Antrąją pensijų pakopą reformuojančiai SADM gali tekti ginčytis su savo pasamdytais ekspertais

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) šį mėnesį skyrė diskusijoms su visuomene dėl jos pasiūlytų antrosios pensijų pakopos sistemos pokyčių.

VŽ rašė, kad sausio pabaigoje ministerija paskelbė siūlymus, kaip būtų galima patobulinti antrąją pensijų kaupimo pakopą.

Siūloma atsisakyti privalomo gyventojų įtraukimo į antrąją pensijų pakopą, dabartinį 1,5% nuo vidutinio užmokesčio siekiantį valstybės prisidėjimą keisti mokesčių lengvata.

Taip pat norima suteikti galimybes gyventojams visai pasitraukti iš kaupimo pensijai, kaupimą stabdyti metams su galimybe laikotarpį pratęsti ir kartą gyvenime atsiimti 25% sukauptų lėšų, apmokestinant jas gyventojų pajamų mokesčiu (GPM).

Sulaukus pensinio amžiaus, išmokos nebūtų apmokestinamos.

O darbdaviams siūloma pelno mokesčio lengvata, jei šie prisidėtų prie darbuotojų pensijų kaupimo.

Siūlymai sulaukė aštraus beveik visas antrosios ir trečiosios pensijų pakopos fondus valdančias bendroves vienijančios Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos reakcijos.

„Tai yra laisvės nuo orių pensijų reforma. Pirmiausia matome tai, kad sistema, kuri veikė sėkmingai, kuri veikė sėkmingai jau dvidešimtmetį Lietuvoje, iš esmės tokiais siūlymais yra griaunama. Tiems žmonėms pasakoma, kad „orios pensijos jūs jau negalėsite sukaupti“, – vasario pradžioje LIPFA surengtoje spaudos konferencijoje siūlymus kritikavo Tadas Gudaitis, LIPFA vadovas.

Nepaisant šio pasipriešinimo, ministerijos siūlomi pokyčiai, regis, turi platų politinį palaikymą.

Premjeras Gintautas Paluckas teigė, kad koalicijoje „iš principo sutariama“ dėl reformos kontūrų.

„Yra keletas momentų, dėl kurių dar diskutuojame, bet tai yra daugiau ne kritinė diskusija, o technokratinio, techninio pobūdžio, kaip tai realizuoti. Bet dėl pačios pensijų antrosios pakopos pertvarkos modelio yra pritariama“, – yra sakęs premjeras.

Reformą palaiko ir prezidentas Gitanas Nausėda, vadinantis šiuos pasiūlymus „dideliu žingsniu į priekį“.

Pati SADM vadovybė teigia, kad taip didinamas sistemos lankstumas, kaupiantiesiems suteikiama laisvė patiems valdyti savo pinigus.

„Labai aiškiai girdime visuomenės lūkesčius ir tos visuomenės, kuri nori išeiti ir palikti sistemą. Tokias galimybes jiems sudarysime. Ir tuos lūkesčius girdime iš žmonių, kurie pasitiki sistema ir nori kaupti. Sudarysime ir jiems galimybę tai daryti“, – vasario pradžioje žurnalistams sakė Inga Ruginienė, socialinės apsaugos ir darbo ministrė.

Nors vasarį SADM yra paskyrusi diskusijai su visuomene, ministerija yra nubrėžusi ir „raudonąsias linijas“, t. y. tam tikras nediskutuotinas sąlygas. I. Ruginienė pabrėžė, jog reikalaus, kad būtų sustabdytas automatinis gyventojų įtraukimas į kaupimą antrojoje pakopoje, taip pat nebus nuolaidų ir dėl galimybės iš tokios sistemos pasitraukti.

Estijos pavyzdys

Tai, kad idėja leisti gyventojams pasiimti pinigus iš pensijų fondų nėra labai išmintinga, mano ne tik žmonės, valdantys antrosios pakopos pensijų fondus.

Dar praėjusių metų spalį Finansų ministerijos ir Lietuvos banko bei Lietuvos bankų asociacijos organizuotoje 10-ojoje finansų rinkų konferencijoje pasimokyti iš prastų Estijos sprendimų ragino Madis Mulleris, Estijos centrinio banko vadovas.

„Estijoje, manau, per pastaruosius 30 metų mums visai sekėsi priimti išmintingus ekonomikos politikos sprendimus, – sakė jis. – Bet dabar patirtis rodo, kad gebame priimti ir blogų sprendimų. Pavyzdžiui, kaip privalomo kaupimo pensijai atveju.“

Jis pasakojo, kad nuo 2021 m. pabaigos Estijos antrojoje pensijų pakopoje kaupiantys šalies gyventojai gavo progą atsiimti visas ten sukauptas lėšas ir su jomis elgtis savo nuožiūra.

„Apie ketvirtis gyventojų taip ir padarė. Dabar turime pamokų, o jūs, kadangi Lietuvoje taip pat šiuo klausimu diskutuojate, galite iš jų pasimokyti“, – sakė M. Mulleris.

Rezultatai – 150.000 gyventojų atsiėmė sukauptas lėšas, per metus pusė šių lėšų buvo išleista vartojimui, o tai reiškia, kad jų gyventojai „nebeturės santaupų pensijoje“.

Dalis lėšų buvo išleista padengti turimoms paskoloms, ir tai, anot jo, kai kuriais atvejais yra visiškai pateisinama, ypač kai kalbama apie brangias paskolas. Tik maža dalis atsiimtų lėšų buvo investuota, bet „tikrai nėra akivaizdu, ar buvo investuota geriau nei iki tol“.

„Rezultatas – Estijos gyventojai dabar yra vidutiniškai labiau priklausomi nuo valstybės mokamos pensijos, jie turi mažiau santaupų, o tai yra problema, žinant demografinę perspektyvą. Regis, vyriausybė taip pat suprato, kad tai yra problema, ir nuo kitų (šių – VŽ) metų atsiranda galimybė tiems, kas nori savanoriškai antrojoje pensijų pakopoje, kaupti daugiau ir gauti mokestinių naudų.

„Bet sakyčiau, kad žala tam tikra prasme jau yra padaryta ir visuomenė yra padalinta į dvi dalis. Viena dalis, kuri labiau priklauso nuo valstybinės pensijos ir kita dalis, kuri nori kaupti daugiau“, – konstatavo M. Mulleris.

Ekspertų žvilgsnis

Galiausiai SADM gali tekti ginčytis ne tik su pensijų fondų valdytojais ar labai šviežiu kaimyninės šalies pavyzdžiu, bet ir su pačios ministerijos samdytais ekspertais.

Tarptautinė darbo organizacija (ILO), bendradarbiaudama su Europos Komisija (EK) ir SADM, šiuo metu vykdo projektą „Techninė parama transformuojant egzistuojančią valstybės administruojamą ir finansuojamą pensijų sistemą Lietuvoje“.

ILO projektą administruoja, o jį vykdo danų ekspertai.

Kaip paaiškina SADM, 2023 m. rudenį Lietuva pateikė paraišką, siekdama gauti EK paramą techninei pagalbai pertvarkyti egzistuojančią pensijų kaupimo sistemą į profesinių pensijų sistemą. 2024 m. vasarį EK šią paraišką atrinko, projektas vyksta nuo 2024 m. rudens iki 2026 m. sausio.

Projekto metu ekspertai susipažino su šalies situacija ir dabar lygins esamą situaciją su tarptautinėmis praktikomis ir, jomis remdamiesi, pateiks rekomendacijas.

„Vyriausybės programoje yra numatyta stiprinti darbdavių vaidmenį Lietuvos pensijų sistemoje. Rekomendacijas dėl darbdavių vaidmens stiprinimo Baltojoje pensijų knygoje taip pat šį sausį pateikė Lietuvos bankas. Planuojama įvertinti tiek Lietuvos, tiek užsienio ekspertų rekomendacijas siekiant stiprinti darbdavių vaidmenį pensijų sistemoje ir prisidėti prie profesinių pensijų sistemos plėtros“, – paklausta, kaip ši studija bus panaudota, paaiškina SADM.

Pirmoji dalis – esamos situacijos ataskaita – jau yra parengta, ir nors ji nėra vieša, su jos turiniu pavyko susipažinti ir VŽ.

Ataskaita leidžia manyti, kad ekspertų požiūris ir dabartinė politinė kryptis išsiskiria. Mat ekspertų įžvalgos leidžia manyti, kad bent viena I. Ruginienės įvardinta „raudonoji linija“ – automatinio įtraukimo naikinimas ir dalyvavimo pavertimas savanorišku – kėsinasi į tai, ką ekspertai vadina viena svarbiausių visos 2019 m. sukurptos sistemos savybių.

Automatinio įtraukimo mechanizmas, anot jų, pagerino įsitraukimo lygį tarp jaunimo, tačiau jau 2019 m. paliktos išimtys turi neigiamų pasekmių.

„2019 m. reformos nuostatos dėl atsisakymo ir laikino sustabdymo tikriausiai yra būtinos, kad automatinio įtraukimo metodas taptų visuotinai priimtinas, tačiau jo šalutinis poveikis – mažesnės kaupimo atsisakiusiųjų pensijos ir mažesnė aprėptis“, – teigiama studijoje.

Kita iniciatyva – keisti papildomą valstybės indėlį į pensijų fondus mokesčių lengvata – taip pat, regis, krypsta nuo standarto tokiose sistemose.

„Valstybės finansuojamų paskatų teikimas Lietuvoje yra standartinė praktika palyginamose šalyse – būdai skiriasi, bet vienos ar kitos valstybės finansuojamos paskatos taikymas, skirtos paremti ateities pensijų adekvatumą jas papildančiais būdais, yra standartas“, – teigia specialistai.

Leidimas pasitraukti, ne būtinybė kaupti

Apskritai studijoje pastebima, kad leidimai pasitraukti iš sistemos istoriškai buvo pabrėžiami labiau nei dalyvavimo sistemoje nauda, o tai turėjo poveikį sukauptoms sumoms, kurios savo ruožtu darė poveikį ir visos sistemos įvaizdžiui.

„Ši apžvalga taip pat rodo, kad – šiurkščiai tariant – komunikacine prasme buvo labiau akcentuojama galimybė nedalyvauti, o ne pasitraukimo galimybės vaidmuo, būtinybė taupyti pensijai ir kaupimo nauda“, – teigiama studijoje.

Tai, kad nebuvo siekiama sustabdžiusių gyventojų įtikinti grįžti į sistemą, „paaštrino menko dalyvavimo problemą.“

Neaktyvus dalyvavimas taip pat reiškė, kad vyresnių sistemos dalyvių sukauptos sumos buvo nedidelės, o tai pakenkė visos programos įvaizdžiui.

„Istoriniai įmokų tarifų pokyčiai, įvairios politinės galimybės (2013 m. ir 2019 m.), leidžiančios dalyviams pasitraukti iš sistemos arba sustabdyti įmokų mokėjimą, ir nenuoseklios valstybės subsidijos uždelsė sistemos brandą“, – teigiama studijoje.

Ekspertai pažymi, kad 2019 m. reforma reikšmingai pagerino antrosios pakopos pensijų sistemą. Tačiau jai iššūkių netrūksta.

„Tokie iššūkiai kaip mažas įsitraukimo lygis, lyčių atskirtis ir reikšmingas skaičius nekaupiančių dalyvių vis dar išlieka, darydami žalą ilgalaikiams sistemos tikslams“, – nurodo ekspertai.