Programuotojas iš Baltarusijos: patys pakvietėte, patys išvejate
Visai iš Minsko atsikėlusios žaidimų kūrimo pradedančiosios bendrovės „JetCat Games studio“ komandai leidimai laikinai gyventi baigsis rugsėjį. Ramanas Ulasau, bendrovės vadovas, kalba, kad dabartinė migracijos tvarka ir valdininkų požiūris skatina ne plėtoti verslą, bet išvažiuoti.
„Kalbėtis su Migracijos departamentu yra labai sudėtinga. Jiems mūsų reikalai nerūpi, todėl jaučiamės vejami, nors buvome pakviesti VšĮ „Investuok Lietuvoje“ kartu su Ūkio ministerija“, – pasakoja verslininkas.
Kad jam ir bendraįkūrėjams būtų pratęsi leidimai laikinai gyventi Lietuvoje, reikės įgyvendinti papildomus reikalavimus: pasamdyti pilnai darbo dienai bent 3 nestudijuojančius lietuvius ir įrodyti, kad bendrovė pastaruosius pusę metų aktyviai vykdė veiklą.
„Esame startuolis, todėl neturime nei sandorių, nei pelno, tik investicijas. Tačiau Migracijos departamentui tai visiškai nerūpi. Dabar bandome atitikti taisykles, bet jeigu tai nepavyks, mums liks tik galimybė gauti paprastas vizas įvažiuoti į Šengeno zoną ir čia dirbti su jomis“, – apie ateitį svarsto p. Ulasau.
Su Šengeno viza buvimą Lietuvoje būtų galima prasitęsti dar trims mėnesiams. Programuotojas prisimena, kad bendrovę persikelti prikalbino VšĮ „Investuok Lietuvoje“. Anot jo, ši organizacija kartu su VšĮ „Versli Lietuva“ tokias startuolių problemas puikiai žino ir stengiasi padėti, bet kol kas pradedantieji ir Migracijos departamentas kalba skirtingomis kalbomis.
„Lietuva turi perimti kitų valstybių elgesio su atvykstančiais startuoliais praktiką. Italija pagerino sąlygas, persikelti patogu ir į Olandiją, kuri prašo veiklos aprašymo ir verslo plano. Valstybės pagalba pradėti veikti šalyje priklauso nuo to, kaip esi įvertintas“, – pavyzdžius vardija p. Ulasau.
Šiuo metu komandą sudaro 4 asmenys. Jie visi yra iš Baltarusijos, Rusijos arba Ukrainos. Tokio dydžio įmonei įdarbinti tris lietuvius reikštų beveik padvigubinti darbuotojų skaičių. O ir konkurencija dėl gerų programuotojų Lietuvoje didelė.
Rinkosi iš trijų
Beveik prieš metus čia įsikūrusi bendrovė turėjo dar dvi alternatyvas: Lenkiją ir Kiprą. Vilnių pasirinko dėl geografinio ir kultūrinio artumo.
„Ilgą laiką galvojome, kur persikelti, nes padėtis Baltarusijoje, švelniai tariant, nėra pati geriausia pasaulyje dėl politinės situacijos ir gyvenimo kokybės. Be to, buvo sudėtinga gauti leidimą laikinai gyventi mūsų komandos nariui iš Ukrainos“, – pasakoja p. Ulasau.
Vis tiek geriau nei Minske
Verslininkas kalba, kad Vilniuje geresnė gyvenimo kokybė nei Minske. Be to, labiau išvystyta pradedančiųjų bendrovių ekosistema ir teisė, o politiniu požiūriu situaciją Baltarusijoje galima piešti tik labai tamsiomis spalvomis.
„Ten į kalėjimus neseniai buvo uždaryti labai žymūs vietos programuotojai, kurie pritraukė nemažai investicijų Baltarusijoje. Jeigu galiausiai metų pabaigoje skaičiuoji pelną, kitų pradžioje būtina palikti šalį arba gali patekti į kalėjimą“, – aiškina p. Ulasau.
Programuotojas, nors ir susiduria su sunkumais Lietuvoje, sako, kad kitiems startuoliams Baltarusijoje vis dar gali rekomenduoti persikelti į šią valstybę.
Dovydas Varkulevičius, VšĮ „Versli Lietuva“ Verslumo depratamento direktorius, sutinka, kad nuo neramumų Ukrainoje pradžios pastebimas didesnis noras perkelti jaunus verslus iš šios šalies, taip pat Baltarusijos ir Rusijos, „nes žmonės pavargo nuo besikeičiančių verslo sąlygų ir nežinomybės“. Ponas Varkulevičius kalba, kad Lietuva galėtų pritraukti ir daugiau startuolių, jeigu pagreitintų leidimų gyventi ir dirbti išdavimą. Dabar jis trunka apie 3 mėnesius.
„Artimiausiu metu siekiame pagreitinti mėlynosios kortelės (leidimo gyventi ir dirbti ES – VŽ) gavimą. Kitas dalykas – kartu su „Investuok Lietuvoje“ ir kitomis organizacijomis norime paskatinti Migracijos departamentą ir Darbo biržą leidimus dirbti bei gyventi išduoti greičiau. Ypač – aukštą pridėtinę vertę kuriantiems verslams“, – pasakoja „Verslios Lietuvos“ atstovas.
infogr.am::infogram_0_leidimai_gyventi_lietuvoje
