Kaip keitėsi Baltijos šalių vartotojų elgsena per karantiną

Bendrovės atliktos reprezentatyvios apklausos duomenimis, po 16% Lietuvos gyventojų pažymėjo, kad karantino metu jie ėmė gyventi sveikiau, arba atvirkščiai – kaip tik mažiau sveikai.

Didžiausia, arba 68% dalis patikino, kad įvedus karantiną jų gyvensena nesikeitė.

„Būtų mažai tikėtina, kad didžioji dalis vartotojų akies mirksniu pakeistų savo įpročius ir gyvenimo būdą, kuris susiformavo ne per vienerius metus. Du iš trijų šalies gyventojų gyvenimo būdo nekeitė ir tai nėra tik Lietuvos specifika. Latvijoje tokių žmonių taip pat buvo 68%, Estijoje – 67%“, – kalba Ilona Lepp, „Nielsen“ vadovė Baltijos šalims.

nuotrauka::1

Pasak tyrėjų, gyvenimo būdas net ir tokiomis ekstremaliomis sąlygomis išlieka stabilus, o kraštutiniai svyravimai, tikėtina, nusako tam tikrą nerimą patiriančios visuomenės apimtį.

„Čia dalis gyventojų ima skirti daugiau dėmesio savo sveikatai ir stiprinti ją, o kita dalis kaip tik save intensyviai lepina: ne pačiu sveikiausiu maistu ar gyvenimo būdu“, – išplatintame pranešime teigia I. Lepp.

Latvijoje pavasarį sveikesnis gyvenimo būdas, kaip ir Lietuvoje, sudomino 16% gyventojų, o vadeles atleido 15%.

Šiuo klausimu labiausiai išsiskyrė Estija, kurioje sveikiau gyventi pradėjo 21% žmonių, o mažiau sveikai – mažiausiai tarp Baltijos šalių, arba 12%.

Maisto kultas

I. Lepp pažymi, jog visose Baltijos šalyse sveikesnio gyvenimo pokyčius daugiausiai respondentų siejo būtent su maistu.

„Daugiau šviežio, namuose pasigaminto maisto pirmo karantino metu ėmė valgyti 72% tų Lietuvos gyventojų, kuriuos pirmasis karantinas paskatino gyventi sveikiau. Estijoje tarp ėmusių gyventi sveikiau tokių buvo 67%, Latvijoje – 59%“, – lygina I. Lepp.

Kas antras šiai grupei priklausantis respondentas pasidžiaugė, kad karantino metu išsimiegojo, o gryname ore praleido daugiau laiko, be to, gėrė daugiau vandens.

Į sportą pirmojo karantino metu labiausiai susikoncentravo Latvijos gyventojai (56% tarp pradėjusių gyventi sveikiau, aplenkę ir Lietuvą (38%), ir Estiją (23%).

Pasak I. Lepp, panašias tendencijas, tikėtina, matysime ir šio karantino metu.

„Esame pakankamai atsparūs gyvenimo būdo pokyčiams. Be to, šįkart nebėra netikėtumo ir nežinomybės efekto, be to, visi daugiau ar mažiau prisitaikėme gyventi laikydamiesi naujų žaidimo taisyklių“, – svarsto I. Lepp.