Teisininkas: kalėdinių dovanų sąvokos baudžiamajame kodekse nėra

Visiškai nesvarbu, kokios vertės verslo dovana jau suplanavote pasveikinti partnerius, institucijų atstovus ar kitus svarbius verslui asmenis. Ne visada svarbu ir kokių ketinimų turite teikdami šventinę dovaną. Kartais užtenka ir nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių, kad kalėdinis linkėjimas būtų suprastas kaip kyšis ir grėstų baudžiamąja atsakomybe. Teisininkai pataria šventiniame vajuje nepaslysti ties galimos korupcijos riba, nes tos ribos tarp dovanos ir kyšio baudžiamojo kodekso įstatyme praktiškai nebeliko.

Pasak advokato Giedriaus Danėliaus, advokatų profesinės bendrijos „WINT law firm“ partnerio, pasakyti, kokios verslo kalėdinės dovanos nesukeltų rizikos interpretacijoms, šiandien jau yra pernelyg sunku, o jei verslui norisi kažkokia forma pasveikinti valstybės tarnautojus, jis siūlytų galvoti apie emocijas, jokiu būdu ne apie daiktus ar paslaugas, kurios gali turėti vertės. Iš savo praktikos advokatas pateikia ir realių šventinių dovanų, kurios galiausiai buvo pripažintos kyšiais, pavyzdžių. Štai, mėsos perdirbimo įmonės skyriaus vadovė vienam iš organizacijos, kuri atlieka kokybės tyrimus, vadovų prieš pat Kalėdas, gruodžio 23 d. perdavė kumpį, kurio vertė – 15 Eur. Kadangi tai vyko patalpose, kurios jau buvo stebimos tarnybų, tokia dovana ne tik buvo užfiksuota, bet teisme ir prilyginta kyšiui, už kurį pritaikyta baudžiamoji atsakomybė.

„Tai ne mažiausios vertės kyšiu pripažinta dovana mano praktikoje. Kitos įmonės, kuri užsiima žuvies perdirbimu, darbuotoja prieš Velykas perdavė asmeniui įpakuotos žuvies dovaną, kurios vertė buvo 8 Eur. Ši dovana abiem pusėms, deja, taip pat baigėsi baudžiamuoju nusižengimu“, – pasakoja G. Danėlius.

Ribų nebeliko

Šie ir panašūs atvejai, pasak teisininko, itin gerai iliustruoja, kad ribų tarp dovanos ir kyšio praktiškai nebelieka. Ir problemų kyla nebūtinai dovanojant kažkokį apčiuopiamą daiktą ar maisto produktus.

„Įstatymas šiandien numato, kad kyšis gali būti ir neturtinės formos arba neįvertintos turtinės formos. Yra pavyzdžių, kai pakvietimas į televizijos laidą gali būti traktuojamas kaip neturtinės formos kyšis. Pažadas ateityje įdarbinti į verslo įmonę gali būti įvardytas kaip kyšis. Be to, klasikinis papirkimas ir kyšininkavimas anksčiau buvo pripažįstamas tik tada, kai paaiškėdavo, už ką jis duotas: už tam tikrą konkretų veikimą ar neveikimą. Kadangi tarnybos patyrė tam tikrų sunkumų įrodinėdamos įtariamo kyšio priežastį, šiandien kartelė yra nuleista – kyšis gali būti teikiamas ir už išskirtinę padėtį ar palankumą ateityje, o tai jau atveria daug galimybių interpretacijoms“, – pasakoja G. Danėlius.

Advokatas taip pat primena, kad jei kitose srityse teisėje už nusižengimus pirmiausia gresia drausminė, administracinė atsakomybė, korupcijos ir kyšininkavimo atvejais pilkų zonų ar saugaus slenksčio nėra, bet koks atvejis iš karto užsitraukia baudžiamąją atsakomybę.

„Įtariamos korupcijos pasekmės yra labai rimtos ir jos gresia ne tik dovanojantiems asmenims, bet ir įmonėms. Jei tą patį 15 Eur vertės kumpį minėtame pavyzdyje būtų padovanojęs įmonės vadovas, kuris turi teisę atstovauti savo įmonę, atsakomybė grėstų juridiniam asmeniui, o tai reiškia ne tik kur kas didesnes baudas, bet ir rimtą reputacijos žalą, sunkumus dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose ir kt.“, – paaiškina advokatas.

Platus viešasis sektorius

Bene vienintelė likusi takoskyra tarp to, kas leistina ir neleistina, yra dovanos gavėjo statusas. Jei tai – viešojo sektoriaus atstovas, bet kokių dovanų ar padėkų reikėtų visiškai vengti. Privataus sektoriaus tarpusavio dovanos kol kas išvengia dažnesnių korupcijos prievaizdų įsikišimų. Kita vertus, pasak. G. Danėliaus, viešojo sektoriaus atstovų apibrėžimas šiandien yra itin platus ir kartais sunku įvertinti, ar asmuo tikrai nebus prilyginamas valstybės tarnautojui.

„Teismų praktika valstybės tarnautojams prilygina visą eilę privačiai veikiančių asmenų, tai ir antstoliai, notarai, advokatai. Kai kuriose bylose valstybės tarnautojams prilyginti ir privačių mokyklų darbuotojai ar vadovai, siekiama prilyginti ir lobistus, privačių asociacijų vadovus. Vienoje byloje dėl gaisro, valstybės tarnautojui buvo prilygintas ir Tytuvėnų vienuolyno vyriausiasis vienuolis, tad, susiklosčius atitinkamoms aplinkybėms, net ir jam teikiama dovana gali būti vertinama kaip kyšis“, – sako advokatas.

Maža to, kitų šalių pavyzdžiai rodo, kad korupcija vis mažiau toleruojama ir privačiame sektoriuje, institucijos skiria pajėgumų ir tokių atvejų medžioklei. Labai tikėtina, kad tokia praktika taps kasdienybe ir Lietuvoje. „Tarptautiniai dokumentai ir direktyvos jau numato pareigą persekioti korupciją privačiame sektoriuje. Tiesiog Lietuvoje kol kas tam dar nėra skiriama daug pajėgumų. Nors kai kurios bylos, kuriose jau nagrinėjami verslo atsiskaitymai, rodo, kad pastangų žengti į privataus verslo tarpusavio santykius yra“, – pastebi advokatas.

Kliaujasi sveiku protu

Europos direktyvos, kuriomis turi sekti ir Lietuva, nurodo, kad kyšiu laikomas nepagrįsto atlyginimo gavimas. Tai reiškia, kad dovana nebūtinai yra neteisėta ar dovanojama su ketinimais pažeisti įstatymus, užtenka, kad jai nėra jokios pateisinamos priežasties. Šventės, kaip rodo praktika, taip pat nėra pateisinama priežastis. Nors viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymas numato galimybę deklaruoti gautas dovanas, kurių vertė siekia iki 150 Eur., baudžiamojo kodekso įstatyme tokių išimčių nėra.

„Norisi pasakyti ir tikėti, kad teismuose ir ginčuose turėtų suveikti sveiko proto principai. Deja, kartais į viską pažiūrima labai formaliai, o tarnybos, kurios taip pat siekia savo darbų rezultatų, įdeda nemažai pastangų, nebijočiau pasakyti, net pritempia atvejį prie bylos. Todėl net ir menkos vertės dovanos, kaip ta žuvis, kumpis ar koks nors pyragas, gali būti pripažįstami kyšiais. Kad tai būtų įrodyta, kaip rodo praktika, teismas leidžia naudoti net ir kriminalinės žvalgybos surinkus įrodymus“, – sako advokatas.

Pasak G. Danėliaus, natūralu, kad rinkoje vis dar apstu įvairių „reikalų derintojų“, kurie eina pas tarnautojus ir dėkoja jiems už vienokius ar kitokius sprendimus. Jei tokie tarnautojai atsiduria tarnybų taikiklyje, pradedamas jų stebėjimas, kontrolė, į stebėjimo lauką gali papulti ir blogų ketinimų neturintis verslas, galvojantis, kad maža dovana prieš Kalėdas tiesiog padės stiprinti santykius, išvengti kokių nors sprendimų vilkinimo, greičiau gauti informacijos ir pan.

„Niekada nežinai, kas ką stebi ir į kokio stebėjimo lauką gali papulti. Jei vis dėlto jau nusprendėte prieš Kalėdas įteikti kažkam verslo dovaną, svarbu bent jau aiškiai išsakyti, kad tai yra tik šventinis gestas, o ne kažkokia padėka ar skola. Taip pat patartina, kad dovanos gavėjas tą dovaną aiškiai deklaruotų. Tai nebūtinai leis visiškai išvengti nemalonumų, tačiau bent padėtų aiškinantis situaciją. Vis dėlto, jei reikėtų patarti, sakyčiau, kad geriausia dovana yra emocija. O tokie dalykai, kaip kumpis, alkoholinis gėrimas Kalėdų proga su kokia nors padėka ar linkėjimu „kad būtų smagu bendrauti ir ateityje“ – yra pats tiesiausias kelias į baudžiamąją atsakomybę“, – sako advokatas.

Komentarai