Teisininkė: graži ir funkcionali svetainė dar nėra raktas į elektroninio verslo sėkmę

Reklama publikuota: 2020-11-04
Advokatų kontoros „Motieka ir Audzevičius“ vyresnioji teisininkė Raminta Stravinskaitė.
svg svg
Advokatų kontoros „Motieka ir Audzevičius“ vyresnioji teisininkė Raminta Stravinskaitė.

Naują verslą kuriantys asmenys neretai mano, kad techniškai funkcionuojanti, gražiai grafiškai apipavidalinta internetinė svetainė, kurioje galima įsigyti prekių ar paslaugų, yra raktas į el. parduotuvės sėkmę. Tačiau iš anksto neapgalvoti teisiniai klausimai gali kelti grėsmę tiek įmonės galimybėms veikti, tiek ir pačiai verslo idėjai ar net reputacijai. Kokius aspektus svarbiausia apgalvoti migruojant į el. erdvę, pataria verslo advokatų kontoros „Motieka ir Audzevičius“ vyresnioji teisininkė Raminta Stravinskaitė.

„Kuriant verslą konsultacijos su teisininkais yra būtinos siekiant apsaugoti pačią verslo idėją ir užtikrinti atitiktį nustatytiems teisės aktų reikalavimams. Galiu drąsiai teigti, kad verslas, pasiryžęs savarankiškai „išspręsti“ teisinius klausimus, dažniausiai patiria daug daugiau teisinių išlaidų nei tas, kuris teisiniams klausimams skiria pakankamai dėmesio ir resursų pradiniame etape“, – patirtimi dalijasi R. Stravinskaitė.

Iš anksto teisiniais klausimais nepasirūpinusi įmonė rizikuoja, kad verslo partneriai nesutiks su naujomis pasiūlytomis sąlygomis, taip pat – pažeisti kitų asmenų teises į intelektinę nuosavybę, asmens duomenų apsaugos ir vartotojų teisių reikalavimus. „Tikėtina, kad atitinkamai padvigubės ir teisinių paslaugų išlaidų eilutė, nes reikės ne tik iš naujo peržiūrėti esamą situaciją ir pakoreguoti įmonės jau turimus dokumentus, bet ir išspręsti galimą ginčą ar padarytą pažeidimą“, – tikina pašnekovė.

Bėdų atneša kopijavimo mechanizmas

Vieni dažniausiai pasitaikančių pažeidimų e. prekyboje yra susiję su vartotojų teisėmis ir duomenų apsauga. Anot specialistės, iki šiol egzistuoja „copy paste“ mechanizmas: verslas, siekdamas sutaupyti, kopijuoja kitų internetinių svetainių privatumo politikas, naudojimosi el. parduotuve taisykles, kurios retai kada atitinka faktinę situaciją. Apie intelektinės nuosavybės teises taip pat pamirštama: neatliekama analizė, ar pasirinktas domeno vardas nesukels konflikto su konkurento prekių ženklu, konfidenciali verslo informacija lieka neapsaugota, prekių ženklų registracija atidedama neribotam terminui, nėra tinkamai perimamos autoriaus teisės į intelektinės nuosavybės objektus.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

„Didžiausia grėsmė, kurią gali patirti verslas e. erdvėje, yra netinkamas asmens duomenų tvarkymas, galintis kainuoti iki 20 mln. eurų arba iki 4 proc. metinės pasaulinės apyvartos (priklausomai, kuri suma yra didesnė), tačiau reikia nepamiršti, kad dažnu atveju būtent prekių ženklas lemia produkto ar paslaugos sėkmę rinkoje. Neužregistravus prekių ženklo, įmonės investicijos į produkto rinkodarą gali neduoti laukiamų rezultatų, nes konkurentai gali naudoti tapačius arba klaidinančiai panašius prekių ženklus. Vartotojai gali būti suklaidinti pirkdami konkurento prekę, galvodami, kad įsigyja jūsų įmonės produktą. Tai gali ne tik sumažinti jūsų įmonės pelną, bet ir pakenkti įmonės įvaizdžiui, ypač, jei konkurentų prekė yra blogesnės kokybės“, – tvirtina teisininkė.

Prekių ženklo registracija yra būtina ir suteikia daug pranašumų: išimtines teises tam tikroje šalyje ar regione, efektyvesnį teisių gynimą, užkerta kelią neteisėtam importui bei konkurentams, bandantiems užregistruoti tapatų ar labai panašų prekių ženklą. Be to, registruotą prekių ženklą lengviau parduoti ar suteikti licenciją. Labai svarbu užtikrinti, kad prekių ženklas būtų įregistruotas visose tiesiogiai susijusiose rinkose. Prekių ženklo registracijai reikalingas laikas įvairiose šalyse skiriasi ir dažnai svyruoja nuo trijų mėnesių iki dvejų metų, tad įmonė turėtų pateikti registracijos paraišką gerokai prieš pradėdama naudoti prekių ženklą prekyboje ar reklamoje.

Ragina nepamiršti autorių teisių

Pasirūpinus prekių ženklo įregistravimu, svarbu nepamiršti ir autorių teisių į sukurtą internetinę svetainę. E. verslo kūrėjai privalo būti tikri, kad visos autorių teisės į interneto svetainę, mobiliąją aplikaciją, kuriose prekiauja savo prekėmis ar paslaugomis, įskaitant programavimo, dizaino darbus, tekstus, fotografijas ir kitus svetainės elementus, priklausys verslui ir jis turės neapribotą teisę visu tuo naudotis.

Taip pat reikėtų pagalvoti ir apie konfidencialios informacijos apsaugą. „Imkitės priemonių užtikrinti, kad įmonės veiklos strategija bei visi nauji įmonės produktų pavadinimai ar ženklai, kurie nėra užregistruoti, būtų laikomi paslaptyje, nes verslo idėja gali užgesti net nepradėjus jos įgyvendinti“, – pataria R. Stravinskaitė.

Atskiri reikalavimai – internetinės svetainės turiniui

Itin daug dėmesio įmonės turėtų skirti siekdamos užtikrinti vartotojų teisių apsaugą. Pirkėjui privalo būti suteikti pardavėjo duomenys – vardas, pavardė ar pavadinimas, buveinės adresas ir kontaktai, taip pat – visapusiška informacija apie prekės ar paslaugos savybes, bendrą kainą, į kurią įskaičiuoti visi mokesčiai, apmokėjimo ir pristatymo sąlygas bei terminus, sutarties vykdymo tvarką, teisę atsisakyti sutarties, prekės garantinio aptarnavimo sąlygas, galimybę pateikti skundą ar reikalauti žalos atlyginimo ne teismo tvarka ir pan.

Siekiant užtikrinti Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR) reikalavimus, rekomenduotina iš anksto numatyti, kokie duomenys bus tvarkomi, kokiais tikslais ir teisiniu pagrindu tai bus atliekama, kur ir kokiu pavidalu bus saugomi, koks planuojamas asmens duomenų judėjimas, kokios techninės ir organizacinės priemonės bus taikomos. Atsakius į visus šiuos klausimus, atitinkamai reikėtų parengti visas privalomas tvarkas, jų laikytis, ir informuoti duomenų subjektus apie jų asmens duomenų tvarkymą.

„Prekes ar paslaugas internetu įsigyjantis vartotojas iš esmės turi tapačias teises, kaip ir pirkdamas fizinėje parduotuvėje. Atkreipčiau dėmesį tik į absoliučią teisę, nenurodant jokios priežasties bei net neradus prekės defektų, per dvi savaites atsisakyti internetu sudarytos sutarties. Ši teisė galioja 14 dienų bei taikoma nuotolinėms ir ne prekybai skirtose patalpose sudarytoms sutartims, kai vartotojas neturi galimybės iš anksto fiziškai apžiūrėti ir patikrinti prekių. Pamiršus nurodyti šią aplinkybę, vartotojas įgyja teisę atsisakyti sutarties jau ne per 14 dienų, o per 12 mėnesių“, – niuansus aiškina teisininkė.

Neteisingai informuoja apie asmens duomenų tvarkymą

Be minėtų bendrųjų BDAR reikalavimų, kuriuos privalo įgyvendinti, kiekviena organizacija savo tvarkomoje svetainėje turi paskelbti pranešimą dėl privatumo, jo nuorodą įdėti kiekviename šios svetainės tinklalapyje, o nuorodos pavadinimą turėtų sudaryti plačiai vartojami žodžiai, pvz., „Privatumo politika“ ar „Pranešimas dėl duomenų apsaugos“.

„Nors nuo BDAR įsigaliojimo praėjo jau daugiau nei dveji metai, tik nedaugelio internetinių svetainių pranešimas dėl privatumo atitinka reikalavimus. Kai kurios internetinės svetainės visai neskelbia pranešimo dėl privatumo, kai kurios dėl nesuprantamų aplinkybių pasirinko tokį pranešimo išdėstymo būdą, kad reikia išnaršyti visą internetinę svetainę siekiant jį surasti, o kai kurios tiesiog skelbia BDAR reikalavimų neatitinkančius pranešimus. Nors interpretacijų lyg ir neturėtų kilti, kokią informaciją reikia skelbti, viena dažniausiai pastebimų klaidų – nenurodomas duomenų saugojimo laikotarpis arba nurodomas netinkamas. Nepakanka parašyti, kad asmens duomenys bus saugomi tiek, kiek reikia, siekiant teisėtų duomenų tvarkymo tikslų“, – pabrėžia R. Stravinskaitė.

Anot teisininkės, taip pat neretai nurodomi neaiškūs duomenų tvarkymo tikslai, netinkamai nustatomas asmens duomenų tvarkymo pagrindas arba nesuteikiama privaloma pateikti informacija apie asmens duomenų perdavimą trečiosioms šalims. Iš tiesų turėtų būti nurodytas BDAR straipsnis, pagal kurį leidžiama perduoti duomenis, ir atitinkamas mechanizmas. Taip pat turėtų būti pateikta informacija, kur ir kaip galima susipažinti su atitinkamu dokumentu. Pagal sąžiningumo principą apie duomenų perdavimą trečiosioms šalims teikiama informacija turėtų būti kuo prasmingesnė. Paprastai tai reiškia, kad turi būti konkrečiai įvardytos trečiosios šalys.

Dar vienas ne mažiau svarbus aspektas – tinkamas sutikimas dėl slapukų naudojimo internetinėje svetainėje. Daugelis internetinių svetainių renka slapukus neturėdamos sutikimo arba nesilaikydamos BDAR reikalavimų.

„Dažnu atveju interneto svetainės lankytojui nesuteikiama galimybė sutikti ar nesutikti dėl slapukų naudojimo, arba nurodoma, kad tolesnis internetinės svetainės naršymas reiškia, jog asmuo sutiko su slapukų naudojimu. Taip pat nesuteikiama teisė pasirinkti, kokiai slapukų grupei jie pageidauja išreikšti savo sutikimą arba, dar blogiau, asmeniui nesutikus su slapukų naudojimu, yra naudojamos slapukų sienos, ribojančios prieigą prie internetinės svetainės turinio“, – pažymi specialistė.

Taigi, jei nesate tikri, ar ėmėtės visų veiksmų, kurdami savo el. verslą, ar dar tik kuriate jį, nepamirškite įvertinti visų aukščiau nurodytų teisinių klausimų, kreipdamiesi į šios srities profesionalus.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku