2022-12-31 16:00

Populiariausi 2022 m. „Verslo žinių“ straipsniai

Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Pateikiame 2022 m. daugiausia „Verslo žinių“ prenumeratorių dėmesio sulaukusias publikacijas.

2022-ieji į pasaulio istoriją įsirėžė kaip neišprovokuotos Rusijos agresijos Ukrainoje pliūpsnis, ir „Verslo žinios“ nuo pirmosios invazijos valandos iki dabar kasdien pateikia nuolat atnaujinimas įvykių juostas, kurios prieinamos ne tik prenumeratoriams. Būtent šios įvykių juostos visus metus išliko tarp daugiausia skaitytojų dėmesio sulaukusių publikacijų, kaip ir speciali rubrika „Kremliaus agresija“.

Tuo metu tarp populiariausio prenumeratoriams skirto premium turinio pateko įvairios temos – nuo nekilnojamojo turto, fintech iki verslo padėties Kaliningrade bei Baltarusijoje.

10. Žadėjo 240 namų, dabar vos sukrapšto avansams grąžinti ir atsidūrė teisėsaugos akiratyje

Jie turėjo būti kaimynai – namus pirko gretimuose sklypuose. Tačiau galiausiai susipažino ne prasilenkdami kieme, o bandydami iš namų statytojo, save vadinančio „Norhouse Construction“, išsireikalauti sumokėtus avansus. Policija šiuos būsto plėtotojus apibūdino kaip „gerai apgalvotą nusikalstamą verslo schemą“.

9. „Filippo Loreti“: bankrutuojančios lietuviškos įmonės, skundai ir neva parduotas verslas 

Apie 9 mln. Eur sutelktinio finansavimo platformoje „Kickstarter“ pritraukusio laikrodžių projekto „Filippo Loreti“ plėtrą Lietuvoje vykdžiusioms bendrovėms dabar keliamos bankroto bylos, o internete vis dar galima rasti daugybę vartotojų skundų apie prastą laikrodžių kokybę. Bendrovės atstovas teigia, kad verslas parduotas jau prieš kurį laiką, tačiau verslo pardavimo aplinkybių ir bankroto procedūrų nekomentuoja.

8. A. Lukašenka užblokavo lietuvių verslus: ir sektoriaus lyderiai, ir leisgyvės įmonės

Baltarusijos vyriausybės sudarytame Lietuvos akcininkams priklausančių įmonių, kurių be valdžios leidimo neleidžiama parduoti, sąraše yra ir sektoriaus gigantų, ir nebeveikiančių bendrovių, ir bendrų įmonių. Kai kurias jų savininkai tiesiog „nurašys“ į nuostolius.

7. Pustuštė dujų saugykla: Baltijos šalys žiemą pasitinka be saugos diržo

Vokietijos politikams išdrįsus pasidžiaugti, kad dujų saugyklos pildosi sparčiau, nei planuota, Baltijos šalyse tendencija atvirkščia. Užuot užtikrintai kopusi link 80–90% užpildymo, Inčukalno dujų saugykla – vienintelė tokia Baltijos šalyse – tuštėja ir smuktelėjo iki mažiau nei 50%.

6. Didieji NT plėtotojai tyliai sukasi į naują nišą

Nekilnojamojo turto (NT) plėtotojai vis drąsiau atveria duris ne tik būstų nuomai portfelį norintiems pasipildyti fondams, bet ir patiems nuomininkams – jiems savo projektuose patys ruošia šimtus butų.

5. Vilniuje atsidarė pirmasis daugiabutis nuomai: užkėlė maksimalius lūkesčius

Prieš metus Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) rinką sudrebinęs didelis sandoris dar neišbandytoje nišoje dabar sukaustys investuotojų dėmesį – gyventojai sostinėje jau pradėjo kraustytis į pirmąjį daugiabutį, skirtą tik nuomai.

4. Netekęs Europos, „Gazprom“ prarastų 70% savo dujų eksporto

Nepaisant Rusijos prisuktų sklendžių, šiltos žiemos, Kremliaus agresijos atveju dujų tiekimo padėtis aštrėtų ir Europai tektų ieškoti, kaip pakeisti iki 40% savo dujų poreikio. „Gazprom“, savo ruožtu, netektų rinkos, įprastai sugeriančios daugiau nei 70% jos dujų eksporto.

3. Atsisveikinimas su „Mitnija“ Lietuvoje: menkos maržos sekina statybos sektorių

Baigiantis „MG grupei“ (buv. koncernui „MG Baltic“) priklausančios vienos didžiausių statybos bendrovių „Mitnija“ pertvarkai šios veikla prijungta prie grupei priklausančios nekilnojamojo turto (NT) plėtros grupės „Darnu Group“ ir prioritetas bus teikiamas plėtotojos statyboms.

2. „Mus pakišo po traukiniu“: Lietuvos „fintech“ sektorius – egzistencinėje kryžkelėje 

Didžioji dalis pašnekovų, veikiančių Lietuvos „fintech“ sektoriuje, su VŽ sutiko kalbėti tik su griežta anonimiškumo sąlyga. Jų pateikta informacija piešia liūdną vaizdą – Europos „fintech“ centro įvaizdis, kurį maždaug 2017–2021 m. puoselėjo Lietuva, o priešakyje buvo centrinio banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas, valdybos narys Marius Jurgilas ir buvęs finansų ministras Vilius Šapoka, regis, dūžta į šipulius.

1. Nesklandumus pasienyje blokada vadinantis Kaliningradas ragina įsikišti Rusiją

Kaliningrado srities valdžia ir verslas kreipėsi į Rusijos užsienio reikalų ministeriją dėl Baltarusijos pasienyje su Lietuva ir Rusijos pasienyje su Latvija susidariusios padėties. Negaunančios žaliavų ir negalinčios išvežti produkcijos anklavo įmonės padėtį vadina blokada ir stabdo gamyklų konvejerius.

52795
130817
52791