, jų departamentai, visos savivaldybės. SVDPT – uždaras telekomunikacijų tinklas, veikiantis TCP/IP protokolo pagrindu ir atskirtas nuo bendrojo naudojimo tinklo, t. y. interneto. Juo teikiamos žinybinio ir tarpžinybinio duomenų perdavimo paslaugos, funkcionuoja uždara elektroninio pašto sistema, skirta elektroniniam susirašinėjimui tarp valstybės institucijų, veikia atskira uždara domenų vardų sistema (angl. Domain Name System). „Infostruktūra“ šalies valstybės ir savivaldybių įstaigoms bei įmonėms taip pat teikia saugaus duomenų perdavimo ir duomenų apsikeitimo su ES institucijomis paslaugą, specialios paskirties operatyvaus radijo ryšio, šalies institucijų oficialių tinklalapių prieglobos, tapatybės nustatymo ir tapatybės liudijimo elektroninėje erdvėje, viešojo IT infrastruktūros administravimo ir kitas paslaugas. Nuo šių metų „Infostruktūros“ savininkė yra Susisiekimo ministerija. Anksčiau įmonę valdė Vidaus reikalų misterija.

Straipsnis publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“ ir VŽ rubrikoje „Premium“ lapkričio 16 d.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą TECHNOLOGIJŲ savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
KTU siūlo išmanų Vilniaus šiukšlių krizės sprendimą 12

Kauno technologijos universitetas (KTU) sostinės bėdas su šiukšlėmis siūlo spręsti diegiant išmanią...

Progreso varomas „Ford“ pertvarko savo organizaciją

JAV automobilių gamintojas „Ford Motor Company“ visus su savavaldžių automobilių kūrimu susijusius padalinius...

Technologijos
2018.08.15
Advokatai dirbtinį intelektą išmokė lietuvių kalbos Premium 5

Dirbdami prie įmonės įsigijimo projekto dirbtinio intelekto programą šią vasarą pirmą kartą panaudoję...

Į profesines mokyklas priimta daugiau stojančiųjų

Šiemet į profesinio ugdymo mokyklas per pagrindinį priėmimą priimta daugiau stojančiųjų nei pernai – šiemet...

Mokslas
2018.08.14
Glodas į Lietuvą iš JAV atveda „Zedge“ Premium 7

Verslininkas ir rizikos kapitalo bendrovės „Nextury Ventures“ vadovas Mindaugas Glodas įregistravo bendrovę...

JT globojamame konkurse Lietuvai atstovaus ir „Laisvės TV“ 1

Išrinkti šių metų skaitmeninio turinio sprendimų konkurso „Naujasis knygnešys 2018“ laureatai. Aštuoni...

Darželinukams ir moksleiviams nuo rugsėjo stiklinė pieno bus privaloma 28

Nuo rugsėjo darželių ir mokyklų valgiaraščiai vaikams turės keistis.

Mokslas
2018.08.13
Patvirtinta Nacionalinė kibernetinio saugumo strategija 1

Lietuva žada stiprinti kibernetinį atsparumą ir gynybos pajėgumus, efektyviau kovoti su nusikaltimais...

Verslo aplinka
2018.08.13
MTTC Vilniuje atidarė pirmą naujos koncepcijos saloną 5

Telefonų priežiūros ir remonto paslaugų bendrovė „Mobiliųjų telefonų techninis centras“ (MTTC) Vilniaus...

„Microsoft“ vadovas pardavė didelę dalį įmonės akcijų 5

JAV technologijų milžinės „Microsoft“ vadovas Satya Nadella įvykdė didžiausią iki šiol savo vadovaujamos...

Rinkos
2018.08.13
Lietuvoje kuriami ekologiški produktai pratina įmones vartoti atsakingai Rėmėjo turinys

Elektrėnuose įsikūrusi vokiečių valdoma bendrovė „Bio Circle Balticum“ kuria ir gamina inovatyvius paviršių...

„Bitė“ sukirto rankomis su „Apple“, siūlys naują paslaugą verslui 9

„Bitė Lietuva“ susitarė su „Apple“ dėl JAV milžinės paslaugų verslui tiekimo Lietuvoje. „Bitė“ rugpjūčio 10...

Išskriejo arčiausiai Saulės priartėsiantis zondas 2

JAV Nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracija (NASA) sekmadienį paleido 1,5 mlrd. USD vertės kosminį...

Į kunigų seminarijas priimta mažiau naujokų 2

Šiemet į Vilniaus, Kauno ir Telšių kunigų seminarijas priimta 11 jaunuolių.

Mokslas
2018.08.12
Entuziastai sieks iškelti Lietuvos vėliavą į kosmosą 3

Keli technologijų entuziastai Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio proga sieks iškelti šalies vėliavą į...

„Galaxy Note9“ – telefonas su nešiojamojo kompiuterio ambicija

„Samsung“ Niujorke (JAV) pristatė antrą šių metų flagmaną („Galaxy S9“ į rinką paleistas pirmą ketvirtį).

„Alibaba“ – ryškiai šviečianti investicinė žvaigždė su Kinijos rizikos prieskoniu Premium

Kinijos elektroninės prekybos milžinė „Alibaba“, neretai pavadinama kinų „Amazon“, neabejotinai yra viena...

Rinkos
2018.08.10
„Sponge“ šoka į G taško traukinį 7

Vilniaus technologijų bendrovė „Sponge“ ne tik reiškia palaikymą kontroversiškai sostinės reklamai, kurioje...

Rinkodara
2018.08.09
„Marginless“ skelbiasi susitaręs dėl savo kriptovaliutos listingavimo 5

Lietuvių lažybų startuolis „Marginless“, besiskelbiantis per viešą kriptovaliutų siūlymą (angl. initial coin...

Rinkos
2018.08.09
ALSO perima „Hewlett Packard“ pardavimų ir paslaugų verslą mūsų regione

Šveicarijos kompanija „ALSO Holding“ nuo šių metų lapkričio perims iš JAV bendrovės „Hewlett Packard...

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau