Dezinformacinė ataka plinta Baltijos šalyse ir Lenkijoje, sukčių arsenale – „deep fake“, prezidentai ir dirbtinis intelektas

Metų pradžioje prasidėjusi masiškiausia dezinformacinė ataka su vieninteliu tikslu – vilioti pinigus iš patiklių gyventojų – toliau plinta Baltijos šalyse ir Lenkijoje, rodo „Debunk.org“ tyrimas. Savo veiklai sukčiai pasitelkia vis platesnį žinomų visuomenės veidų ratą – nuo pramogų pasaulio žvaigždžių iki sportininkų ir Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos prezidentų bei premjerų.

„Tai, kad į dezinformacijos ir diskreditavimo kampaniją įtraukiami pirmieji valstybių asmenys, tampa ir nacionalinio saugumo bei tarptautinės valstybių reputacijos klausimais“, – išplatintame pranešime sako Viktoras Daukšas, „Debunk“ vadovas.

Pasak jo, socialinių tinklų platformos neturi jokių saugiklių, kurie neleistų nusikaltėliams apsimetinėti dideliais prekės ženklais, tokiais kaip „Ignitis“, „Orlen Lietuva", ar išnaudoti valstybės vadovų nuotraukas ar vaizdo įrašus.

„Debunk“ fiksuoja, kad socialiniuose tinkluose vykdomoje sukčių atakoje neteisėtai buvo pasinaudota Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos ir premjerės Ingridos Šimonytės, Latvijos prezidento Edgaro Rinkevičiaus, Estijos prezidento Alaro Kariso ir premjerės Kajos Kallas, taip pat Lenkijos vadovų ir buvusio Europos Vadovų Tarybos prezidento Donaldo Tusko atvaizdais.

Pasak eksperto, sukčiai tampa vis išradingesni, manipuliuojama ne tik nuotraukomis, bet ir vaizdo įrašais – pavyzdžiui, naudodami dirbtiniu intelektu paremtą „deepfake“ vaizdo technologiją, sukčiai „įdėjo“ fiktyvios investavimo schemos reklamą į Lenkijos ministro pirmininko Mateuszo Morawieckio lūpas.

Lietuvoje sukčiai jau panaudojo daugiau kaip 20 šalies vadovų, politikų, žurnalistų ir įtakingų visuomenės veikėjų veidų – nuo futbolininko Deivido Šembero ar dainininko Vido Bareikio iki nuomonės formuotojos Viktorijos Siegel ar „Ignitis grupės“ vadovo Dariaus Maikštėno.

Atakos mastai išaugo

Lapkričio mėnesio duomenimis, sukčių veiksmų apimtis dar labiau išaugo, fiksuoja „Debunk“. Jie jau panaudojo mažiausiai 124 profilius ir 119 netikrų svetainių adresų. Per šias paskyras parodytos net 1.144 netikros „Facebook“ reklamos, o jų pasiekta auditorija – beveik 10 mln. vartotojų.

„Debunk“ neabejoja, kad ši dezinformacinė kampanija prisidėjo prie liūdnos Lietuvos bankų asociacijos paskelbtos statistikos, kad trečiąjį šių metų ketvirtį iš lietuvių sukčiai pavogė 2 mln. Eur.

„Naudodamiesi netikrais žiniasklaidos priemonių ir visuomenės veikėjų profiliais sukčiai skelbia ir intensyviai reklamuoja netikras naujienas. Nieko neįtariantys vartotojai nukreipiami į svetainę, kuri atrodo kaip tikra, o straipsnyje aprašomas neva lengvas būdas užsidirbti pinigų investuojant. Suvilioti vartotojai galiausiai nukreipiami į svetainę, kurioje sukčiai prašo pervesti pinigus“, – apie sukčių taikomą pinigų viliojimo schemą pasakoja V. Daukšas.

Didžioji dalis netikrų profilių bando apsimesti Lietuvos žiniasklaidos kanalais LRT, LNK, „Delfi“, „InfoTV“, ar „Ignitis“ bei „Orlen Lietuva“ įmonėmis. Kitose šalyse naudojami tų šalių populiarūs portalai.

Sukčiavimo atakų nepavyksta nutraukti, nepaisant to, kad į „Facebook“ savininkę „Meta“ kreipėsi Lietuvos Vyriausybės atstovai. Ekspertai pastebi, kad, nepaisant „Meta“ deklaruojamų pastangų kovoti su sukčiavimo schemomis, dezinformacija ir „botais“, „Facebook“ savininkų dėmesys problemai spręsti nėra pakankamas, o sukčių paskyros blokuojamos vangiai.

„Debunk“ vadovas pataria, kad, norėdami apsisaugoti nuo dezinformacijos ir sukčių atakų, gyventojai turėtų kritiškai vertinti socialiniuose tinkluose skaitomą turinį ir nuolat tikrinti, ar tai nėra klastotė. Susidūrus su klastote „Debunk“ visuomet rekomenduoja kreiptis į e. policiją.

Komentarai