Darželiai – verslui, didieji klientai – valstybei

Publikuota: 2015-11-29
Darius Didžgalvis, kaip ir ankstesnis „Infostruktūros“ vadovas, pabrėžia, kad įmonė su verslu nekonkuruoja. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Darius Didžgalvis, kaip ir ankstesnis „Infostruktūros“ vadovas, pabrėžia, kad įmonė su verslu nekonkuruoja. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Valstybės įmonė „Infostruktūra“ savo žinion perima pusę – apie 3.500 – viešojo sektoriaus įstaigų ir institucijų. Pastarosios bus įpareigotos naudotis tik „Infostruktūros“ prižiūrimu Saugiu valstybiniu duomenų perdavimo tinklu. Verslininkams tokie užmojai kelia nerimą, tačiau kritika mažėja sulaukus pažadų, kad „Infostruktūra“ trauksis iš privataus sektoriaus.

„Infostruktūra“ kai kurioms valstybės įstaigoms teikia paslaugas iki šiol. Tačiau Saugiu valstybiniu duomenų perdavimo tinklu (SVDPT) naudotis neprivalėjo niekas – buvo palikta galimybė rinktis: SVDPT ar privačių teikėjų paslaugos.

Šiuo metu rengiamoje naujoje Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo redakcijoje numatoma, kad visi svarbių ir ypač svarbių valstybės informacinių išteklių tvarkytojai ir valdytojai, kurie apibrėžti 2013 m Vyriausybės nutarime, bus įpareigoti pirkti paslaugas tik iš „Infostruktūros“. Tai reiškia, kad pusė šalies viešojo sektoriaus organizacijų nebeskelbs viešųjų konkursų, susijusių su interneto prieigos, duomenų perdavimo bei saugojimo ir kibernetinės saugos paslaugomis. Visa tai bus „Infostruktūros“ žinioje.

„Šiuo metu vienas iš prioritetinių valstybės IT uždavinių – didinti valstybės institucijų kibernetinį saugumą. Pirmasis žingsnis yra įstatymiškai aiškiau reglamentuoti SVDPT. Šio tinklo paslaugomis būtų įpareigotos naudotis ypatingos svarbos ir svarbius valstybės informacinius išteklius valdančios ir tvarkančios institucijos, kaip antai Valstybinė mokesčių inspekcija, „Sodra“, Registrų centras ir kt. Institucijos, kurioms reikalingas tik interneto ryšys, ir toliau galėtų rinktis: komercinių operatorių teikiamas interneto arba SVDPT paslaugas“, – aiškina Darius Didžgalvis, laikinai einantis „Infostruktūros“ direktoriaus pareigas ir buvęs „Teo“ Tinklo technologijų tarnybos vadovas.

Anot jo, saugus valstybės institucijų duomenų perdavimas, įskaitant Lietuvos piliečių konfidencialius asmens duomenis, bei ryšio tarp valstybės institucijų užtikrinimas yra itin svarbi ir jautri funkcija, todėl negalimas joks kompromisas saugumo klausimu.

Kalnas pastabų

Konkretaus termino, iki kada turi būti įgyvendinti minėti pakeitimai, nėra. Neoficialiai rinkoje kalbama, kad buvo siekiama, jog dar praėjusią savaitę įstatymo pakeitimai atsidurtų Vyriausybėje. Tačiau procesas esą užstrigo dėl daugybės pastabų iš įstaigų, kurios bus priverstos pirkti paslaugas iš „Infostruktūros“ ir kitų suinteresuotų institucijų.

Išties siūlomais pakeitimais patenkintos toli gražu ne visos valstybės įstaigos. Štai Registrų centras (RC) sako, kad „Infostruktūros“ paslaugos yra brangesnės negu privačių teikėjų, o saugumo lygis esą yra toks pats arba labai panašus. Bet įstaiga bus priversta pirkti paslaugas iš valstybės.

„Mes esame informuoti, kad privalėsime pirkti paslaugas iš „Infostruktūros“, nors jų paslaugos yra brangesnės nei privačių teikėjų“, – sako Aidas Petrošius, RC atstovas spaudai.

RC norėtų turėti ne vieną duomenų perdavimo kanalą, kaip yra dabar, bet po pertvarkos tai gali būti neįmanoma dėl prielaidos, kad per kitus kanalus į kokios nors įstaigos sistemas įsisukusios kibernetinės grėsmės gali patekti ir į SVDPT. O tada joms jau atviras kelias į visas svarbiausias valstybės sistemas. Tiesa, kol kas tai nėra galutinai nuspręsta.

„Mes dabar turime kelis nepriklausomus duomenų perdavimo kanalus. Jeigu vienas dėl kokių nors priežasčių būtų pažeistas, pavyzdžiui, būtų nukirstas kabelis atliekant statybos darbus, kiti kanalai užtikrintų, kad ryšys su RC tvarkomais registrais ir kitomis informacinėmis sistemomis nenutrūktų“, – sako p. Petrošius.

Pasiūlė kompromisą

Šalies informacinių ir ryšių technologijų (IRT) bendrovės, ypač duomenų centrų valdytojai ir interneto tiekėjai, tvirtina galintys užtikrinti ne prastesnį saugumo lygį, nei siūlo „Infostruktūra“. Kai šios pertvarkos buvo pristatytos asociacijoje „Infobalt“, kai kurios įmonės sunerimo, kad valstybė vėl imasi konkuruoti su verslu. Juoba kad SVDPT sukurtas ne infrastruktūros, o loginiu lygmeniu. Šiurkščiai tariant, tai reiškia, kad interneto laidus „Infostruktūra“ veikiausiai vis tiek nuomotųsi iš privačių įmonių, greičiausiai iš „Teo“, nes jos tinklas šalyje yra labiausiai išplėtotas. Tačiau kai „Infostruktūra“ pasiūlė kompromisą – ji nustos teikti paslaugas privatiems klientams ir visiškai pasitrauks iš šio sektoriaus, – verslininkai nurimo.

Dar 2013 m. rudenį „Infobalt“ skundėsi „Verslo žinioms“, kad „Infostruktūra“ dirba nesąžiningai, nes atlieka ne tik teisės aktais jai pavestas pareigas, bet ir siekia pelno, konkuruoja su privataus sektoriaus įmonėmis ir be konkursų pasiglemžia užsakymus, kuriuos galėtų gauti privatus verslas. Negana to, įmonė gauna valstybės ir ES dotacijų.

Tada „Infobalt“ skaičiavo, kad 2012 m. „Infostruktūra“ iš veiklos, kuriai buvo sukurta, t. y. iš SVDPT sutarčių, gavo beveik 13 mln. Lt (3,8 mln. Eur) pajamų, o bendra įmonės pardavimų apimtis iš visos veiklos sudarė beveik 32 mln. Lt (9,3 mln. Eur). Taigi ši VĮ buvo gavusi sutarčių už maždaug 5,5 mln. Eur, kurios galėjo atitekti privačioms bendrovėms.

Nenuostabu, kad „Infostruktūros“ pažadas trauktis iš privataus sektoriaus nuramino įmones ir jų tonas sušvelnėjo.

infogr.am::infogram_0_pajamos_uz_duomenu_perdavima

Paulius Vertelka, „Infobalt“ vykdomasis direktorius, sutinka, kad saugus valstybinių duomenų perdavimo tinklas yra reikalingas. Jis turėtų sujungti ypatingos svarbos ir svarbių informacinių išteklių valdytojus ir tvarkytojus, pavyzdžiui, duomenų centrus ir registrus bei tuos duomenis ir registrus tvarkančias institucijas. Esą tokia uždara sistema leistų užtikrinti, kad į ją nepatektų nepageidaujami užkratai ir kiti pavojai, keliantys riziką ypatingos svarbos duomenims.

„Tačiau manome, kad prie tokio duomenų perdavimo tinklo neturėtų būti įpareigotos jungtis institucijos, kurios jau turi saugius kitų ES institucijų ryšio kanalus, pavyzdžiui, Lietuvos banko ryšys su Europos centriniu banku bei ypač svarbių ar svarbių duomenų netvarkančios institucijos, kaip mokyklos ar ligoninės. Esame už valstybinio ir privataus sektorių sinergijos galimybių išnaudojimą infrastruktūros plotmėje – neturėtų būti dubliuojama ryšių infrastruktūra, kurią galima konkurencingomis sąlygomis išsinuomoti iš komercinių rinkos dalyvių“, – priduria p. Vertelka.

Anot jo, taip pat reikėtų iki įstatymo pataisų priėmimo nustatyti saugumo ir kokybės reikalavimus privatiems rinkos dalyviams, kurie ryšio paslaugas teiktų kitoms valstybinėms institucijoms, ir peržiūrėti duomenų klasifikatorių.

Daug neaiškumų

Privačiuose pokalbiuose įmonės taip pat paburba, kad „Infostruktūra“ neturi nei kompetencijos, nei pajėgumų teikti paslaugas 3.500 įmonių. Dėl to jai esą ruošiamas pagalbos paketas iš ES struktūrinių fondų, siekiantis apie 9 mln. Eur. Tačiau verslas nenurodo šios informacijos šaltinių, o „Infostruktūros“ atstovai tvirtina nieko negirdėję apie papildomą finansavimą.

„Aš apie tai nesu girdėjusi. Nemanau, kad papildomo finansavimo prireiks. Juk klientų skaičius beveik nesikeis, po ppkyčių atkris privatūs ir dalis viešojo sektoriaus klientų. Kai baigsis pastarųjų sutartys, jų skelbiamuose konkursuose mes nedalyvausime. Mūsų klientės liks tik tos įstaigos, kurios valdo svarbius arba labai svarbius duomenis“, – sako Sandra Gražytė, „Infostruktūros“ Administravimo skyriaus ir komunikacijos vadovė.

„Šiuo metu įmonė reorganizuojama, išgryninamos jos veiklos sritys. Pabrėžiame: įsigalioję įstatymo pakeitimai nereikš naujos įmonės veiklos, bendrovė šias paslaugas teikia nuo pat Lietuvos įstojimo į ES. Ta veikla tik pertvarkoma susitelkiant į pagrindinį klientų segmentą. Kaip minėjome, neteikiame su interneto tiekėjais konkuruojančių paslaugų, todėl negalime ir kelti grėsmės konkurencijai šiame sektoriuje“, – antrina p. Didžgalvis.

Naudojasi 60% valstybės institucijų

„Infostruktūra“ įkurta 1992 m. įpareigojant ją spręsti valstybės ryšių ir informatikos klausimus. Nuo 1994 m. iki 2002 m. ji administravo ir eksploatavo Valstybės institucijų kompiuterių tinklą (VIKT), kurio pagrindu ir remiantis ES administracijų tinklo sTESTA reikalavimais 2003 m. pradėtas plėtoti Saugus valstybinis duomenų perdavimo tinklas (SVDPT). 2004 m. „Infostruktūra“ paskirta SVDPT operatoriumi.

SVDPT yra skirtas valstybės ir savivaldybių institucijoms, įstaigoms, įmonėms ir kitiems juridiniams asmenims, vykdantiems valstybės priskirtas funkcijas. Įmonės teikiamomis SVDPT paslaugomis, pačios įmonės teigimu, naudojasi daugiau nei 60% valstybės institucijų, tarp kurių – Seimas, Prezidento kanceliarija, Vyriausybė, ministerijos, jų departamentai, visos savivaldybės. SVDPT – uždaras telekomunikacijų tinklas, veikiantis TCP/IP protokolo pagrindu ir atskirtas nuo bendrojo naudojimo tinklo, t. y. interneto. Juo teikiamos žinybinio ir tarpžinybinio duomenų perdavimo paslaugos, funkcionuoja uždara elektroninio pašto sistema, skirta elektroniniam susirašinėjimui tarp valstybės institucijų, veikia atskira uždara domenų vardų sistema (angl. Domain Name System). „Infostruktūra“ šalies valstybės ir savivaldybių įstaigoms bei įmonėms taip pat teikia saugaus duomenų perdavimo ir duomenų apsikeitimo su ES institucijomis paslaugą, specialios paskirties operatyvaus radijo ryšio, šalies institucijų oficialių tinklalapių prieglobos, tapatybės nustatymo ir tapatybės liudijimo elektroninėje erdvėje, viešojo IT infrastruktūros administravimo ir kitas paslaugas. Nuo šių metų „Infostruktūros“ savininkė yra Susisiekimo ministerija. Anksčiau įmonę valdė Vidaus reikalų misterija.

Straipsnis publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“ ir VŽ rubrikoje „Premium“ lapkričio 16 d.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą TECHNOLOGIJŲ savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Šalies startuoliai šiemet pritraukė 70 mln. Eur investicijų

2018 m. Lietuvos startuolių bendruomenė išaugo 58% ir pritraukė 70 mln. Eur investicijų iš užsienio ir...

I.Laursas: didelės grąžos turėtų būti prieinamos visiems Premium 3

Žmonių gebėjimas kurti vertę, pasak investuotojo Iljos Laurso, rizikos kapitalo fondo „Nextury Ventures“...

Finansai
07:57
Kompiuterinė rega: kaip slaptieji Izraelio daliniai kuria naujas technologijas Premium

Kai Ofiras Schlamas, vienas Izraelio žemės ūkio startuolio „Taranis“ įkūrėjų, augo ūkyje, jis reguliariai...

Technologijos
2018.12.13
Protingų namų potencialas Lietuvoje: neišnaudota 95 proc. rinkos Rėmėjo turinys 14

Pastatų automatikos sektoriui prognozuojama ateitis lyginama su automobilių ar telefonų rinkų sprogimu – iš...

Technologijos
2018.12.13
Iki 2020 m. pabaigos į dirbtinį intelektą ES nori investuoti bent 20 mlrd. Eur Premium

Europos Komisija (EK) pateikė jau su valstybėmis narėmis suderintą planą, kaip Europoje skatinti dirbtinio...

Technologijos
2018.12.13
Pareigas palieka „Telia Lietuvos“ finansų vadovas 6

Telekomunikacijų AB „Telia Lietuva“ finansų vadovas Laimonas Devyžis nusprendė išeiti iš bendrovės.  

Vadyba
2018.12.12
Palygino, kas pigiau – IPO ar sutelktinio finansavimo kampanija Premium 2

Nedidelei Lietuvos įmonei pritraukti kapitalą per sutelktinio finansavimo platformą yra pigiau, nei vykdant...

Rinkos
2018.12.12
Australijos priežiūros tarnybos siekia labiau reguliuoti „Google“ ir „Facebook“

Australijos konkurencijos tarnyba rekomendavo griežčiau tikrinti ir steigti naują reguliavimo instituciją,...

Rinkodara
2018.12.12
Buvęs VMI vadovas: 2019-ieji gali tapti STO metais 11

2018 metai nebuvo tie, kai vertybinių popierių požymių turinčių kriptovaliutų leidimas (angl. security token...

Rinkos
2018.12.12
„Huawei“ įkūrėjo dukra paleista už užstatą 1

Meng Wanzhou, „Huawei“ finansų direktorė ir kompanijos įkūrėjo dukra, kuri praėjusią savaitę buvo sulaikyta...

Technologijos
2018.12.11
„Tele2“ sukirto rankomis su „Telenor“ dėl bendro 5G tinklo Švedijoje

Bendrovės „Tele2“ ir „Telenor“ pasirašė susitarimą dėl bendro 5G ryšio tinklo Švedijoje plėtros ir patvirtino...

Technologijos
2018.12.11
Europos „fintech“ startuoliai eina užkariauti Azijos Premium

Europos finansinių technologijų („fintech“) startuoliai žengia į Rytus ir meta iššūkį tradiciniams Azijos...

Rinkos
2018.12.11
Karinių inovacijų centre Klaipėdoje bendradarbiaus kariai, mokslininkai ir verslininkai

Klaipėdoje kuriasi pirmasis Baltijos šalyse Karinių jūrinių inovatyvių technologijų centras (KITC). Šiame...

Technologijos
2018.12.11
Dėl antros saugumo spragos „Google“ savo socialinį tinklą uždaro anksčiau

„Google“ uždarys apleistą savo socialinį tinklą „Google Plus“ anksčiau nei planavo. Bendrovė savo...

Technologijos
2018.12.11
„Google“ savo „gimtajam“ miestui paruošė didžiulės NT plėtros planą 3

Technologijų milžinė „Google“ Mauntin Vju mieste, kur įsikūrusi jos pagrindinė būstinė, planuoja išplėtoti...

Statyba ir NT
2018.12.11
Besipučianti e. sporto industrija olimpinio judėjimo dar nedomina

Diskutuoti apie galimybę į olimpines žaidynes įtraukti e. sporto turnyrus kol kas dar anksti, teigia...

Technologijos
2018.12.11
Spartaus verslo augimo programos finiše – 11 inovatyvių idėjų Rėmėjo turinys 1

SEB banko ir tarptautinė konsultacijų UAB „Civitta“ jau antrą kartą rengta Spartaus verslo augimo programa...

„Huawei“ teismo drama tęsiasi, sprendžiama dėl paleidimo už užstatą 4

Pirmadienį Meng Wanzhou, „Huawei“ finansų direktorė ir kompanijos įkūrėjo dukra, kuri praėjusią savaitę buvo...

Technologijos
2018.12.10
IBM už 1,8 mlrd. USD parduoda „Lotus Notes“ Indijos įmonei, dirbančiai ir Lietuvoje 5

JAV technologijų milžinė IBM Indijos bendrovei „HCL Technologies“ (HCL), tai pačiai, kuri perima dalį...

Technologijos
2018.12.10
„Desico“ per STO pritraukė 1 mln. USD 7

Lietuvos startuolis „Desico“ per pirmąjį vertybinių popierių požymių turinčios kriptovaliutos platinimo...

Rinkos
2018.12.10

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau