Lietuvos paštas norėtų į biržą, o pateks į holdingą
„Pagal tai, kaip Lietuvos paštas vystosi, jis turi didžiulį potencialią eiti į biržą. Klausėme ir konsultantų, tai nebūtų pirmas atvejis Europoje, daug pašų dalyvauja biržoje. Manau, kad mes esame vieni iš potencialiausių parodyti, kad ir valstybės įmonė gali ateiti į biržą ir sudominti investuotojus“, – dėsto p. Minderienė.
Anot jos, jeigu Vyriausybė duotų startą, pasiruošti listingavimui bendrovė galėtų per metus. Ponia Minderienė kalba, kad 30% akcijų būtų galima paleisti į rinką, galbūt prieš tai netgi pasitikrinti išleidžiant obligacijas. Tačiau tai priklausys nuo bendrovę valdančios Susisiekimo ministerijos.
Rinkai patiktų
Nors kalbant apie galimą valstybės įmonių išėjimą į rinką dažniau minimos energetikos sektoriaus bendrovės ar, pavyzdžiui, Lietuvos geležinkeliai, ekspertai tokį Lietuvos pašto žingsnį vertintų teigiamai.
Vaidotas Rūkas, „INVL Asset Management“ Fondų valdymo skyriaus vadovas, prisimena, kad tokių kalbų būta dar 2009 m. ir toks žingsnis būtų sveikintinas.
„Potencialą matyčiau, tai nėra labai didelė įmonė Lietuvos ar pasaulio mastu, bet tam tikrą investuotojų bazę turėtų. Paštas vis labiau tampa siuntų įmone, o tai labai perspektyvu, ši niša tikrai pritrauktų investuotojų“, – mano p. Rūkas.
Jam antrina ir Algimantas Variakojis, „Verslo angelų fondo I“ partneris.
„Negaliu pasakyti, kad (Lietuvos paštas – VŽ) vienas iš potencialiausių ar pats geriausias, bet galbūt jis geriausiai pasiruošęs: tvarkosi pagal tarptautinius standartus, įmonė pakankamai matoma ir tikrai būtų įdomi“, – komentuoja investuotojas.
Pradėtų nuo obligacijų
Ekspertai kalba, kad išėjimą į biržą būtų galima pradėti nuo obligacijų platinimo.
„Jeigu aš vesčiau bendrovę į biržą, pradėčiau nuo obligacijų platinimo, per tai investuotojai pamatytų įmonę, jos ataskaitas, kaip vadovai elgiasi su investuotojais, o po to jau daryčiau akcininkų pritraukimą“, – aiškina p. Variakojis.
Anot jo, kreditorių pozicijose atsidūrę rinkos žaidėjai galėtų jaustis laisviau, nes pavojaus atveju jie turėtų pirmumo teisę prieš akcininkus ir žinotų, kad visada bus atsiskaityta. Toks santykis leistų daugiau kalbėti apie save ir plėsti investuotojų ratą, o pasiekus reikiamą žinomumą ir prabilti apie planus platinti akcijas.
„Aišku, obligacijų palūkanos gali būti didesnės nei skolinantis iš bankų, bet čia diversifikuojama nuostolių rizika, o kitas dalykas – bankus galima paspausti, kai jie patys mato, kad gali pasiskolinti pinigų nebūtinai iš jų“, – sako investuotojas.
Abu ekspertai sutinka, kad ilgainiui rinkai būtų galima pasiūlyti ir 49% Lietuvos pašto akcijų, bet pradžia priklausytų nuo strategijos.
Valstybė gali ir atbaidyti
Ponas Rūkas kalba, kad šiuo atveju neigiamas veiksnys investuotojams galėtų pasirodyti tai, kad bendrovės kontrolinis paketas vis tiek išliks valstybės rankose. Taigi, investuotojų susidomėjimas labai stipriai priklausytų nuo Susisiekimo ministerijos ir jos tono sprendžiant svarbius klausimus.
„Bėda yra ta, kad tai valstybinė įmonė, todėl yra neaiškumų dėl politinio reguliavimo, dividendų mokėjimo ir kitų klausimų. Visa tai aiškiai apsprendus, išdėsčius dividendų mokėjimo politiką, įsipareigojimus, kurių bus laikomasi, riziką investuojant į valstybės įmonę galima sumažinti“, – teigia fondų valdymo specialistas.
Ponas Variakojis sako, kad daug kas turėtų priklausyti nuo ministerijos nustatomų sąlygų ir jos pačios įsipareigojimų.
„Akcininkas negali pasakyti tik to, kad galima eiti į biržą, jis turi pasakyti ir tai, kaip jis elgsis kaip akcininkas. Reikia, kad nebūtų taip, jog vieną dieną paštas pasakys, kad nuo šiol pensijos visiems bus nešamos nemokamai. Ką tada daryti akcininkams, jiems iš to nieko nėra, todėl reikia iš karto pasakyti, kas bus leidžiama, kas ribojama ir galbūt netgi pasitvirtinti veiklos planus penkeriems metams į priekį, apribojimus kažko nedaryti“, – mano investuotojas.
Ministerija linkusi laukti
Nors Lietuvos paštas atvirai pateikia informaciją, augina pajamas ir išmoka dividendus, Susisiekimo ministerija apie jo ėjimą į biržą kol kas nesvarsto, nes šiuo metu turi kitų planų.
„Šiuo metu tokie planai nesvarstomi, nes, kaip žinia, yra kuriamas Transporto įmonių holdingas, į kurio sudėtį potencialiai gali patekti ir Lietuvos paštas. Sukūrus ir pradėjus jam veikti bus sprendžiami tolimesni, konkrečiai su kiekviena jame esančia įmone susiję perspektyviniai klausimai“, – komentuoja Ričardas Slapšys, susisiekimo ministro patarėjas.
Praėjusiais metais Lietuvos pašto pardavimo pajamos siekė 60,7 mln. Eur.
Šių metų I ketvirtį, neaudituotais duomenimis, Lietuvos pašto įmonių grupės pajamos siekė 17,26 mln. Eur. Tuo pačiu laikotarpiu pernai jos buvo 14,55 mln. Eur. Praėjusių metų I ketvirčio 636.916 Eur nuostolius šiais metais pakeitė 413.690 Eur grynasis pelnas. 2014 m. Lietuvos pašto įmonių grupė patyrė 1,8 mln. Eur nuostolių, 2013 m. buvo uždirbta 1,6 mln. Eur grynojo pelno.
