„Lietuvos draudimo“ patarimai verslui: trys pagrindinės atsako į COVID-19 kryptys

Publikuota: 2020-10-12
„Lietuvos draudimo“ Verslo klientų departamento direktorius Simonas Lisauskas.
svg svg
„Lietuvos draudimo“ Verslo klientų departamento direktorius Simonas Lisauskas.

Nuolat analizuojami verslo rodikliai ir pagal juos perskirstomi prioritetai, greita reakcija į besikeičiančius klientų įpročius ir gebėjimas žaibiškai perorganizuoti darbo procesus gali būti esminiai faktoriai, lemiantys, kaip įmonei pavyks susitvarkyti susidūrus su tokio masto netikėta krize, kokia visą pasaulį ištiko šį pavasarį. „Lietuvos draudimo“ pavyzdys rodo, kad laiku perdėliota įmonės strategija ir geresnė nei manyta šalies ekonominė situacija gali nulemti ne tik „V“ formos atsigavimo kreivę, bet ir padėti atsitiesti sparčiau nei kitiems rinkos dalyviams.

„Kovo mėn. prognozės rodė, kad vien iki liepos ne gyvybės draudimo rinka turėjo susitraukti apie 15 proc. – daugiau nei 41 mln. eurų. Tačiau Lietuvos ekonomika parodė atsparumą COVID-19, tai nulėmė skirtingi kriterijai: tinkamai paskirstytos ekonomikos skatinimo priemonės, finansų sektoriaus aktyvumas, nesustoję mažmeninės prekybos srautai ir ne itin ženkliai keitęsi klientų lūkesčiai. Be to, draudimo klientai po pirmojo išgąsčio suprato, kad karantino metu draudimas tapo dar aktualesnis, nes įvykus nelaimei – gaisrui, audrai, – kai situacija įtempta, nebūtų pakankamai lėšų greitai atkurti finansinį stabilumą“, – kalba „Lietuvos draudimo“ Verslo klientų departamento direktorius Simonas Lisauskas.

Gana gera šalies ekonominė situacija leido pademonstruoti „V“ formos atsigavimo kreivę visai ne gyvybės draudimo rinkai, o „Lietuvos draudimui“ pavyko „atšokti“ dar sparčiau nei konkurentams. Anot S. Lisausko, tai lėmė bendrovės sprendimas nedelsiant perdėlioti įmonės strategiją ir prioritetus. Siekdama užtikrinti verslo stabilumą ir plėtrą, beveik šimto metų patirtį turinti didžiausia draudimo bendrovė šalyje išskyrė tris pagrindines atsako į COVID-19 kryptis: strategija ir procesai, klientai bei darbuotojai.

Situacijai suvokti – nuolatinė rodiklių analizė

Kai rinkos situacija tampa neapibrėžta, pirmiausia, S. Lisausko žodžiais, svarbu perbalansuoti įmonės trumpalaikę ir ilgalaikę strategiją: sudaryti įmonės verslo tęstinumo planą, nuspręsti, ką galima aukoti siekiant išlaikyti klientus ir kokie turėtų būti trumpojo ir ilgojo periodo veiksmai, kad verslas būtų stabilizuotas. Galbūt susidūrusi su nenumatytomis rizikomis organizacija investuos siekdama geresnių pelno tikslų, ar atvirkščiai – pelno sąskaita investuos į rinką, siekdama neprarasti klientų, dar padidinti jų skaičių, suteikdama jiems išskirtinį aptarnavimą ir taip užsitikrindama didesnį klientų pasitikėjimą ateityje.

„Kai situacija tampa tokia neapibrėžta, svarbu daug dažniau nei buvai įpratęs sekti finansinius rodiklius ir modeliuoti prognozes. Ateities finansinę padėtį prasidėjus pandemijai modeliavome ne kartą per ketvirtį ar pusmetį, kaip buvome pratę, o kartą per savaitę. Peržiūrėjome ir keitėme savo rezultatų projekcijas tam, kad geriau suvoktume situaciją rinkoje. Taip pat detaliai peržiūrėjome biudžetą ir įvertinome, ar kiekviena išlaidų eilutė reikalinga, ar ji padės pasiekti verslo tikslus net ir esant neapibrėžtumui“, – patirtimi dalijasi pašnekovas.

Pandemija skirtingai paveikė atskirus verslo sektorius, net jei ji mažiau paveikė Jūsų verslą, tai galimai paveikė Jūsų tiekėjus, partnerius. Todėl vertinant rizikas svarbu matyti visumą, nustatyti, kiek yra paveiktos sritys, kuriose operuoja pačios įmonės, jų partneriai bei tiekėjai. Pvz., ši krizė parodė, kad finansų ir draudimo, nekilnojamojo turto sektoriai yra sąlyginai atsparūs pandemijos tipo rizikoms. Tačiau mokymosi, turizmo, gamybos ir vežėjų sektoriai susiduria su visai kitokia situacija.

„Dar vienas svarbus žingsnis – suskirsčius rizikas į vidines ir išorines, nustatyti įmonės galimybes jas valdyti. Jei su vidinėmis rizikomis įmonės geba susitvarkyti pačios, išorinės gali smarkiai paveikti verslą, o įrankių joms suvaldyti įmonės dažnai neturi. Tokiu atveju verta pagalvoti, ar tų rizikų nereikėtų deleguoti draudimo bendrovėms, kad jos prisiimtų atsakomybę ir padėtų atsigauti“, – kalba S. Lisauskas.

Į rinką – tik klientams svarbūs nauji produktai

Kalbant apie klientus, anot pašnekovo, svarbu įsivertinti, ar dabartiniai įmonės procesai yra orientuoti į klientų išlaikymą ir pasitenkinimą – ar organizacija, iš kurios jie perka prekes ar paslaugas, juos supranta ir padeda jiems neapibrėžtumo laikotarpiu.

„Orientuodamiesi į klientą, darėme daug lanksčių sprendimų: pvz., jei klientai per karantiną negalėjo vystyti savo verslo, leidome be administracinių mokesčių sustabdyti savo kontraktus iki veiklos atnaujinimo. Taip pat siūlėme pratęsti kontraktus ne metams į priekį, kaip įprasta, o dovanodami vieną ar tris papildomus mėnesius. Tai lėmė, kad „Lietuvos draudimo“ klientų pasitenkinimo rodiklis (NPS) nuo kovo mėnesio augo ir iki dabar išliko stabilus, skaičiuojame 2-3 proc. prieaugį“ – pasakoja „Lietuvos draudimo“ Verslo klientų departamento vadovas.

Anot jo, neapibrėžtumo laikotarpiu reikėtų susilaikyti nuo planuotų naujų produktų ir paslaugų, kurie šiuo metu nėra itin aktualūs, įvedimo, net jei tam ruoštasi kelerius metus – svarbu palaukti, kol stabilizuosis klientų lūkesčiai ir ekonomika. Naujas pajamas gali generuoti tie produktai, kurie sukurti specialiai atliepti COVID-19 poreikius.

Pasikeitus klientų apsipirkimo įpročiams – daugelis jų buvo priversti likti namie – įmonėms verta pagalvoti ir apie naujų kanalų plėtrą, e-pardavimų strategiją.

„Pandemija akimirksniu sukūrė naujus klientus – tuos, kurie per naktį tapo skaitmeniniais, todėl draudimo kainas internete skaičiuojanti platforma (agregatorius, kuriame pateikiami iš karto kelių draudimo bendrovių pasiūlymai) per labai trumpą laiką padėjo pasiekti visiškai naujus mums klientus, kurie neišėjo iš namų ir ėmė draustis elektroniniais kanalais“, – tikina S. Lisauskas.

Kalbant apie rinkos modelius, į kuriuos investuoja skirtingos draudimo kompanijos, akivaizdu, kad pandemija pakeitė įmonių vadovų požiūrį į e-komerciją. Atsižvelgdami į tai, kad klientai naujų prekių ir paslaugų dažniau ieško internete ir elektroninėse platformose, dauguma vadovų šiuo metu būtų labiau linkę investuoti į e-komercijos kanalus.

Darbuotojus išlaiko atvira komunikacija ir rūpinimasis sveikata

„Jei organizacijos nesugeba išlaikyti savo talentų, jų galimybė kurti stabilų verslą tampa labai ribota. Todėl reikia investuoti į esminius darbuotojus, nes jie sukuria ilgalaikę vertę ir stabilesnį organizacijos rezultatą. Vienas iš būdų rodyti dėmesį darbuotojams ir išlaikyti jų motyvaciją – sveikatingumas.  Prognozavome, kad dėl krizės sveikatos draudimo rinka susitrauks, bet panašu, kad Lietuvos įmonių sąmoningumas yra pasikeitęs – verslai drąsiai investuoja į darbuotojų sveikatos draudimą.

Vien „Lietuvos draudimas“ šių metų pirmą pusmetį sveikatos draudimo produktą augino 43,2 proc., beveik 9 kartais sparčiau nei rinka bendrai. Iš sudarytų draudimo sutarčių net 45 proc. sudarė nauji klientai, tarp kurių – ir vidutiniai, ir smulkieji verslai. Susidomėjimas šia paslauga ypač didėja transporto, mažmeninės ir didmeninės prekybos bei IT sektoriuose“, – pabrėžia S. Lisauskas.

Pradėjus sklisti virusui, vienu pagrindinių visų organizacijų uždavinių tapo darbuotojų saugumo užtikrinimas. „Lietuvos draudimas“, paskelbus karantiną, per kelias dienas visus daugiau nei 1000 darbuotojų perkėlė dirbti nuotoliniu būdu.

„Jau kelerius metus svarstėme įvairius darbo organizavimo niuansus – darbo dieną sutrumpinti iki 6 val., suteikti galimybę dirbti iš namų, išleisti į „darbostogas“. Įvestas karantinas paskatino persitvarkyti labai greitai. Stebėdami darbuotojų produktyvumo rodiklius, matome, kad iš namų jiems sekasi dirbti ne prasčiau ar net geriau nei biure. Be to, kad patiems darbuotojams ši galimybė yra patraukli, tai yra ir puiki prevencija ne tik COVID-19, bet ir gripo epidemijų atvejais, tad ir ateityje biure nebedirbsime pilnu pajėgumu, dalį darbo organizuosime nuotoliniu būdu“, – tikina S. Lisauskas.

Anot jo, komandos motyvaciją ir pasitikėjimą išlaikyti padeda ir atvira komunikacija, todėl svarbu nedelsiant sudėlioti ir darbuotojams pristatyti ilgalaikį darbo organizavimo planą esant įvairiems scenarijams. Taip pat – nebijoti pripažinti darbuotojams, kad dėl kai kurių rizikų įmonė nesijaučia visiškai tvirtai.

Perorganizavus darbą nuotoliniu būdu, labai svarbu išlaikyti ryšį su darbuotojais ir atrasti patogiausius komunikacijos kanalus – nepakanka vien išsiųsti naujienlaiškius ar per trumpus konferencinius skambučius iškomunikuoti informaciją. Svarbu, kad visų grandžių darbuotojai jaustų dėmesį iš pagrindinių vadovų, valdybos, tai padaryti padeda ir jų siunčiami video laiškai.

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
„Lietuvos draudimo“ patarimai verslui: trys pagrindinės atsako į COVID-19 kryptys Verslo tribūna

Nuolat analizuojami verslo rodikliai ir pagal juos perskirstomi prioritetai, greita reakcija į...

G. Kolesnikovas: prognozės nepasitvirtino – šie metai rekordiniai sandorių rinkoje Verslo tribūna

Ne visos ekonominės krizės klostosi pagal tą patį scenarijų – elgesys sandorių rinkoje po šiemet ištikusios...

Išgyventi krizę padėjo pasitikėjimas svarbiausia įmonės grandimi – darbuotojais Verslo tribūna

Pasikeitusios rinkos sąlygos karantino metu įnešė neapibrėžtumo didžiajai daliai Lietuvos verslų. Petras...

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Valdyti slapukus