Sėkmė per pirmus metus – pradėję prekybą e. platformoje, verslai svarsto atsisakyti savo fizinės prekybos

„Pirmųjų metų sėkmė labiausiai susijusi su tuo, kad vietiniai pardavėjai Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje iki šiol neturėjo alternatyvos, kuri veiktų vietinėse rinkose. Savo e. parduotuvės nenorėję kurti prekybininkai galėjo prekiauti tik užsienio e. platformose, o tiesioginės galimybės pasiekti Baltijos šalių gyventojus nebuvo. Tai – turbūt viena esminių priežasčių, leidusi mūsų pasiūlytai paslaugai taip greitai išpopuliarėti tarp prekybininkų“, – tikina didžiausio prekybos centro internete rinkodaros vadovas.

Sparčią plėtrą iš dalies lėmė ir karantino faktorius: užsidariusios fizinės parduotuvės paskatino pardavėjus mąstyti apie elektroninę prekybą. Kai kurie rinkosi atidarinėti savo elektronines parduotuves, tačiau „Pigu“ pasiūlyta platforma daugeliui prekybininkų pasirodė daug lengvesnis ir greitesnis būdas pradėti darbus e. komercijoje. Šį kelią pasirinko jau daugiau nei 1200 skirtingų Baltijos šalių prekybininkų. Palyginimui, pačių didžiausių fizinių prekybos centrų parduotuvių skaičius svyruoja tarp 200-300.

„Tokie rezultatai mums nėra labai netikėti. Prieš pradėdami veikti kaip e. prekybos platforma, konsultavomės su įvairių pasaulio ir Europos e. prekyviečių atstovais, kurie pasidalijo gerosiomis praktikomis. Svarbiausias jų patarimas – prekybininkui turi būti lengva ir greita prisijungti prie mūsų platformos bei paprasta dirbti, todėl sistemą orientavome taip, kad pradžia iš partnerių nereikalautų daug pastangų. Turime pavyzdžių, kai pradėjusi prekybą iškart trijose Baltijos šalyse, laikrodžiais prekiaujanti įmonė nusprendė uždaryti savo fizines parduotuves. Ilgai svarstyti nereikėjo, jos atveju e. prekybos privalumas buvo akivaizdus“, – pažymi E. Kačerauskas.

Darbščiausi naudas pajunta netrukus

Dar vienas itin svarbus faktorius – „Pigu.lt“ platforma nereikalauja investicijų. Veikti e. komercijoje nusprendę verslininkai šiuo metu turi kone vienintelę alternatyvą – atidarinėti savo individualią e. parduotuvę. Tam būtinos investicijos: iš pradžių – sukuriant e. parduotuvę, vėliau – pritraukiant lankytojų srautą. Jei numatyti, kiek lėšų reikalaus technologiniai sprendimai, gana paprasta, dažnu atveju nauji e. komercijos dalyviai tinkamai neįvertina, kiek kainuos „atsivesti“ klientus. Anot E. Kačerausko, taip neretai įklimpstama: investuojama nemažai lėšų, tačiau norimos grąžos taip ir nesulaukiama.

„Pradėdamas darbą mūsų platformoje, prekybininkas niekuo nerizikuoja. Jam tereikia įdėti šiek tiek darbo: susivesti į sistemą prekes, jų aprašymus išsiversti į latvių, estų ir rusų kalbas, ir prekyba prasideda. Už naudojimąsi platforma imamas nedidelis mėnesinis mokestis, tačiau iš esmės mokama nuo parduotų prekių apyvartos. Tai – pelno dalijimosi (angl. profit-sharing) principas: jei prekybininkas nieko neuždirba, jis nieko ir nepraranda, o jei uždirba – uždirba visi“, – dėsto pašnekovas.

Anot jo, visų trijų Baltijos šalių prekybininkų suinteresuotumas šia platforma, proporcingai gyventojų skaičiui, yra labai panašus. Tačiau E. Kačerauskas pastebi, kad lietuvių prekybininkai kiek aktyvesni: yra linkę greičiau suvesti asortimentą į sistemą, išsiversti prekių aprašymus į kitas kalbas. Būtent toks veikimo modelis atneša greitesnę grąžą.

„Nusprendusiems dirbti su e. prekybos platforma, pats svarbiausias patarimas – eiti „all in“: suvesti kuo daugiau asortimento, išversti prekių aprašymus į visas įmanomas kalbas, pasistengti nustatyti kiek įmanoma trumpesnius tiekimo terminus. Iš daugybės prekybininkų praktikos matome, kad tie, kurie rimtai žiūri į šį darbą, labai greitai patiria sėkmę. Yra net prekybininkų, kurie papildomai plečia asortimentą ir mūsų platformoje vysto verslus. Tai – įdirbio rezultatas: jie nenukelia darbų, neabejoja, nedelsdami daro viską, ką gali“, – sako „Pigu.lt“ rinkodaros vadovas.

Jo teigimu, įėjimo į platformą procesas gali trukti nuo kelių dienų iki 2-3 savaičių, tai labai priklauso nuo pačių prekybininkų: vieni asortimentą suveda patys, kiti turi automatizuotus sprendimus. Bet tai – neilgas procesas: atidaryti savo fizinę ar elektroninę parduotuvę dažnu atveju užimtų daugiau laiko.

E. Kačerauskas priduria, jog norintieji išbandyti e. prekybos platformą neinvestuodami nė cento, tam dabar turi palankią galimybę: iki Naujųjų prie „Pigu.lt“ prekybos centro internete prisijungusiems naujokams visą pusmetį nereikės mokėti mėnesinio mokesčio.

„Įprastos fizinės kalėdinės mugės šiemet greičiausiai nevyks, todėl, norėdami pagelbėti vietos verslininkams, siūlome galimybę spėti į kalėdinių pardavimų traukinį absoliučiai niekuo nerizikuojant. Pastebime, kad kalėdinių prekių pardavimai jau dabar įsisiūbuoja, tad šio segmento prekybininkus natūraliai traukiame į pačias įvairiausias komunikacines priemones. Jiems papildomai mokėti nereikia, o jų asortimentas mūsų platformoje natūraliai gauna didelį srautą“, – pažymi pašnekovas.

Mato dar neužpildytų nišų, ypač – mados kategorijoje

Šiuo metu e. prekybos platformoje veikiantys vietiniai verslai prekiauja įvairiausių kategorijų prekėmis – išmaniųjų telefonų aksesuarais, žaislais, prekėmis vaikams ir namams, savo pirkėją čia atranda ir maisto prekybininkai. Daugiausiai dar neišnaudoto potencialo, anot E. Kačerausko,  yra mados kategorijoje

„Apranga, avalynė ir aksesuarai – labai didelė e. komercijos kategorija, su kuria iki šiol „Pigu.lt“ nedirbo, tačiau dabar jai skiriame didžiulį dėmesį. Analizuodami didžiausius šio segmento konkurentus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje, matome, kad tai – ne vietiniai, o artimo užsienio žaidėjai. Jie turi į atitinkamas kalbas išverstas e. parduotuves, pritaikytas vietinei rinkai, bet iš esmės prekyba nėra nei lietuviška, nei latviška, nei estiška. Todėl siekiame bendradarbiauti su vietiniais verslais ir taip konkuruoti su daug stipresniais užsienio žaidėjais. Matome, kad vietiniai mados sektoriaus atstovai – dizaineriai, gamintojai – labai noriai jungiasi prie mūsų. Mes savo ruožtu stipriai juos remiame įvairiomis rinkodaros priemonėmis ne tik siekdami išvystyti kategoriją, bet ir parodyti vietinio verslo svarbą globaliame kontekste“, – teigia pašnekovas.

Anot E. Kačerausko, šiandien mados kategorija „Pigu.lt“ platformoje jau pasižymi pakankamai reikšmingomis apyvartomis, tad šio segmento atstovai, pradėję darbą platformoje, gana greitai pajunta poreikį vystyti savo asortimentą plačiau. Potencialą mato ir didieji rinkos žaidėjai, pirkėjams geriau žinomi dėl gerai išvystyto fizinių parduotuvių tinklo. Pavyzdžiui, „Baltika“ grupė, valdanti „Monton“, „Baltman“ ir „Ivo Nikkolo“ prekinius ženklus, prekybą pradėjo iškart trijose Baltijos šalyse, kuriose veikia „Pigu“ prekybos centras internete.