Darželiai – verslui, didieji klientai – valstybei

Publikuota: 2015-11-29
Darius Didžgalvis, kaip ir ankstesnis „Infostruktūros“ vadovas, pabrėžia, kad įmonė su verslu nekonkuruoja. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Darius Didžgalvis, kaip ir ankstesnis „Infostruktūros“ vadovas, pabrėžia, kad įmonė su verslu nekonkuruoja. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Valstybės įmonė „Infostruktūra“ savo žinion perima pusę – apie 3.500 – viešojo sektoriaus įstaigų ir institucijų. Pastarosios bus įpareigotos naudotis tik „Infostruktūros“ prižiūrimu Saugiu valstybiniu duomenų perdavimo tinklu. Verslininkams tokie užmojai kelia nerimą, tačiau kritika mažėja sulaukus pažadų, kad „Infostruktūra“ trauksis iš privataus sektoriaus.

„Infostruktūra“ kai kurioms valstybės įstaigoms teikia paslaugas iki šiol. Tačiau Saugiu valstybiniu duomenų perdavimo tinklu (SVDPT) naudotis neprivalėjo niekas – buvo palikta galimybė rinktis: SVDPT ar privačių teikėjų paslaugos.

Šiuo metu rengiamoje naujoje Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo redakcijoje numatoma, kad visi svarbių ir ypač svarbių valstybės informacinių išteklių tvarkytojai ir valdytojai, kurie apibrėžti 2013 m Vyriausybės nutarime, bus įpareigoti pirkti paslaugas tik iš „Infostruktūros“. Tai reiškia, kad pusė šalies viešojo sektoriaus organizacijų nebeskelbs viešųjų konkursų, susijusių su interneto prieigos, duomenų perdavimo bei saugojimo ir kibernetinės saugos paslaugomis. Visa tai bus „Infostruktūros“ žinioje.

„Šiuo metu vienas iš prioritetinių valstybės IT uždavinių – didinti valstybės institucijų kibernetinį saugumą. Pirmasis žingsnis yra įstatymiškai aiškiau reglamentuoti SVDPT. Šio tinklo paslaugomis būtų įpareigotos naudotis ypatingos svarbos ir svarbius valstybės informacinius išteklius valdančios ir tvarkančios institucijos, kaip antai Valstybinė mokesčių inspekcija, „Sodra“, Registrų centras ir kt. Institucijos, kurioms reikalingas tik interneto ryšys, ir toliau galėtų rinktis: komercinių operatorių teikiamas interneto arba SVDPT paslaugas“, – aiškina Darius Didžgalvis, laikinai einantis „Infostruktūros“ direktoriaus pareigas ir buvęs „Teo“ Tinklo technologijų tarnybos vadovas.

Anot jo, saugus valstybės institucijų duomenų perdavimas, įskaitant Lietuvos piliečių konfidencialius asmens duomenis, bei ryšio tarp valstybės institucijų užtikrinimas yra itin svarbi ir jautri funkcija, todėl negalimas joks kompromisas saugumo klausimu.

Kalnas pastabų

Konkretaus termino, iki kada turi būti įgyvendinti minėti pakeitimai, nėra. Neoficialiai rinkoje kalbama, kad buvo siekiama, jog dar praėjusią savaitę įstatymo pakeitimai atsidurtų Vyriausybėje. Tačiau procesas esą užstrigo dėl daugybės pastabų iš įstaigų, kurios bus priverstos pirkti paslaugas iš „Infostruktūros“ ir kitų suinteresuotų institucijų.

Išties siūlomais pakeitimais patenkintos toli gražu ne visos valstybės įstaigos. Štai Registrų centras (RC) sako, kad „Infostruktūros“ paslaugos yra brangesnės negu privačių teikėjų, o saugumo lygis esą yra toks pats arba labai panašus. Bet įstaiga bus priversta pirkti paslaugas iš valstybės.

„Mes esame informuoti, kad privalėsime pirkti paslaugas iš „Infostruktūros“, nors jų paslaugos yra brangesnės nei privačių teikėjų“, – sako Aidas Petrošius, RC atstovas spaudai.

RC norėtų turėti ne vieną duomenų perdavimo kanalą, kaip yra dabar, bet po pertvarkos tai gali būti neįmanoma dėl prielaidos, kad per kitus kanalus į kokios nors įstaigos sistemas įsisukusios kibernetinės grėsmės gali patekti ir į SVDPT. O tada joms jau atviras kelias į visas svarbiausias valstybės sistemas. Tiesa, kol kas tai nėra galutinai nuspręsta.

„Mes dabar turime kelis nepriklausomus duomenų perdavimo kanalus. Jeigu vienas dėl kokių nors priežasčių būtų pažeistas, pavyzdžiui, būtų nukirstas kabelis atliekant statybos darbus, kiti kanalai užtikrintų, kad ryšys su RC tvarkomais registrais ir kitomis informacinėmis sistemomis nenutrūktų“, – sako p. Petrošius.

Pasiūlė kompromisą

Šalies informacinių ir ryšių technologijų (IRT) bendrovės, ypač duomenų centrų valdytojai ir interneto tiekėjai, tvirtina galintys užtikrinti ne prastesnį saugumo lygį, nei siūlo „Infostruktūra“. Kai šios pertvarkos buvo pristatytos asociacijoje „Infobalt“, kai kurios įmonės sunerimo, kad valstybė vėl imasi konkuruoti su verslu. Juoba kad SVDPT sukurtas ne infrastruktūros, o loginiu lygmeniu. Šiurkščiai tariant, tai reiškia, kad interneto laidus „Infostruktūra“ veikiausiai vis tiek nuomotųsi iš privačių įmonių, greičiausiai iš „Teo“, nes jos tinklas šalyje yra labiausiai išplėtotas. Tačiau kai „Infostruktūra“ pasiūlė kompromisą – ji nustos teikti paslaugas privatiems klientams ir visiškai pasitrauks iš šio sektoriaus, – verslininkai nurimo.

Dar 2013 m. rudenį „Infobalt“ skundėsi „Verslo žinioms“, kad „Infostruktūra“ dirba nesąžiningai, nes atlieka ne tik teisės aktais jai pavestas pareigas, bet ir siekia pelno, konkuruoja su privataus sektoriaus įmonėmis ir be konkursų pasiglemžia užsakymus, kuriuos galėtų gauti privatus verslas. Negana to, įmonė gauna valstybės ir ES dotacijų.

Tada „Infobalt“ skaičiavo, kad 2012 m. „Infostruktūra“ iš veiklos, kuriai buvo sukurta, t. y. iš SVDPT sutarčių, gavo beveik 13 mln. Lt (3,8 mln. Eur) pajamų, o bendra įmonės pardavimų apimtis iš visos veiklos sudarė beveik 32 mln. Lt (9,3 mln. Eur). Taigi ši VĮ buvo gavusi sutarčių už maždaug 5,5 mln. Eur, kurios galėjo atitekti privačioms bendrovėms.

Nenuostabu, kad „Infostruktūros“ pažadas trauktis iš privataus sektoriaus nuramino įmones ir jų tonas sušvelnėjo.

infogr.am::infogram_0_pajamos_uz_duomenu_perdavima

Paulius Vertelka, „Infobalt“ vykdomasis direktorius, sutinka, kad saugus valstybinių duomenų perdavimo tinklas yra reikalingas. Jis turėtų sujungti ypatingos svarbos ir svarbių informacinių išteklių valdytojus ir tvarkytojus, pavyzdžiui, duomenų centrus ir registrus bei tuos duomenis ir registrus tvarkančias institucijas. Esą tokia uždara sistema leistų užtikrinti, kad į ją nepatektų nepageidaujami užkratai ir kiti pavojai, keliantys riziką ypatingos svarbos duomenims.

„Tačiau manome, kad prie tokio duomenų perdavimo tinklo neturėtų būti įpareigotos jungtis institucijos, kurios jau turi saugius kitų ES institucijų ryšio kanalus, pavyzdžiui, Lietuvos banko ryšys su Europos centriniu banku bei ypač svarbių ar svarbių duomenų netvarkančios institucijos, kaip mokyklos ar ligoninės. Esame už valstybinio ir privataus sektorių sinergijos galimybių išnaudojimą infrastruktūros plotmėje – neturėtų būti dubliuojama ryšių infrastruktūra, kurią galima konkurencingomis sąlygomis išsinuomoti iš komercinių rinkos dalyvių“, – priduria p. Vertelka.

Anot jo, taip pat reikėtų iki įstatymo pataisų priėmimo nustatyti saugumo ir kokybės reikalavimus privatiems rinkos dalyviams, kurie ryšio paslaugas teiktų kitoms valstybinėms institucijoms, ir peržiūrėti duomenų klasifikatorių.

Daug neaiškumų

Privačiuose pokalbiuose įmonės taip pat paburba, kad „Infostruktūra“ neturi nei kompetencijos, nei pajėgumų teikti paslaugas 3.500 įmonių. Dėl to jai esą ruošiamas pagalbos paketas iš ES struktūrinių fondų, siekiantis apie 9 mln. Eur. Tačiau verslas nenurodo šios informacijos šaltinių, o „Infostruktūros“ atstovai tvirtina nieko negirdėję apie papildomą finansavimą.

„Aš apie tai nesu girdėjusi. Nemanau, kad papildomo finansavimo prireiks. Juk klientų skaičius beveik nesikeis, po ppkyčių atkris privatūs ir dalis viešojo sektoriaus klientų. Kai baigsis pastarųjų sutartys, jų skelbiamuose konkursuose mes nedalyvausime. Mūsų klientės liks tik tos įstaigos, kurios valdo svarbius arba labai svarbius duomenis“, – sako Sandra Gražytė, „Infostruktūros“ Administravimo skyriaus ir komunikacijos vadovė.

„Šiuo metu įmonė reorganizuojama, išgryninamos jos veiklos sritys. Pabrėžiame: įsigalioję įstatymo pakeitimai nereikš naujos įmonės veiklos, bendrovė šias paslaugas teikia nuo pat Lietuvos įstojimo į ES. Ta veikla tik pertvarkoma susitelkiant į pagrindinį klientų segmentą. Kaip minėjome, neteikiame su interneto tiekėjais konkuruojančių paslaugų, todėl negalime ir kelti grėsmės konkurencijai šiame sektoriuje“, – antrina p. Didžgalvis.

Naudojasi 60% valstybės institucijų

„Infostruktūra“ įkurta 1992 m. įpareigojant ją spręsti valstybės ryšių ir informatikos klausimus. Nuo 1994 m. iki 2002 m. ji administravo ir eksploatavo Valstybės institucijų kompiuterių tinklą (VIKT), kurio pagrindu ir remiantis ES administracijų tinklo sTESTA reikalavimais 2003 m. pradėtas plėtoti Saugus valstybinis duomenų perdavimo tinklas (SVDPT). 2004 m. „Infostruktūra“ paskirta SVDPT operatoriumi.

SVDPT yra skirtas valstybės ir savivaldybių institucijoms, įstaigoms, įmonėms ir kitiems juridiniams asmenims, vykdantiems valstybės priskirtas funkcijas. Įmonės teikiamomis SVDPT paslaugomis, pačios įmonės teigimu, naudojasi daugiau nei 60% valstybės institucijų, tarp kurių – Seimas, Prezidento kanceliarija, Vyriausybė, ministerijos, jų departamentai, visos savivaldybės. SVDPT – uždaras telekomunikacijų tinklas, veikiantis TCP/IP protokolo pagrindu ir atskirtas nuo bendrojo naudojimo tinklo, t. y. interneto. Juo teikiamos žinybinio ir tarpžinybinio duomenų perdavimo paslaugos, funkcionuoja uždara elektroninio pašto sistema, skirta elektroniniam susirašinėjimui tarp valstybės institucijų, veikia atskira uždara domenų vardų sistema (angl. Domain Name System). „Infostruktūra“ šalies valstybės ir savivaldybių įstaigoms bei įmonėms taip pat teikia saugaus duomenų perdavimo ir duomenų apsikeitimo su ES institucijomis paslaugą, specialios paskirties operatyvaus radijo ryšio, šalies institucijų oficialių tinklalapių prieglobos, tapatybės nustatymo ir tapatybės liudijimo elektroninėje erdvėje, viešojo IT infrastruktūros administravimo ir kitas paslaugas. Nuo šių metų „Infostruktūros“ savininkė yra Susisiekimo ministerija. Anksčiau įmonę valdė Vidaus reikalų misterija.

Straipsnis publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“ ir VŽ rubrikoje „Premium“ lapkričio 16 d.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą TECHNOLOGIJŲ savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
„Rivilės“ vairą perėmė investuotojai, buvę „Senukų“ darbuotojai Premium

Apskaitos ir verslo valdymo sistemas vystančios bendrovės „Rivilė“ akcininkas ir ilgametis vadovas Marius...

Paslaugos
05:45
A. Bičeika nebedirba „Revolut“  5

Andrius Bičeika, dirbęs JK finansinių paslaugų startuolio „Revolut“ Verslo plėtros vadovu, paliko „Revolut“...

Rinkos
2019.02.19
Teismas: Telecentras turi grąžinti beveik 6 mln. Eur „Darnu Group“ Premium 3

Vilniaus apygardos teismas nusprendė, kad AB Lietuvos radijo ir televizijos centro (Telecentro) ir UAB „Darnu...

Statyba ir NT
2019.02.19
Pasą vėl bus galima gauti per dieną 6

Antradienį pradeda veikti nauja asmens dokumentų gamybos įranga, vėl leidžianti ypatingos skubos tvarka per...

Technologijos
2019.02.19
SAF-T bylą privalo teikti apie 10.000 įmonių, o pasiruošusių – 12% Premium

Nuo 2019 m. sausio 1 d. visos bendrovės, kurių pajamos 2015–2016 m. viršijo 700.000 Eur, VMI pareikalavus...

Finansai
2019.02.19
„Trafi“ transporto platformos programėlė startuoja Berlyne 2

Berlyne pirmadienį buvo pristatyta programėlė, leisianti žmonėms Vokietijos sostinėje naudotis viešuoju...

Technologijos
2019.02.18
Dvarčionyse pradeda formuotis aukštųjų technologijų miestelis Premium 4

Aukštųjų technologijų miestelis Dvarčionyse tampa kūnu – lazerių pramonės įmonių grupė „Eksma” į naujas...

Pramonė
2019.02.18
„Debifo“ perėmusi Nyderlandų „Factris“ plečiasi Lietuvoje

Amsterdame (Nyderlandai) įsikūrusi ir su Lietuvos finansų technologijų bendrove „Debifo“ susijungusi...

Technologijos
2019.02.18
Kelių direkcija iš VGTU perka asfalto inovaciją ir jos patentą Premium 19

Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) už 245.500 Eur iš mokslininkų perka naujo asfalto mišinio...

Technologijos
2019.02.18
Lietuviška programėlė įgalina mokėjimus įmonėms, taip pat ir „FinTech“ Verslo tribūna 5

„Forbis“ grupės sukurta programėlė „Contomobile“ leidžia paprasčiau ir pigiau atlikti finansines operacijas...

Finansai
2019.02.18
Žmonijos ateities variantų beieškant: kas svarbu Premium

2003 m. man buvo 29-eri, ir aš išleidau savo pirmąjį stambesnį kūrinį – futuristinį detektyvą „Genomas 3000“,...

Verslo klasė
2019.02.17
Laukiamiausi 2019 m. išmanieji telefonai   25

2019 m. telefonų gamintojai ruošia kelias skambias premjeras. Panašu, kad šiais metais pamatysime naujus...

Technologijos
2019.02.16
Registrų centras atnaujins sistemas, jos laikinai neveiks 1

Registrų centras (RC) planuoja atnaujinti tvarkomas sistemas ir registrus. Dėl šių darbų vasario 28 d. –...

Technologijos
2019.02.15
 Seniausias Lietuvos „fintech“ investuoja Estijoje 8

Lietuvos elektroninių mokėjimų sistema „Paysera“ Estijos sostinėje atidarė klientų aptarnavimo centrą, o...

Rinkos
2019.02.15
„Huawei“ viceprezidentas: vyksta geopolitinis žaidimas   8

Kinijos telekomunikacijų milžinei „Huawei“ sulaukiant JAV ir ES institucijų abejonių dėl jos sistemų...

Technologijos
2019.02.14
„Alwark“ išbando dalijimosi ekonomiką pramonėje Premium 1

Krovos ir komunalinės technikos kompanija „Alwark“ Kauno laisvosios ekonominės zonos (LEZ) teritorijoje bando...

Technologijos
2019.02.14
LB atnaujino kriptovaliutų ir ICO reguliavimą 2

Lietuvos banko valdyba atnaujino savo poziciją dėl virtualiųjų valiutų ir pirminių kriptovaliutų siūlymų...

Rinkos
2019.02.14
Kriptovaliutų biržų milžinė „Binance“ – vis dar pelninga 3

Didžiausia pasaulio kriptovaliutų birža „Binance“, nepaisant į meškų rinką panirusios kriptovaliutų rinkos,...

Rinkos
2019.02.14
„Luminor“ Šiauliuose įkūrė skambučių centrą 2

„Luminor“ bankas Šiauliuose atvėrė klientų konsultacijų telefonu centrą. Šio skambučių centro darbuotojai...

Technologijos
2019.02.14
Dar viena kūrėjų ir žiniasklaidos pergalė kare prieš „Google“ ir „Facebook“ 4

Europos Parlamentas ir ES Taryba pasiekė preliminarų susitarimą dėl autorių teisių internete, kuris suteiks...

Rinkodara
2019.02.14

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau