Vėl bando įvesti ribojimus Visuomenės informavimo įstatyme

Publikuota: 2019-12-18
Dainius Radzevičius, žurnalistas, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Dainius Radzevičius, žurnalistas, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Krašto apsaugos ministerija parengė ir teikia svarstyti kelis įstatymų pakeitimų projektus, tarp jų ir Visuomenės informavimo įstatymo pataisas, kurios gali apsunkinti informacijos pateikimą plačiajai visuomenei. Tai ne pirmas toks valdančiųjų užmojis.

Šį kartą, pateikdama įstatymų pakeitimų projektus, Krašto apsaugos ministerija aiškinamajame rašte akcentuoja, kad juos inicijuoja „Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko 2018 m. gruodžio 3 d. pavedimu“.

VŽ primena, kad tuo metu premjerui Sauliui Skverneliui teko aiškintis dėl Registro centro duomenų nebeteikimo žiniasklaidai, taip pat dėl sunaikinto Vyriausybės pasitarimo įrašo minėtu klausimu.

Po kilusio pasipiktinimo žiniasklaidai ši teisė buvo grąžinta, o Lietuvos žurnalistų sąjunga ir kelių redakcijų žurnalistai kreipėsi į teismą su prašymu įpareigoti Vyriausybę atkurti ir pateikti sunaikinti garso įrašą. Vilniaus apygardos administracinis šį prašymą atmetė, tačiau sprendimas yra apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Dabar Krašto apsaugos ministerija parengė ir teikia svarstyti projektus dėl Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 2 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą bei Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektus.

Be kitų pakeitimų juose siūloma įtvirtinti naują sąvoką „tarnybinio naudojimo informacija“. Ja siūloma laikyti tokią informaciją, kuri yra susijusi su klausimais, dėl kurių valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos nėra priėmusios galutinio sprendimo, vidaus darbo reikmėms skirtos nuomonės ir pozicijos, informacija apie institucijos ar įstaigos vidaus darbo tvarkos organizavimą.

Tai apsunkintų galimybę gauti informaciją, susijusią su valdžios institucijų sprendimo priėmimo procesu, nes didelė jos dalis galėtų būti traktuojama kaip „tarnybinio naudojimo informacija“.

Dainius Radzevičius, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas, pažymi, kad žurnalistų bendruomenė šokiruota nuo tokių pataisų.

„Mano giliu įsitikinimu, tai tiesiogiai ir grubiai prieštarauja mūsų Konstitucijai. Apie tai tikrai pasisakys profesionalūs teisininkai ir man labai apmaudu, kad kažkas pakišo tokį kreivą pasiūlymą. Dar daugiau – galime sulaukti ir tarptautinio neigiamo vertinimo, nes kyla pagrįstas įtarimas, kad tai prieštarauja mūsų šalies tarptautiniams įsipareigojimams. Ką jau kalbėti apie tai, jog teisėkūros procesas iš principo turi būti viešas, o tokiu pasiūlymu paneigiama bet kokios demokratinės šalies visuomenės teisė į informaciją“, – VŽ teigia D. Radževičius.

Pasak jo, greičiausiai ir pati iniciatyva, nebuvo nederinta nei su rimtais teisės specialistais, nei su žmogaus teisų ekspertais.

„Žurnalistų bendruomenę apskritai vėl kažkodėl pamiršo. Atrodo, kad kartais ieškant priešų išorėje, priešais laikomi net Lietuvos gyventojai“, – stebisi D. Radzevičius.

Turi savo paaiškinimą

Savo ruožtu, Krašto apsaugos ministerija pabrėžia, kad minėtais įstatymo pakeitimais, bando spręsti seną problemą.

Pasak Vitos Ramanauskaitės, KAM Ministro patarėjos ryšiams su visuomene, siūlomos pataisos nekeičia ir neriboja viešintinos informacijos ar žiniasklaidos teisės ją gauti. Priešingai, pataisų dėka dalis informacijos, kuri iki šiol turėjo „riboto naudojimo“ žymą, galės tapti „tarnybinio naudojimo“. Tai reiškia, jog prireikus tokią informaciją viešinti, tai bus galima daryti be papildomų išslaptinimo procedūrų ir nepaisant terminų.

„Tai ypač aktualu, kai informacija tampa viešintina. Palyginimui, įprastai riboto naudojimo informaciją galima išslaptinti po 5 metų, tuo tarpu tarnybinio naudojimo informaciją bus galima paviešinti išnykus jautrumui, tarkime, kai jau baigtos derybos, jau suformuotos pozicijos ir jau priimti sprendimai. Antra, pataisomis sprendžiame seną apsikeitimo informacija su ES ir NATO struktūromis problemą, kai Lietuvoje neturime nacionalinio atitikmens žymoms „NATO UNCLASSIFIED“ ir „EU LIMITE“ ir susiduriame su jų administravimo praktiniais klausimais“, – pažymi V. Ramanauskaitė.

Ji priduria, kad tarnybinės informacijos sąvoka jau yra naudojama keliuose LR teisės aktuose, tačiau nėra aiškiai reglamentuota tokios informacijos apsauga – kokiais kanalais, kam, kokiais atvejais ja galima dalintis, tad kyla daug praktinių klausimų dėl jos administravimo, atsakomybės ir pan.

„Šiame etape svarbiausia – sutarti dėl kriterijų, kas turėtų būti laikoma tarnybine informacija. KAM manymu, tai turėtų būti informacija, kurios paviešinimas galėtų pakenkti: valstybės ar sąjungininkų interesams, derybų eigai, įtakoti objektyvų sprendimų priėmimą ar būti užsienio žvalgybos domėjimosi objektas. Tuo tikslu šiuo metu paraleliai yra rengiamos Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo pataisos, kurios taip pat turėtų būti svarstomos Seimo pavasario sesijoje“, – kalba V. Ramanauskaitė.

Ne pirmas kartas

VŽ rašė, kad valdančioji dauguma per savo kadenciją ne kartą inicijavo Visuomenės informavimo įstatymo pataisas. Be plačiai nuskambėjusios istorijos su Registrų centro duomenimis, šių metų pradžioje buvo įregistruotos minėto įstatymo pataisas, kuriomis remiantis, žiniasklaidoje būtų draudžiama skelbti informaciją, kuria „skatinamas nepasitikėjimas ir nepasitenkinimas Lietuvos valstybe ir jos institucijomis“.

Ši formuluotė paskatino žiniasklaidos priemonių ir ekspertų kritiką, kad priėmus minėtas pataisas, bus apsunkintas kelias kritikuoti valdžią.

Pernai rugsėjį Seimas įtvirtino papildomas prevencijos priemones Visuomenės informavimo įstatyme, kad viešosios informacijos rengėjai, skleidėjai ir jų dalyviai, skelbdami žinias apie savižudybes ar bandymus nusižudyti, neturi skelbti savižudybės ar bandymo nusižudyti motyvų, priemonių ir būdų, traktuoti savižudybės kaip tinkamo kokios nors problemos sprendimo būdo ar kaip savaime suprantamo, kasdienio fakto, vartoti savižudybes romantizuojančių apibūdinimų, rodyti savižudybės proceso ar bandančio nusižudyti, nusižudžiusio žmogaus.

Nemažiau šurmulio buvo kilę ir 2017 m. pavasarį, kai trys Valstiečių partijos atstovai buvo įregistravę pataisą, kad buvo norima visuomenės informavimo priemones įpareigoti skleisti bent 50% pozityvios informacijos.

Žiniasklaidos teisės ekspertai pažymi, kad Visuomenės informavimo įstatymas visada buvo liberalesnis, tačiau pastaraisiais metais čia vis įvairiausiais būdais bandoma perkelti įvairias kitų teisės aktų nuostatas su galimais ribojimais, o tai kelia grėsmę žodžio laisvei.

Gauk nemokamą RINKODAROS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Naująjį „Laisvės TV“ įvaizdį nulydėjo kritikos lavina Premium

„Laisvės TV“ prisistato naują įvaizdį, atsinaujinusią programą ir naują ženklą „Laisvės Media Group“, po...

Rinkodara
2020.02.25
Socialiniai tinklai 2020: stebinantis „TikTok“ fenomenas 3

Socialiniai tinklai – neatsiejama daugelio mūsų kasdienybės dalis. Skaičiuojama, kad jais naudojasi daugiau...

Rinkodara
2020.02.23
„Paysera“ dar neįvykdė pažado neteikti paslaugų piratų svetainei „Filmai.in“ 11

Po Lietuvos banko Priežiūros tarnybos kreipimosi, Lietuvos mokėjimų bendrovė „Paysera“ pranešė stabdanti...

Rinkodara
2020.02.19
„Eurovizijos“ atrankos finalą žiūrėjo kas ketvirtas šalies gyventojas

Šeštadienį Žalgirio arenoje Kaune vykusį „Eurovizijos“ nacionalinės atrankos „Pabandom iš naujo!“ finalą bent...

Rinkodara
2020.02.18
„Tamro“ pasirinko naujus komunikacijos planavimo partnerius 1

Vaistų mažmeninė įmonė „Tamro Lietuva“, valdanti mažmeninės prekybos prekės ženklą „Benu“, žiniasklaidos...

Rinkodara
2020.02.17
D. Runkevičius: jei turinys neatneša pardavimų, jis – beveik bevertis Premium

Kiekvieną dieną tūkstančiai naujienų portalų bei šimtai tūkstančių žmonių socialinėje medijoje kalba...

Rinkodara
2020.02.16
Kiekvienas „LinkedIn“ komunikuojantis darbuotojas įmonei kuria 2.080 Eur metinę sklaidos vertę 5

Jau įžengėme į trečiąjį šio amžiaus dešimtmetį, o „LinkedIn“ vis dar yra vieta organiniam pasiekiamumui —...

Rinkodara
2020.02.15
Influencerių reklamos žymėjimas: pliusų daugiau nei minusų

Vartotojų teisių apsaugos tarnyba vykdo tolimesnę influencerių stebėseną, tačiau dar neskuba skirti baudų,...

Rinkodara
2020.02.15
T. Ramanauskas: „Bendro šalies įvaizdžio prasme neturime nieko per visus 30 metų“ Premium 6

Bandoma atversti naują šalies įvaizdžio lapą – reklamos agentūra „New! su partneriais kurs dešimtmečio...

Rinkodara
2020.02.14
„Metų interviu“ titulą už ES investicijų analizę pelnė „Verslo žinių“ žurnalistas J. Gapšys 1

Ketvirtadienį Vilniuje Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje įvyko konkurso „ES investicijų efektyvumas...

Rinkodara
2020.02.13
Dirbtinis intelektas atskleidė aiškiausiai kalbančius TV žinių vedėjus

Kalbą tekstu paverčiantis dirbtinis intelektas nustatė, kurie šalies TV žinių vedėjai kalba aiškiausiai.

Rinkodara
2020.02.12
KOMAA valdybos pirmininkė: sprendžiame egzistencinius klausimus

Komunikacijos ir reklamos agentūrų asociacija KOMAA sprendžia egzistencinę dilemą, nebeveikia ir jos...

Rinkodara
2020.02.11
„Achemos grupė“ uždaro dar dvi bendroves

Koncernas „Achemos grupė“ tęsia veiklų gryninimo procesą ir atsisako nepagrindinių veiklų. Šiandien pradedama...

Rinkodara
2020.02.10
Reklamos rinkos pūliniai – mažiausios kainos konkursai Premium 1

Reklamos agentūros laviruoja tarp vis dažniau rengiamų ir smulkesnių konkursų bei teigia, kad mažiausios...

Rinkodara
2020.02.10
„Alfa.lt“ vyr. redaktoriaus pavaduotojais tapo A. Račas ir R. Terleckas 7

Naujienų portalas „Alfa.lt“ turi du naujus vyr. redaktoriaus pavaduotojus: nuo šio sausio prisijungė Artūras...

Rinkodara
2020.02.07
TV3 žiniasklaidos grupei Latvijoje vadovaus M. Rakauskas

Nuo kovo mėnesio naujuoju SIA „All Media Latvia“ generaliniu direktoriumi paskirtas Mindaugas Rakauskas. Jis...

Rinkodara
2020.02.07
LNK registruoja naują prekės ženklą – juo keis vieną iš kanalų

LNK grupė, jungianti 5 televizijos kanalus – LNK, BTV, TV1, „Info TV, „Liuks!“ ir interneto portalą „lnk.lt“,...

Rinkodara
2020.02.06

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau