Influenceriai ir gyvūnai: kartais peržengiama raudona linija
Nevyriausybinės organizacijos „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ atstovai teigia pastebintys, kad dažnai žinomi žmonės, aktoriai, pramogų verslo atstovai priglaudžia gyvūnus iš prieglaudų bei skatina tai daryti savo sekėjus, viešai piktinasi įvykiais, kurių metu dėl žmonių kaltės nukenčia gyvūnai bei ragina priimti gyvūnų gerovei svarbius teisės aktų pakeitimus.
„Visada norisi kalbėti apie tuos pavyzdžius, kurie daro teigiamą pokytį. Tikrai turime didelį būrį gyvūnus mylinčių ir tai deklaruojančių žinomų žmonių. Dirbdami gyvūnų gerovės srityje, šiuos žmones socialinėje erdvėje pastebime bei neretai sulaukiame jų palaikymo. Vertiname tai, nes socialinių tinklų ir nuomonės formuotojų įtaka šiandien yra didelė ir gali padėti stipriai pasistūmėti į priekį sprendžiant kokią problemą ar darant pokytį visuomenės sąmoningumui“, – išplatintame pranešime teigia Beatričė Vaitiekūnaitė, VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ (GGI) vadovė.
Deja, GGI dažnai sulaukia pranešimų iš gyvūnų gerovei neabejingų žmonių ir apie žinomų žmonių „Instagram“ ar „TikTok“ platformose pastebėtus netinkamo elgesio su gyvūnais atvejus.
Daug neigiamo dėmesio sulaukė Lietuvoje aktoriaus Gyčio Ivanausko pasidalintas video, kuriame vyras šunį pakėlęs už pavadėlio suko ore. Visuomenė piktinosi ir siuntė organizacijai žinutes kaip viena influencerė ir verslininkė Simona Lipnė filmavo savo vaikus prie Baltijos jūros traiškančius medūzas. Organizacija sulaukė informacijos apie tai, kaip televizijos laidų vedėja Dijora besitvarkydama kieme, kaip šiukšles mėtė baseine rastas varles, kaip žymus nuomonės formuotojas Naglis Bierancas piktinosi ant namo fasado lizdą sukančiomis kregždėmis, kurias pastarasis teigė planuojantis pašalinti stipria vandens srove. Visai neseniai GGI gavo pasipiktinusių žmonių žinutes dėl garsaus Lietuvos keliautojo Aurimo Valujevičiaus savo „YouTube“ paskyroje transliuojančio kankinamą sužvejotą ungurį.
Apie netinkamo arba žiauraus elgesio su gyvūnais atvejus, pastebėtus socialiniuose tinkluose, GGI pagal galimybes stengiasi informuoti atsakingas institucijas. Už kai kuriuos nusižengimus žymūs žmonės sulaukė nuobaudų.
Vis tik, pasak B. Vaitiekūnaitės, daugumą aprašytų žiauraus ir netinkamo elgesio su gyvūnais atvejų vienija tai, kad viešai sudrausminus gyvūno skriaudėjus, jie neprisipažįsta klydę, neatsiprašo visuomenės, bet dar ir imasi tyčiotis iš gyvūnus užstojusių asmenų.
„Nuomonės formuotojų supratimas apie nešamą atsakomybę už viešai skelbiamą turinį ir gyvūnus – labai skiriasi. Gali būti, kad kartais ne iš blogos valios, o paprasčiausio žinių trūkumo nuskriaudžiamas gyvūnas. Tačiau čia labai svarbu priimti pastabą ir pripažinti klydus. Kitu atveju demonstruojamas netinkamas elgesys gali paskatinti ir sekėjus panašiai elgtis“, – pažymi B. Vaitiekūnaitė.
Ji priduria, kad geras tokio atvejo pavyzdys, kai žinomas renginių organizatorius, po visuomenės pasipiktinimo dėl jo į draugus svaidomų varliagyvių, ne tik viešai atsiprašė visuomenės, bet ir paaukojo vienai gyvūnų prieglaudai.
Kvietimas labiau įsitraukti
Gyvūnų gerovės aktyvistai, tarp jų ir GGI yra atviri bendradarbiavimui ir bendroms iniciatyvoms su nuomonės formuotojais bei juos globojančiomis talentų agentūromis, nes tiki, kad socialinių tinklų įžymybės daugeliui yra autoritetas, ypač jaunimui, paaugliams, todėl jų rodomas empatiškas požiūris į gyvūnus gali daryti pokytį visuomenės elgsenoje su gyvūnais.
„Kai kurie žinomi žmonės skatina visuomenės empatiją ir rūpestį gyvūnais: aukoja prieglaudoms, patys yra priglaudę keturkojį ir kviečia tai padaryti kitus, edukuoja žmones, kaip tinkamai pasirūpinti augintiniu, demonstruoja, kad tai visų pirma šeimos narys, vertas meilės ir pagarbos. Tokia informacija labai vertinga ir prisideda prie bendrų pastangų kelti gyvūnų gerovės lygį Lietuvoje“, – pažymi B. Vaitiekūnaitė.
