2016-04-05 20:42

„Panama Papers“: Ūkio bankas – tarpinė stotelė Kremliaus aferose

Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
„Mossack Fonseca“ korespondencijoje, į žurnalistų rankas nutekėjusioje milžiniškoje duomenų masėje, figūruoja ir bankrutavęs Lietuvos Ūkio bankas. Jis tarnavo tarpine stotele įtartinuose Rusijos prezidento Vladimiro Putino bičiulio sandoriuose „Rosneft“ akcijomis.

Tai aiškėja iš „15min“, dalyvaujančios tarptautiniame nutekintų dokumentų tyrime, atskleistų dokumentų.

Per Ūkio banką vyko sandoriai akcijomis, būdingi violončelininko Sergejaus Rodlugino, artimo Putino bičiulio, verslo imperijai – sutarus įsigyti akcijas sandoris nutraukiamas ir kompensacijos už jo nutraukimą suteka į Kremliui artimą verslo voratinklį.

Atskleidžiami sandoriai vyko 2010-ųjų liepos 20 d. tarp ofšorinių bendrovių Panamoje ir Belize. Abu jie buvo nutraukti rugpjūčio 4 d.

Pirmasis fiktyvios prekybos „Rosneft“ akcijomis sandoris vyko tarp dviejų ofšorinių Panamoje įkurtų bendrovių – p. Rodlugino valdytos „International Media Overseas“ ir „Dino Capital“. 1.265.932 akcijos turėjo būti įsigytos už 7.848.778 USD, tačiau nutraukus sandorį p. Roldugino įmonė, užuot įsigijusi akcijų, gavo „Dino Capital“ įsipareigojimą sumokėti 746.900 USD kompensaciją.

Antruoju atveju p. Roldugino įmonė „Sandalwood Continental“ sutarė „Rosneft“ akcijas pirkti iš Belize registruotos bendrovės „Starcourt Worldwide“. Vietoje 1.321.525 akcijų už 8.193.454 USD po sandorio nutraukimo į p. Roldugino bendrovės sąskaitą galimai nubyrėjo 779.700 USD.

Neverslininkas iš „Ežero“

VŽ rašė, kad Panamos teisininkų kompanija „Mossack Fonseca“ registravo kai kurias p. Roldugino bendroves ir padėjo administruoti jų turtą Mergelių salose ir kitose mažų mokesčių teritorijose. Viešai p. Rolduginas skelbė nesąs verslininkas. Į jo veiklą tiriančių žurnalistų pateiktus klausimus jis kol kas neatsakė, paaiškinęs, kad jam reikia daugiau laiko į juos įsigilinti.

Tačiau „Mossack Fonseca“ dokumentai atskleidžia, kad p. Rolduginas per jam priklausančią įmonę įsigijo dalį sunkvežimių gamybos milžinės „Kamaz“, proteguojamos Putino, akcijų ir įgijo teisę dalyvauti, sprendžiant, kokie užsienio investuotojai gali ateiti į kompaniją.

ICIJ teigia, kad Panamos dokumentai pagrindžia tai, kas ilgą laiką sklandė kaip gandai – schemą, kaip Putino sėbrai, su kuriais jis susijęs kelis dešimtmečius, slapta valdo milžiniškus turtus.

Šį Putino bendražygių tinklą drauge laiko lojalumas ir ilgalaikiai ryšiai. Tarp rato narių – p. Rolduginas, Arkadijus Rotenbergas, energetikos infrastruktūros statybų bendrovės „Stroigazmontaž“ bendrasavininkas, Jurijus Kovalčiukas, „Bank Rossija“ valdybos pirmininkas bei didžiausias akcininkas ir kiti.

Modelis, kaip slapto Putino rato nariai dalysis pelnu, irgi sukurtas prieš kelis dešimtmečius, praėjusio amžiaus dešimtajame dešimtmetyje, kai Putinas ir „Bank Rossija“ savininkai įkūrė aštuonių namų savininkų kooperatyvą „Ozero“ („Ežeras“), jo narių pinigai buvo drauge laikomi „Bank Rossija“ sąskaitose. Kiekvienas galėjo įnešti lėšas ir jų pasiimti iš šių sąskaitų. JAV vyriausybė banką „Bank Rossija“ yra pavadinusi asmenine Putino kasa, o jo vadovą Kovalčiuką – vienu Putino kasininkų.

52795
130817
52791