G. Skaistė: šiųmetį trapų ekonomikos augimą gali sustiprinti kryptingos investicijos
Finansų ministerijos vertinimu, šiuo metu jaučiamas ekonomikos sulėtėjimas pastebimas ir kitur pasaulyje, tačiau Lietuvoje šiemet nuosmukio nesitikima, o kitąmet ūkio augimas gali pašokti labiau nei anksčiau manyta – ministerija tikisi 3 proc. BVP pokyčio 2024-aisiais. Prognozuojama, kad kitas šiuo metu itin svarbus rodiklis – infliacija – šiemet sieks 8,4 proc., o kitais metais priartės prie 2,3 proc.
Siekiama išjudinti verslo potencialą
„Kryptinga valstybės investicinė politika gali išjudinti verslo potencialą ir prisidėti prie ekonomikos stiprinimo. Žinoma, visada yra veiksnių, kuriuos valstybė gali kontroliuoti, ir yra tokių, kai tik galime priimti pasekmes švelninančius sprendimus – tarkime, karo Ukrainoje ar pandemijos viruso padariniai“, - teigia G. Skaistė.
Tarp ekonominių galimybių Lietuvai ministrė mini stipresnę vidaus ir užsienio paklausą, ekonominį augimą skatinančią fiskalinę politiką, efektyvų „Naujos kartos Lietuva“ plano ir kitų ES lėšomis finansuojamų projektų įgyvendinimą, geresnes demografines tendencijas ir kvalifikuotų darbuotojų imigraciją, spartesnį perėjimą prie žaliosios energetikos.
Visgi išlieka ir rizikos – karo Ukrainoje eskalacija, pernelyg stiprus monetarinės politikos sugriežtinimas, spartesnis energijos ir kitų žaliavų kainų augimas, mažiau palanki euro zonos ir globalios ekonomikos raida, svyravimai pasaulio finansų rinkose, visuomenės senėjimas ir darbuotojų trūkumas, galimi nauji viruso protrūkiai.
Trys prioritetai ir perspektyvos
G. Skaistė atkreipia dėmesį į perspektyvas, kurias atveria Žaliasis kursas ir žalioji energetika.
„Jau dabar matome, kad energetinių išteklių kainos stabilizavosi, galime lengviau prognozuoti netolimą ateitį. Įsitikinome, kad atsinaujinančioji energetika ne tik prisideda prie kainų stabilizavimo, bet ir turi esminės įtakos nacionaliniam saugumui. Žalioji kryptis yra vienas iš Nacionalinio pažangos plano, kuriame numatyti veiksmai iki 2030 m., prioritetų. Siekiant skatinti elektros generaciją Lietuvoje, pakoregavome šį planą – anksčiau numatėme, kad iki 2030 m. apie 50 proc. visos reikalingos energijos turi būti pagaminama Lietuvoje iš atsinaujinančių šaltinių, dabar šį tikslą padvigubinome iki 100 proc., atitinkamai numatomos ir didesnės investicijos šioms ambicijoms įgyvendinti“, - pažymi ministrė.
Skaitmeninimas – dar vienas tiek Lietuvos, tiek visos ES prioritetas. Šioje kryptyje daugiausia dėmesio skiriama valstybės duomenų sujungimui bei duomenų teikimo efektyvinimui. Apjungus duomenis, institucijos reikiamus esamus duomenis galės naudoti iš bendro valstybės duomenų ežero – taigi, atskirų duomenų bazių liks mažiau, o reikalingus ežero duomenis bus galima efektyviai naudoti, siekiant pagrįsti tiek valstybės, tiek verslo ar mokslo sprendimus.
Įgyvendinant švietimo prioritetą, daug dėmesio skiriama ne tik mokykloms, bet ir darželių prieinamumui didinti, ugdymo turinio formavimui, mokymuisi visą gyvenimą.
Pagal Nacionalinį pažangos planą, 2030-aisiais tikimasi, kad Lietuva pasauliniame konkurencingumo indekse užkops į 30-ąją vietą (šiuo metu – 39), pasauliniame inovacijų indekse – į 20 vietą (dabar – 40). Skurdo lygis, prognozuojama, sumažės nuo dabartinių 20,4 proc. iki 14 proc.
Ambicijoms įgyvendinti – tikslingos investicijos
Nacionalinio pažangos plano siekius vyriausybė sieja su konkrečiomis galimybėmis. Iš viso planui įgyvendinti numatoma 17 mlrd. Eur investicijų, didžiąją jų dalį sudaro ES lėšos.
„Per artimiausius dvejus metus valstybė ir verslas turės atremti nemenkus iššūkius, kadangi tai – laikotarpis, kai persidengia ankstesnė ir naujoji ES finansavimo perspektyva. Vienu metu metu įgyvendinami keli finansiniai instrumentai. Pagreitį įgauna „Naujos kartos Lietuva“ instrumentas, kuriame – ES RRF fondo (Recovery and Resilience Facility) lėšos“, - paaiškina G. Skaistė.
Pagal „Naujos kartos Lietuva“ planą, iš minėtųjų 17 mlrd. Eur beveik 30 proc. lėšų ketinama nukreipti investicijoms į aplinkosaugą ir klimato kaitos sprendimus, 23 proc. – į mokslo ir inovacijų sritį. Trečioje vietoje pagal investicijų kryptis – socialinė gerovė ir sveikata (14 proc. lėšų).
Pasak ministrės, vyriausybė, šalia subsidijomis numatytų ES lėšų Lietuvai, taip pat apsisprendė palankesnėmis sąlygomis iš ES fondų pasiskolinti 1,8 mlrd. Eur. Šiomis lėšomis ketinama finansuoti elektros iš atsinaujinančių šaltinių gamybą bei suteikti verslams galimybę pasinaudoti lengvatinėmis paskolomis ir įsirengti savo energijos šaltinius.
Lėšos verslą pasieks ir per NPF
Ministrė atkreipia dėmesį į verslui aktualią naujovę – investicijas, kurios bendrovių projektus pasieks per Nacionalinį plėtros fondą (NPF). Įgyvendinant Nacionalinių plėtros įstaigų (NPĮ) reformą, INVEGA tapo vienintele finansų įstaiga, turinčia NPĮ statusą įgyvendinti skatinamąsias finansines priemones.
„Finansų įstaiga papildys rinką ten, kur identifikuoti rinkos finansavimo trūkumai. Naujasis Nacionalinis plėtros fondas bus tiltas, jungiantis sektorinių ministerijų strateginius tikslus, esamus bei būsimus finansinius šaltinius ir finansų rinkos dalyvius. Tai prisidės prie didesnio ekonomikos finansavimo, kapitalo rinkos plėtros bei investicijų augimo. Fondas bus patikimas verslo partneris, telkiantis finansines priemones vienoje vietoje“, – teigia G. Skaistė.
Konsoliduotame fonde bus sudarytos sąlygos sutelkti įvairius finansavimo šaltinius svarbioms ekonomikos sritims – verslumo skatinimo ir plėtros, inovacijų, atsinaujinančių energijos išteklių, energijos efektyvumo ir kitoms – finansuoti. Nacionalinis plėtros fondas vykdys žaliųjų finansų plėtrą, prisidės prie finansinių paslaugų ir technologijų ekosistemos bei vystys efektyvią valstybės ir privataus sektoriaus partnerystę.
„Tikimės, kad fondo atveriamos galimybės suteiks verslams likvidumo ir paskatins visos ekonomikos transformaciją“, - sako ministrė.
[infogram id="7eee1fc2-c71c-4bbb-b1e4-8eb5688314ba" prefix="H2q" format="interactive" title="TR: Artimiausi ES lėšomis finansuojamų projektų kvietimai verslui"]
