KAM stabdo kritikos sulaukusių pateiktų įstatymų projektų derinimą
Ministerija atsižvelgė į visuomenėje kilusias diskusijas bei tai, jog siūlyti projektai yra tobulintini ir reikalauja išsamesnių diskusijų su suinteresuotomis visuomenės grupėmis, rašoma KAM išplatintame pranešime.
Kartu jame pažymima, kad poreikis reglamentuoti tarnybiniam naudojimui skirtos informacijos administravimą nacionalinio saugumo ir gynybos srityje išlieka. Lietuvoje iki šiol nėra nacionalinio atitikmens žymoms NATO UNCLASSIFIED ir EU LIMITE, o jas atitinkančiai informacijai pagal nacionalinę teisę yra taikomi griežtesni nei būtina apsaugos reikalavimai, sukuriantys neproporcingą administracinę naštą bei ribojantys informacijos panaudojimo galimybes. Šis trūkumas apsunkina ir bendradarbiavimą su Lietuvos partneriais užsienyje.
Todėl ministerija ieškos būdų, kaip mažinti apsaugos reikalavimus daliai informacijos, kuri šiuo metu žymima „riboto naudojimo“ žyma, užtikrinant tinkamą jos administravimą. Šiame procese bus rengiamos konsultacijos su suinteresuotomis grupėmis ir institucijomis.
VŽ vakar rašė, kad KAM parengė kelis įstatymų pakeitimų projektus, tarp jų ir Visuomenės informavimo įstatymo pataisas, kurios gali apsunkinti informacijos pateikimą plačiajai visuomenei. Tai ne pirmas toks valdančiųjų užmojis.
Pateikdama įstatymų pakeitimų projektus, Krašto apsaugos ministerija aiškinamajame rašte akcentavo, kad juos inicijuoja „Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko 2018 m. gruodžio 3 d. pavedimu“.
VŽ primena, kad tuo metu premjerui Sauliui Skverneliui teko aiškintis dėl Registro centro duomenų nebeteikimo žiniasklaidai, taip pat dėl sunaikinto Vyriausybės pasitarimo įrašo minėtu klausimu.
Po kilusio pasipiktinimo žiniasklaidai ši teisė buvo grąžinta, o Lietuvos žurnalistų sąjunga ir kelių redakcijų žurnalistai kreipėsi į teismą su prašymu įpareigoti Vyriausybę atkurti ir pateikti sunaikinti garso įrašą. Vilniaus apygardos administracinis šį prašymą atmetė, tačiau sprendimas yra apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Be kitų pakeitimų KAM pateiktuose projektuose buvo siūloma įtvirtinti naują sąvoką „tarnybinio naudojimo informacija“. Ja siūloma laikyti tokią informaciją, kuri yra susijusi su klausimais, dėl kurių valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos nėra priėmusios galutinio sprendimo, vidaus darbo reikmėms skirtos nuomonės ir pozicijos, informacija apie institucijos ar įstaigos vidaus darbo tvarkos organizavimą.
Tai apsunkintų galimybę gauti informaciją, susijusią su valdžios institucijų sprendimo priėmimo procesu, nes didelė jos dalis galėtų būti traktuojama kaip „tarnybinio naudojimo informacija“.
Dainius Radzevičius, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas, pažymėjo, kad žurnalistų bendruomenė šokiruota nuo tokių pataisų.
„Mano giliu įsitikinimu, tai tiesiogiai ir grubiai prieštarauja mūsų Konstitucijai. Apie tai tikrai pasisakys profesionalūs teisininkai ir man labai apmaudu, kad kažkas pakišo tokį kreivą pasiūlymą. Dar daugiau – galime sulaukti ir tarptautinio neigiamo vertinimo, nes kyla pagrįstas įtarimas, kad tai prieštarauja mūsų šalies tarptautiniams įsipareigojimams. Ką jau kalbėti apie tai, jog teisėkūros procesas iš principo turi būti viešas, o tokiu pasiūlymu paneigiama bet kokios demokratinės šalies visuomenės teisė į informaciją“, – VŽ teigia D. Radževičius.
Plačiau skaitykite čia.
