I. Ruginienė – apie pensijų sistemos korekcijas, progresinius mokesčius ir dovanas vidurinei klasei

Papildymai visame tekste
„Norėtųsi nesunaikinti sistemos, bet ją taip pakoreguoti, kad būtų atliepti tiek lūkesčiai tų, kas tiki sistema ir nori kaupti, tiek tų, kas dėl tam tikrų priežasčių nori išeiti. (...) Taip nusistatėme laiko terminus, kad pavasario sesijoje turi atsirasti konkretūs projektai“, – apie antrosios pensijų pakopos pertvarką ketvirtadienį „Žinių radijui“ kalbėjo I. Ruginienė. Ją cituoja agentūra „Elta“.
Parlamento socialdemokratų frakcijos narė tvirtino, kad ši pertvarka nebus reformos masto, tačiau svarstoma apie, jos teigimu, gyventojų lūkesčius atitinkančias korekcijas, pavyzdžiui, darbdavių įtraukimą į pensijos kaupimą.
„Nežinau, ar tai galima pavadinti reforma, aš manau, kad tam tikros korekcijos, norint mūsų senjorus priartinti prie orios senatvės. Kalbant apie darbdavius ir jų prisidėjimą, tai eis kartu su antros pensijų pakopos pertvarkymo failu ir tikrai norėčiau sugrąžinti tą idėją apie profesinius fondus, kad ne tik darbuotojai prisideda, bet ir darbdaviai“, – teigė I. Ruginienė.
„Pripratome prie bonusinės sistemos, kai yra sporto klubo abonementai dalinami, dar visokie įvairūs dalykai. Bet kai kalbame apie ateitį, darbuotojų gerovę, gal visai būtų gerai įjungti ir pensijų klausimą“, – pridūrė ji.
Politikė taip pat žada iškelti klausimą dėl galimybės išeiti į pensiją, turint tam tikrą darbo stažą.
„Yra įvairių kitų modelių, kaip mokslininkai siūlo, galbūt išėjimą į pensiją pririšti ne prie amžiaus, o prie darbo stažo, kas atrodytų logiška, jei žmogus sukaupia, pavyzdžiui, 40 arba daugiau darbo stažo, gal jam nereikia 65 metų laukti (...) galbūt jis galėtų išeiti anksčiau į pensiją“, – svarstė ji.
Pensinio amžiaus ilginimui žada nepritarti
I. Ruginienės teigimu, naujoji Vyriausybė nesvarstys pensinio amžiaus ilginimo idėjos, pabrėždama darbuotojų sveikatos būklę, kuri daliai žmonių trukdo likti darbo rinkoje iki pat pensinio amžiaus, praneša „Elta“.
„Aš pati nepritariu ilginimui ir, nepaisant to, kad daugybę metų turėjau labai sudėtingas diskusijas su Tarptautiniu valiutos fondu, kurie primygtinai bandė įtikinti, kad Lietuvai to reikia, aš dabar nematau galimybių tą padaryti, nes mes nepadarėme namų darbų ir nepasiruošėm ilgesniam laikotarpiui, kada žmogus lieka darbo rinkoje“, – aiškino būsima ministrė.
„Mes neinvestuojame pakankamai į darbuotojus nuo pat pirmo darbo, turiu omeny saugias darbo sąlygas, darbo užmokestį, mes neišlaikome darbuotojų sveikatos tiek, kad darbuotojai jaustųsi pakankamai sveiki pratęsti savo karjerą iki pat pensinio amžiaus“, – sakė ji.
Pasak socialdemokratų atstovės, vyresnio amžiaus žmonėms tęsti karjerą trukdo ir kiti iššūkiai, kaip patiriama diskriminacija dėl amžiaus, taip pat ji atkreipė dėmesį į neįgalių asmenų sunkumus.
„Mes neišsprendėme klausimų dėl diskriminacijos dėl amžiaus, neišsprendėme klausimo, ką daryti su socialiai jautriomis grupėmis, pavyzdžiui, su neįgaliaisiais, kurie nuo pat jaunystės neranda darbo“, – nurodė ji.
Gintauto Palucko Vyriausybė numato panaikinti automatinį įtraukimą į antrą pensijų pakopą bei sugrąžinti nuostatą, kad pensijos priklausytų nuo turimo darbo stažo.
Konstitucinis teismas (KT) yra nusprendęs, jog Pensijų kaupimo įstatyme numatoma ribota galimybė pasitraukti iš pensijų kaupimo fondų pažeidžia Konstituciją. Tuo metu skirtingų rūšių išmokos pagal sukaupto turto dydį nepažeidžia pagrindinio įstatymo.
Jautriausia darbuotojų grupė – 55+
Būsimoji socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė interviu „Žinių radijui“ taip pat kalbėjo apie didesnį dėmesį, jos nuomone, jautriausiai 55+ amžiaus darbuotojų grupei. Statistika rodo, kad tokio amžiaus asmenys, netekę darbo, iki pensijos jo neranda, kai tuo metu darbdaviai trimituoja apie darbuotojų trūkumą.
Ji žada kelti diskusijas, koks turėtų būti „Sodros“ rezervas, ir jei paaiškės, kad lėšų sukaupta daugiau, nei reikėtų, – jas panaudoti pensijų didinimui, kad „skurstantys senjorai jaustųsi saugesni ir oresni“.
Paklausta dėl ekonomistų kritikos, jog toks sprendimas nėra tvarus, I. Ruginienė atsakė, kad dabartinį „paveldėtą“ biudžetą taip pat galima laikyti netvariu.
Ji taip pat sulaukė klausimo dėl progresinių mokesčių, nes socialdemokratai Vyriausybės programoje pažadėjo „didžiausias pajamas gaunančius“ apmokestinti didesniu tarifu.
Pasak I. Ruginienės, 60 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) per metus jau būtų laikoma didesnėmis pajamomis (vienas VDU šiuo metu sudaro 2.196,4 Eur).
Tačiau, jos teigimu, dėl konkrečios ribos bus sutarta nusprendus dėl visos mokestinės pertvarkos.
Skatinimo priemonės – šeimoms su vaikais
Taip pat būsima socialinės apsaugos ir darbo ministrė žadėjo daugiau dėmesio skirti vidurinei klasei, kuri nepagrįstai užmiršta.
„Iš tiesų yra daugybė kompleksinių priemonių, kurios bus labai svarbios vidurinei klasei, – pradedant nuo minimalios algos augimo, kuri išstumia (į viršų – VŽ) visų algų augimą, toliau – šeimų politika“, – kalbėjo I. Ruginienė.
Pasak jos, šeimos, auginančios vaikus, turėtų gauti didesnį neapmokestinamų pajamų dydį – tą jau yra gerokai anksčiau siūlęs ir prezidentas Gitanas Nausėda, tačiau jo „niekas neišgirdo“.
Kita svarbi priemonė bus būsto prieinamumo didinimas, didesnės galimybės gauti būsto paskolas.
„Kalbame savo programoje ne tik apie socialinį, bet ir savivaldybės ar vadinamąjį municipalinį būstą. Jei socialinis būstas yra labiau nukreiptas į pačią pažeidžiamiausią klasę, tai municipalinis būstas – į vidurinę klasę“, – kalbėjo ministrė.
Municipalinis būstas bus reikalingas, pavyzdžiui, regionams, kurie, siekdami pritraukti dirbti specialistus, galės pasiūlyti būstą, kad „šeimos įleistų savo šaknis regionuose“.
„Kai manęs klausia – tai kaip pagerinsi demografinę padėtį? Kaip padidinsi gimstamumą? Manau, kad visos šios priemonės, kaip lego kaladėlės, sudėliotos į sistemą, stumtels tuos rodiklius į geresnę pusę“, – svarstė I. Ruginienė.
Pažadą neapmokestinamąjį pajamų dydį priartinti prie minimalios algos I. Ruginienė pavadino siektinu tikslu, kurio link bus einama nedideliais žingsniais.
„Pirmiausia turime žiūrėti, kaip subalansuosime biudžetą. Sakyti, kad NPD sulyginsime su minimalia alga, būtų labai neatsakinga. Tas procesas turi eiti žingsnis po žingsnio“, – sakė būsimoji socialinės apsaugos ir darbo ministrė.
Vyriausybės programa Seimui pateikta ketvirtadienį. Naujasis Gintauto Palucko Ministrų kabinetas įgis įgaliojimus tik tada, kai programai pritars parlamentas – tą valdantieji viliasi padaryti gruodžio 12 d.