Būsime priversti kalbėti apie „NordBalt 2“
„NordBalt“ ir „LitPol Link“ neveiks 100%. Statistiškai per metus vienai jungčiai tenka apie 10 įvykių per metus – techninių gedimų, remonto ir kitokių įvykių. Kai tai atsitiks, kainos Lietuvoje šoks, o tuomet prasidės diskusija – gal mums reikia „Nord Balt 2“, – „Baltijos energetikos forume“ sako Daivis Virbickas, AB „Litgrid“ valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius.
Jis nesiryžo prognozuoti, kaip šios diskusijos baigsis, bet patikino, kad „bent jau diskusijos išvengti nepavyks“.
„NordBalt“ jungties pirmieji bandymai planuojami jau šią savaitę. Pirmieji regione tik švediškos elektros paragaus klaipėdiečiai, kuomet bus bandoma atjungti visą regioną nuo Lietuvos elektros tinklo ir jis bus prijungiamas prie Švedijos.
„LitPol Link“ elektrifikuota buvo lapkričio 19 d. Elektra, tiesa, buvo suvartota pastotėse ir į rinką nepateko.
Svarbu ne galia, o rinkos
Švedija ir Lenkija, elektros jungtims pradėjus veiklą, diktuos taisykles elektros rinkoje, tikina jis. Į tai Todėl mūsų energetikos strategija pavieniui neišgyvens, jei neatsižvelgsime į gretimų šalių strategijas.
Kartu su „NordBalt“ ir „LitPol Link“ visos Baltijos šalių jungtys gali užtikrinti 140% Baltijos šalių poreikio. Šių dviejų jungčių svarba – ne galia, o priėjimas prie naujų rinkų.
„Tampame srautų sankryža, – sako jis, – Tai verslui suteikia galimybes rinktis, iš ko pirkti elektrą, galimybes derėtis, diversifikuoti elektros tiekimą“.
Kokia tiksliai elektros kaina bus kitais metais niekas nežino, teigia p. Virbickas. Tai, kas pateikiama – spėjimai.
„Bet niekas neprognozuoja kainos didėjimo“, – sako jis.
